Karybos ekspertai: kas galėtų būti tikru lūžiu Ukrainos kare?

Geopolitinė padėtis

Vakar Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą, kuriuo įteisinamas Maskvos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas sąjungininkės teritorijoje, nors ginklų kontrolė išlieka Kremliuje.

Kada ginklai bus dislokuoti, nėra aišku, tačiau fiureris Putinas jau anksčiau skelbė, kad liepos 1 d. Baltarusijoje bus baigtos statyti jiems skirtos saugyklos.

Taip pat neaišku, kiek branduolinių ginklų bus laikoma Baltarusijoje. JAV vyriausybė mano, kad Rusija turi apie 2 000 taktinių branduolinių ginklų, tarp kurių yra bombos, kurias gali gabenti lėktuvai, trumpojo nuotolio raketų kovinės galvutės ir artilerijos sviediniai.

Taktiniai branduoliniai ginklai skirti naikinti priešo karius ir ginklus mūšio lauke. Jų veikimo nuotolis palyginti nedidelis, o galingumas daug mažesnis nei branduolinių kovinių galvučių, įrengtų tolimojo nuotolio strateginėse raketose, kurios gali sunaikinti ištisus miestus.

„Nestrateginių branduolinių ginklų dislokavimas yra veiksmingas atsakas į agresyvią mums nedraugiškų šalių politiką“, – vapėjo Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas Minske per susitikimą su savo kolega karo nusikaltėliu iš Rusijos Sergejumi Šoigu.

Chreninas taip pat paskelbė apie planus „didinti regioninės Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių grupuotės kovinį potencialą“, įskaitant raketų sistemos „Iskander-M“, galinčios nešti branduolinį užtaisą, ir priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 perdavimą Minskui.

Visus šiuos branduolinius viražus galime vertinti kaip informacinį šou, skirtą šantažuoti Vakarų politinius lyderius ir bauginti Europos šalių visuomenes.

Vis labiau ryškėjant tragiškos baigties vaizdui driskiams Ukrainoje, branduolinis ginklas lieka vienintele išeitimi, kai mojuojant juo, užkertamas kelias visiškam krachui pačios Rusijos viduje.

Tačiau būtų labai klaidinga ir toliau ramiai miegoti, kuriant popierines lengvąsias divizijas ir sapnuojant „iš tikro rusai nepuls NATO“ rožinius sapnus. Lietuva ir kitos Baltijos šalys turi matyti realią grėsmę ir ruoštis ją atremti ne kažkada, po septynerių ar dešimties metų, bet rytoj. Tam būtinos visos priemonės: NATO sąjungininkų brigada Lietuvoje dabar, ir jei vokiečiai neįgalūs – prašyti JAV, britų ar kanadiečių, tuoj pat baigti juokinti rusų žvalgybą ir jau šiandien imti kurti organizuotą rezervą ir pasiruošti būtinas atsargas bei veikiančią civilinės saugos sistemą visoje šalyje, Vilniuje iškelti klausimą NATO partneriams dėl kuo paprastesnio kelio, iš anksto, galbūt, turint visų šalių politinį pritarimą nedelsiant panaudoti NATO pajėgas, jei priešas vos krustelėtų, sudaryti sąlygas jau dabar užsienio savanoriams jungtis į tarptautinį legioną tuo atveju, jei NATO politinis sprendimo mechanizmas užstrigtų esant „neapibrėžtai, neaiškiai, provokuojančiai lokaliai situacijai“, ir, svarbiausia, imtis realių pilietinio pasipriešinimo rengimo planų bei visuomenės informavimo ir mokymo, ką daryti Rusijos agresijos atveju.

Būtų labai sveika atgaivinti ir Lietuvos – Lenkijos – Ukrainos brigados projektą ir pradėti kalbėti su Suomija dėl bendrų veiksmų kartu.

O taip pat, jei tik kažkas dar nepametė kiaušinių, pasikvietus labiausiai suinteresuotus jau minėtus sąjungininkus, pasiūlyti sukurti atskirą NATO rytų flango gynybos formatą – realų, veikiantį, dislokuotą Baltijos šalyse, pasirengusį smogti atgal priešui į dantis.

Toks darinys tik sustiprintų visą Aljansą ir būtų geriausias iš visų galimų atgrasymų.

Rusija ir karo nusikaltėliai joje supranta tik jėgos kalbą, ir jei kažkas vis dar laiko rankose baltus gvazdikus, tikėdamasis atvesti į protą teroristus ir žudikus, tam, dievaži, laikas į durnyną.

Reikšmingi postūmiai

JAV Gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį sakė, kad Europos sąjungininkai rengia koordinuotą Ukrainos pajėgų mokymo naudotis naikintuvais F-16 programą, tačiau Pentagono vadovas perspėjo, kad tai bus brangi ir sudėtinga užduotis ir nereikia tikėtis stebuklingo karo sprendimo.

Austinas sakė, kad sąjungininkai pripažįsta, jog, be mokymų, Ukrainai taip pat reikės gebėti išlaikyti ir prižiūrėti orlaivius bei turėti pakankamai amunicijos.

Jis pabrėžė, kad oro gynybos sistemos tebėra ginklai, kurių Ukrainai labiausiai reikia platesnėse pastangose kontroliuoti oro erdvę.

