Karybos ekspertai: Šiaurės Korėja Rusijai šluosto ašaras

(1)

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas. Su jomis gali susipažinti ir „Vakarų ekspreso” skaitytojai.

Geopolitiniai postūmiai 

Ukrainiečiams tęsiant operaciją Rusijos Federacijos teritorijoje, pažemintas Kremlius, Putinas ir visa nevykėlių driskių generalbalvonų šutvė nesugalvojo nieko kito, kaip tik apkaltinti... Vakarus. Kaip jau įprasta žlugusioje zombių valstybėje, teroristai ir karo nusikaltėliai dėl savo nevykusių veiksmų ir sprendimų teisinasi „apgultos tvirtovės“ naratyvu.

Senas žvalgybininkas ir buvęs saugumo tarnybų vadas Nikolajus Patruševas, dabar jau einantis kitas jam sugalvotas – vladykos padėjėjo – pareigas pareiškė, kad JAV „vadovaujamas“ NATO aljansas padėjo suplanuoti netikėtą Ukrainos puolimą Kursko regione. Esą žaibiškas įsiveržimas į Rusiją, didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, niekaip negalėjo įvykti be tiesioginio Vakarų šalių ir karinio bloko įsikišimo.

Tačiau tiesa ta, kad Kijevas pats suplanavo šią operaciją, pirmą kartą per dešimt karo metų pagaliau užtikrindamas ir visišką operacinį slaptumą. Maloniai nustebinti, netgi galima sakyti, lengvai šokiruoti, buvo ne tik Vašingtonas ar Briuselis, bet ir daugelis aukšto rango Ukrainos pareigūnų ir karo vadų, nekalbant apie eilinius karius. Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės, norinčios išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija, išsyk pareiškė, kad Ukraina nederino savo veiksmų, nežiūrint to, kad Rusijos teritorijoje buvo panaudota Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV suteikta ginkluotė.

Eiliniame chaotiškame Rusijos saugumo tarybos posėdyje N. Patruševas, kaip ir vėliau interviu laikraščiui „Izvestija“, kalbėjo, kad „<...> operacija Kursko srityje taip pat buvo planuojama dalyvaujant NATO ir Vakarų specialiosioms tarnyboms. Be jų dalyvavimo ir tiesioginės paramos, Kijevas nebūtų ryžęsis įžengti į Rusijos teritoriją“.

Apgailėtinam posėdžiui pirmininkavęs Rusijos fiureris Putinas vapėjo, kad daugiausia dėmesio reikės skirti „naujiems techniniams sprendimams“, taikomiems vykdant tai, ką Rusija vadina savo specialiąja karine operacija.

Visa tai rodo, kad antrai savaitei nuo įsiveržimo į Rusijos Federaciją pradžios baigiantis, Maskva yra pasimetusi ir strateginiame – politiniame lygmenyje negebanti užtikrinti rišlios strateginės komunikacijos ar, juo labiau, koherentiškų veiksmų. Tą patvirtina ir visiškai bejėgiški žingsniai iš Rusijos užsienio teroro reikalų ministerijos, kuri penktadienį iškvietė Italijos ambasadorę Maskvoje dėl, jos teigimu, „neteisėto sienos kirtimo“, kurį įvykdė Italijos valstybinio transliuotojo RAI korespondentų grupė.

Vietoje įprastinių grasinimų konflikto eskalacija, švaistymosi branduoline kuoka ar diplomatinių santykių ribojimo, dėl to, kad šią savaitę Italija rengė reportažus iš Ukrainos kontroliuojamų Rusijos Kursko srities dalių, Roma sulaukė tik „griežto protesto dėl Italijos valstybinės televizijos ir radijo kompanijos RAI filmavimo grupės, kuri neteisėtai pateko į Rusijos Federacijos teritoriją, veiksmų.“

Bet ir į šį „griežtą protestą“ Italija sureagavo lyg šlapiu skuduru vožteldama į Putino marmūzę. Ambasadorė Secilja Pisčioni (Cecilia Piccioni) Rusijos valdžios institucijoms paaiškino, jog RAI ir jos naujienų komandos „planuoja savo veiklą visiškai nepriklausomai ir autonomiškai“, kitaip sakant, patrolino Lavrovą, jo ministeriją ir visą driskyną.

Trečiadienį RAI parodė pirmąjį užsienio žiniasklaidos reportažą iš Rusijos miesto Sudžos, kuris buvo užimtas praėjusią savaitę prasidėjus Ukrainos puolimui prieš Rusiją. Italų komanda, pasirodo, dirbo lydima Ukrainos kariškių, ir transliavo filmuotą medžiagą apie karo nuniokotą miestą.

