Kaip „Sūduvis“ propagandos įrankiu tapo

Nespėjo bortai gėlo vandens prisigerti, o jau pasipylė neigiami komentarai daugiausiai iš Klaipėdos rusakalbių diasporos pusės.

Esą karo laivui miesto centre – ne vieta.

„Mes norim taikos, o ne karo“, - mestelėjo viena klaipėdietė. Dar kitas rusakalbis uždavė retorinį klausimą, ar tai – nacių karinio jūrų laivyno flagmanas?

Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje fone tokius išpuolius galima vertinti tik kaip sąmoningą propagandos atvejį, stengiantis supriešinti klaipėdiečius ir sumenkinti paties KJP laivo įvaizdį.

Pažvelkime į viską iš kitos pusės: jei „Sūduvis“ netinka, tai kodėl nieko nesakoma tikram, su 

Antruoju pasauliniu karu tiesiogiai susijusiam reliktui – barkentinai „Meridianas“?

Lietuvos KJP buvo įkurtos dar tarpukariu, o atkurtos 1992 m., tad šiemet švenčiamas 30-ies metų jubiliejus, ir ši proga – tinkama pernai „į atsargą išleisto“ LIETUVOS karinio laivo istorijos įprasminimui jį paverčiant plūduriuojančiu muziejumi.

Dabar atsigręžkime į žemiau Dangės stovintį ir, taip, ilgainiui vienu iš mėgiamų miesto simbolių tapusį „Meridianą“.

Ši barkentina pastatyta 1948 m. Turku miesto „Oy Laivateollisuus Ab“ („LaTe“) laivų statykloje, Suomijoje.

Tai vienas iš 49 panašių laivų, kuriuos suomiai kaip kontribuciją po Antrojo pasaulinio karo pastatė Tarybų Sąjungai (!).

Įdomu tai, jog Suomija šių laivų statybos kainą bandė kiek įmanoma padidinti – toks buvo lengviausias kelias palengvinti savo finansinių įsipareigojimų naštą Rusijai. Taigi, „Meridianas“ yra ne kas kita, o kruvinos Tarybų Sąjungos karo grobis, jei taip galima išsireikšti.

Tuo tarpu „Sūduvis“ pastatytas Vakarų Vokietijoje (ne sovietinio bloko kontroliuojamoje Rytų Vokietijoje) buvusioje Brėmeno Burmesterio laivų statykloje 1956–1958 m. Vokietijos kariniam laivynui (vok. Bundes marine).

Ant jo borto ne veltuiyrainicialai „M52”, nes tai – minininkas. Jau vien tai yra įdomu: iš pažiūros net neįtartum, jog visas laivas – medinis.

Korpusas yra iš braziliško ąžuolo, dekoruotas raudonmedžiu, o deniai – iš natūralaus tikmedžio.

Įren­gi­niai lai­ve paga­min­ti iš nemag­ne­ti­nio meta­lo.

Vokie­ti­ja pado­va­no­jo jį Lie­tu­vai 1999 m. kaip vals­ty­bei, sie­kian­čiai inte­gruo­tis į tarp­tau­ti­nę bend­ruo­me­nę ir stip­rin­ti kari­nį lai­vy­ną.

Tai­gi, minų medžio­to­jas yra NATO part­ne­rės Vokie­ti­jos dova­na Lie­tu­vai, o "Meri­dia­nas" - Suo­mi­jos kari­nė duok­lė kru­vi­nam Sovie­tų Sąjun­gos reži­mui.

KJP M52 "Sūdu­vis" tar­na­vo 22 metus: daly­va­vo NATO pro­jek­tuo­se, dau­ge­ly­je tarp­tau­ti­nių ir nacio­na­li­nių pra­ty­bų bei ope­ra­ci­jų. Išmi­na­vi­mo dar­buo­se.

Ne paslap­tis, kad Bal­ti­jos jūra dėl Ant­ro­jo pasau­li­nio karo pali­ki­mo yra labiau­siai užterš­ta pasau­ly­je, tad mūsų lai­vas atli­ko svar­bią ne tik kari­nių ope­ra­ci­jų, bet ir aplin­ko­sau­gi­nę funk­ci­ją.

Jau nekal­bu apie būsi­mų­jų jūri­nin­kų kal­vę atlie­kant tar­ny­bą lai­ve.

Dar vie­nas argu­men­tas, kodėl "Sūdu­viui" Dan­gė­je esą ne vie­ta - netin­ka.

Negra­žu. Tik­rai? O tame pačia­me deši­nia­ja­me kran­te riog­san­čios sovie­ti­nės chruš­čiov­kės - gra­žu?

Ir už til­to niū­riai stūk­san­tys uos­to gamy­bi­niai, soviet­me­čiu sta­ty­ti pasta­tai - este­ti­ka?

Jei pažvelg­si­me į seną­sias atvi­ru­tes, pama­ty­si­me, kaip ši aplin­ka atro­dė prieš­ka­riu: prie tuo­me­čio Kar­lo (dab. Pilies) til­to sto­vė­jo tra­di­ci­nės archi­tek­tū­ros Kara­liš­ko­sios mui­ti­nės namas, žemi šlai­ti­niai pasta­tai.

Dan­gei rei­kia lai­vų. Upė be jų - kaip gat­vė be jude­sio.

Žino­ma, dau­ge­lio vaiz­duo­tė­je išky­la roman­tiš­ki pei­za­žai su Dan­gė­je priš­var­tuo­tais bur­lai­viais, bet tai - XVI­II a.-XIX a. rea­ly­bė. Vėliau bur­lai­vius kei­tė gar­lai­viai.

Turė­ki­me ome­ny­je vie­ną esmi­nį isto­ri­nį epi­zo­dą: Dan­gė šimt­me­čius buvo Mėme­lio uos­tas, o ne šiaip į marias įte­kan­ti van­dens arte­ri­ja.

Mini­nin­kui "Sūdu­viui" parink­ta vie­ta nie­kaip nega­li būti sie­ja­ma su "roman­tiš­ko vaiz­do" suga­di­ni­mu todėl, kad tos XVI­II a. roman­ti­kos nebė­ra ir nie­ka­da nebe­bus. XXI amžius.

Dan­gė­je plū­du­riuo­ja įvai­riau­si lai­vai. Į "Sūdu­vį" rei­kia žvelg­ti ne bana­liu este­ti­kos paieš­kų žvilgs­niu (taip, bur­lai­vis - įdo­miau), bet per isto­ri­nę priz­mę: tai - Lie­tu­vos kari­nio lai­vy­no dalis.

Būti­nai nusi­pirk­siu bilie­tą (lai­vas per­duo­tas Lie­tu­vos jūrų muzie­jui) ir užsuk­siu į šį uni­ka­lų Lie­tu­vos jūri­nio pavel­do objek­tą, kuris visą lai­ko­tar­pį (63 metus) buvo eks­p­lo­a­tuo­ja­mas pagal paskir­tį, todėl išlai­kė vei­kian­čią (!) auten­tiš­ką įran­gą.

Neno­riu vary­ti pleiš­to tarp "Meri­dia­no" ir "Sūdu­vio", tačiau net nie­žė­jo pirš­tai norint bent kiek apgin­ti dabar nepel­ny­tai vie­nos suin­te­re­suo­tos gru­pės žmo­nių puo­la­mą suval­kie­tį.