Jam antrino ir JAV kariuomenės vadas (Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas). „Nėra stebuklingų ginklų“, – sakė Mark Milley, pridurdamas, kad 10-ties F-16 lėktuvų suteikimas gali kainuoti 2 mlrd. dolerių, įskaitant techninę priežiūrą.

„Rusai turi tūkstantį ketvirtos ir penktos kartos naikintuvų, taigi, jei ketinate varžytis su Rusija ore, jums reikės nemažai ketvirtos ir penktos kartos naikintuvų.“

Dėl to, pasak jo, sąjungininkai pasielgė teisingai, pirmiausia suteikdami Ukrainai nemažai integruotos oro gynybos, kad padengtų mūšio erdvę. Jis sakė, kad F-16 lėktuvai ateityje gali būti Ukrainos oro pajėgumų dalis, tačiau „prireiks nemažai laiko, kad būtų sukurtos tokio dydžio, apimties ir masto oro pajėgos, kokių reikėtų“.

Deja, tai yra visiška tiesa, kurią mes atkakliai jums kartojame diena iš dienos. Kalbos apie lūžius kare, kuriuos ukrainiečiai pasieks su dešimtimi naikintuvų, mažų mažiausiai, yra saviapgaulė, o mūšio lauke – nusikalstamas neatsakingumas.

Reikalingas ginkluotės kompleksas, įskaitant moderniausius, pačius šiuolaikiškiausius technikos ir įrangos vienetus, kuriuos turi NATO šalys, šimtai tūkstančių apmokytų bei nuo galvos iki kojų apginkluotų karių, NATO šalių taikdarių bazės Ukrainoje ir pilna Rusijos izoliacija, nutraukiant visus prekybinius ryšius ir baigiant cirką, kai viena ranka remiama Ukraina, skiriant 1,5 – 2 mlrd. eurų per mėnesį, o kita ranka šeriama Rusija, per tą patį mėnesį papildant jos biudžetą 5,5 mlrd. eurų iš mūsų pačių sąskaitų Vakaruose.

„Wagner“ marodieriai pradėjo trauktis iš Bachmuto ir perduoti kontrolę Rusijos kariuomenei. Recidyvistas Prigožinas pareiškė, kad perdavimas bus baigtas iki birželio 1 d., tačiau Rusijos gynybos ministerija to nepatvirtino. Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar ketvirtadienį teigė, kad reguliariosios Rusijos pajėgos pakeitė „Wagner“ dalinius priemiesčiuose, tačiau „Wagner“ kovotojai liko miesto viduje.

Pasak jos, Ukrainos pajėgos išlaiko atramos pozicijas pietvakariniame buvusio miesto pakraštyje.

Trumpai

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vokietijos ekonomika netikėtai susitraukė ir jau antrą ketvirtį mažėja, o tai reiškia, kad didžiausia ES ekonomika patiria recesiją. Ketvirtadienį Federalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys rodo, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas, arba BVP, nuo sausio iki kovo mėn. sumažėjo 0,3 %.

Švedijos gynybos ministras teigia, kad jo šalis svarsto, ar leisti Ukrainos pilotams išbandyti jos naikintuvus JAS 39 „Gripen“. Iki šiol Švedija atmetė galimybę siųsti naikintuvus „Gripen“ į Ukrainą, sakydama, kad jie reikalingi jos teritorinei gynybai.

Tačiau gynybos ministras Pål Jonsson Švedijos transliuotojui TV4 sakė, kad Švedija „teigiamai vertina“ Ukrainos prašymą leisti jos pilotams išbandyti švedišką lėktuvą.

„Tai galėtų reikšti, pavyzdžiui, bandomuosius skrydžius, naudojimąsi treniruokliais, daugiau sužinoti apie plačią antžeminę sistemą, kuri yra „Gripen“ sistemos dalis“, – sakė jis ketvirtadienį.

Ukrainos parlamento pirmininkas ketvirtadienį išsakė susitaikymo žodžius dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytų masinių žudynių, dėl kurių jau 80 metų tvyro įtempti santykiai su kaimynine šalimi ir strategine sąjungininke Lenkija.

„Žmogaus gyvybė turi vienodą vertę, nepriklausomai nuo tautybės, rasės, lyties ar religijos“, – Lenkijos įstatymų leidėjams sakė Ruslanas Stefančiukas. „Tai suvokdami bendradarbiausime su jumis, brangūs draugai lenkai, ir priimsime tiesą, kad ir kokia bekompromisė ji būtų.“

R. Stefančuko žodžiai nuskambėjo nauju tonu ir buvo priešingi neseniai Ukrainos ambasadoriaus piktai reakcijai į Lenkijos lūkesčius atsiprašyti.

Ukraina iš Rusijos nelaisvės išlaisvino dar 106 gynėjus. Šešiasdešimt aštuoni iš jų buvo laikomi dingusiais be žinios.

Zaporižės apylinkėse ukrainiečių gynėjai pataikė į du rusų naikintuvus Su-25. Skelbiama, kad vienas nukrito prie Melitopolio, o antrasis nusileido avariniu būdu.

Ispanijos vyriausybė suteiks Ukrainai dar keturis tankus „Leopard 2“ ir partiją šarvuočių M-113.

Fronte stebimas kovinių veiksmų intensyvumas mažėjimas. Per parą penkiuose fronto ruožuose įvyko 17 susirėmimų ir tai daugiau nei tris kartus mažiau, nei įprastą bet kurią kitą dieną.