Prieš metus, netgi pusmetį, toks „akiplėšiškas“ Italijos ar kitos Vakarų valstybės veikimas buvo neįsivaizduojamas. Dabar gi tai – realybė. Rusijos meška tiek nušiuro, kad kitu atveju, galėtų kelti net nebe juoką, o gailestį.

Tuo tarpu Ukrainos prezidento patarėjas po ilgos tylos pareiškė, kad įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną yra reikalingas siekiant įtikinti Maskvą pradėti „sąžiningas“ taikos derybas. Michailas Podoliakas sakė, kad Ukraina neketina okupuoti Kursko, tačiau ji turi priversti Rusiją pradėti derybas Kijevo sąlygomis. „Turime padaryti Rusijai reikšmingų taktinių pralaimėjimų“, - rašė M. Podoliakas soctinkle.

Iš kitos pusės, M. Podoliakas taip pat užsiminė, kad Ukraina padarė pirmą žingsnį, ir dabar jau eilė veikti Vakarų sąjungininkams. Kitaip sakant, pagaliau, praėjus daugiau kaip pusmečiui po vieno iš šios apžvalgos autoriaus ir paties patarėjo pokalbio Kijeve, pradedama pripažinti, kad be tiesioginės Vakarų šalių paramos, kitaip sakant, be karių, kovojančių petys į petį su ukrainiečiais pagalbos, nugalėti Rusijos mūšio lauke artimiausiu metu nepavyks.

Šios savaitės politines Rusijos konvulsijas vainikavo draugiškos Šė Korėjos paplekšnojimas Putkai per petį. Kim Jong Unas ketvirtadienį iškilmingai pakartojo, kad jo šalis-kalėjimas remia Rusijos vykdomą invaziją į Ukrainą. „Išreiškiu tvirtą įsitikinimą, kad stiprūs ir drąsūs Rusijos žmonės tvirtai gins suverenią teisę ir valstybės saugumo interesus ir neabejotinai pasieks pergalę šventame kare už regioninę taiką ir tarptautinį teisingumą“, - jo žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra KNCA.

Regisi, kad Maskvos demonstruojama impotencija ginant Rusijos Federacijos teritoriją atsiliepia santykiuose su tolimomis užsienio šalimis. Įprastiniai draugai Afrikoje, matydami apsiverkusį banditą, nosinaičių nusišluostyti jam akis nešti neskuba. Lieka tik ištikimasis Riebuilis Kimas.

Lūžio taškai 

Rusijos užsienio teroro reikalų ministerija kartu su FSB pasakų departamentu pareiškė, kad Ukraina panaudojo vakarietiškas raketas, greičiausiai JAV gamybos HIMARS, kad sugriautų tiltą per Seimo upę Kursko srityje ir nužudytų savanorius, bandžiusius evakuoti civilius gyventojus.

„Pirmą kartą Kursko regionui smogė Vakarų gamybos raketos, tikriausiai amerikietiškos HIMARS“, - iškukvo Rusijos užsienio reikalų ministerijos gegutė Marija Zacharova. „Dėl atakos prieš tiltą per Seimo upę Gluškovo rajone jis buvo visiškai sugriautas, žuvo savanoriai, kurie padėjo evakuotiems civiliams gyventojams.“

Keista, kad nebuvo prikurta, esą taip pat žuvo nėščios moterys ir neįgalūs vaikai.

Tuo pat metu Rusijos karo ministerija tvirtino, kad Rusijos pajėgos atrėmė kelias Ukrainos atakas Kursko srityje ir sustabdė Ukrainos pajėgas netoli Kaučiuko ir Aleksejevskio kaimų, esančių maždaug pusiaukelėje tarp Ukrainos sienos ir Kursko atominės elektrinės.

Popieriuje – galbūt, nes ant žemės ukrainiečių kariai, pasak Ukrainos kariuomenės vado Oleksandro Syrskio, praėjus 11 dienų nuo įsiveržimo į vakarinę Rusijos teritoriją pradžios, kai kuriose Kursko srities vietovėse pasistūmėjo nuo 1 iki 3 kilometrų. Iš viso nuo rugpjūčio 6 d. Kijevas regione perėmė 82 gyvenviečių kontrolę 1 150 kvadratinių kilometrų plote.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar sakė, kad ukrainiečiai sustiprino pozicijas Kursko regione ir paragino Kijevo sąjungininkus priimti ryžtingus sprendimus, kad būtų galima vykdyti tolimojo nuotolio smūgius. Jis sakė, kad operacija Kursko srityje vyksta pagal planą ir Ukrainos kariai toliau žengia į priekį bei stiprina savo pozicijas.

„Tolimojo nuotolio pajėgumai mūsų pajėgoms yra atsakymas į visus svarbiausius, strateginius šio karo klausimus“, - sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi į tautą. „Mes stiprinsime savo diplomatinį darbą. Primygtinai reikalausime, kad reikia ryžtingų žingsnių ir drąsių sprendimų“.

Vakarų šalių vyriausybės, teikiančios karinę pagalbą Ukrainai po Rusijos invazijos 2022 m. vasarį, iki šiol neleido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginklų, nes įžvelgė konflikto eskalavimo riziką. Ukrainos kariuomenė savo kasdienėje ataskaitoje teigė, kad kariai sėkmingai žengia toliau į priekį Kurske, nepateikdama išsamesnės informacijos. Anksčiau ji buvo pranešusi apie 35 km įsiskverbimą.

Manome, kad maždaug tokiu atstumu nuo Ukrainos – Rusijos sienos, 30 – 40 km į gylį, ukrainiečiai gali gana saugiai veikti, įsitvirtinti ir sėkmingai gintis. Tolesnis skverbimasis reikalautų kitokios logistikos ir resursų, kurių (kol kas) ukrainiečiai negali sau leisti naudoti. Be to, judėjimas į priekį nesaugant flangų yra labai rizikingas, o žmogiškieji resursai yra labai riboti.

Nežiūrint to, karine prasme, Rusija vis dar neturi adekvataus atsako ir nežino, kaip susitvarkyti su teritoriniais praradimais. Antradienį vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Kristoferis Kavolis (Christopher Cavoli) pakomentavo Rusijos generalinio štabo veiksmus taip: „Rusija vis dar rengia atsaką į Ukrainos įsiveržimą. Kol kas tai buvo tik gana lėta ir išsklaidyta reakcija“.

Kavolis, kuris pasidžiaugė Ukrainos pasiekta „operacine ir taktine staigmena“ Kurske, pavėluotą ir chaotišką Rusijos atsaką aiškino aiškios vadovavimo struktūros nebuvimu.

„Rusija (niekaip) nenustato, kas turi valdžią“, - sakė generolas. „Gynybos ministerija yra atsakinga už karines operacijas Ukrainos viduje, bet ne Rusijos viduje, ar ne?“, - pasišaipė aukšto rango NATO karininkas.

Dieve, koks neapsakomas smagumas yra tai rašyti!

Mūšio linija 

Ordos vadai, suprasdami, kad negali savo ginkluotų valkatų perdislokuoti Kursko kryptimi, toliau didina spaudimą rytų fronte. Charkovo kryptimi rusų teroristai toliau bando vystyti puolimą Vovčansko ir Lypcių rajonuose. Vovčanske tebevyksta mūšiai.

Driskiai didina spaudimą Kupjansko ir Lymano kryptimis, atakas čia jie paremia reidais link Seversko.

Sudėtingiausia situacija Kramatorsko ir Torecko kryptimis, kur rusai nepaisant nuostolių, lėtai šliaužia į priekį. Ypač karšta Pokrovsko kryptimi, kur agresorius per parą surengia iki 35 atakų. Ukrainiečių gynėjai stabdo priešą kaip gali, visgi, tikėtina, kad orda yra gavusi nurodymą iki lietaus sezono pradžios nežiūrint nuostolių, kuo toliau pajudėti į vakarus, užimant ir patį miestą.

Šiandien Rusija trečią kartą paleido balistines raketas į Kijevą per rugpjūčio mėnesį, o preliminariais duomenimis, visi oro taikiniai buvo sunaikinti priartėjus prie miesto, pranešė Ukrainos sostinės karinė administracija.

„Tai jau trečias balistinis smūgis sostinei rugpjūčio mėnesį, o tarp kiekvienos atakos yra tikslus šešių dienų intervalas“, - pranešė Kijevo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. „Remiantis preliminaria informacija, rusai vėl, jau trečią kartą iš eilės, greičiausiai panaudojo Šiaurės Korėjos balistines raketas.“ Popko pridūrė, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai taip pat sunaikino kelis Rusijos paleistus bepiločius orlaivius.

Ukrainiečiai netyli be atsako ir naikina logistinius taškus Rusijos Federacijos teritorijoje. Štai Rusijos Rostovo srityje esančiame pramonės sandėlyje dyzelinio kuro gaisrą sukėlė sunaikinto Ukrainos drono nuolaužos, o rusų oro gynybos daliniai naktį virš Rostovo sunaikino du Ukrainos paleistus dronus.

Kijevas toliau planuoja ir rengia oro atakas prieš Rusijos karinę, energetikos ir transporto infrastruktūrą.

Paskutinė nepatvirtinta žinutė yra apie Ukrainos smūgį į Kerčės tiltą, jungiantį Krymą su Rusija. Rusai suskubo pranešti, kad ukrainiečiai panaudojo 12 amerikietiškų ATACMS raketų, tačiau faktinės aplinkybės nėra žinomos.

Tikimės, kad greitu laiku Kerčės tiltą ištiks tilto per Seimo upę Kursko regione likimas.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder