Jolanta Blažytė tęsia pasakojimą „Emanulelio ir Gabrieliaus nuotykiai“

Emanuelis šiuo atveju - Prancūzijos prezidentas E. Macronas, Gabrielius šiuo atveju – LR užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Šiuose nuotykiuose yra naujienų – gerų ir blogų. Pradėsiu nuo geros.

Taigi, aršųjį karo kranklį Emanuelį Macroną Prancūzijos piliečiai, tame sk ir politikai, pasodino „ant nusiraminimo kėdutės“. Ukrainos TV laidoje Emanuelis kalbėjo jau kur kas nuosaikiau, pabrėždamas, kad jo misija šioje „raspirduchoje“ tėra tik būti „karo nervu“:

„ Jeigu Putinas man paskambins, aš pakelsiu ragelį ir išklausysiu, ką jis pasiūlys. Prancūzijos rolė šiame kare – būti „karo nervu“. Iš vienos pusės reikia Ukrainai perduoti viską, kad ji galėtų apsiginti, iš kitos pusės – stabdyti eskalaciją. Mums reikia pereiti į stabilią, tvarią ir teisingą taiką“.

(Video – mano telegrame)

O štai savo gimtojoje šalyje Prancūzijoje E. Macronas apskritai prarado ramybę: dėl karo kurstymo retorikos gauna velnių tiek nuo opozicijos, tiek nuo savo partiečių, o nuvažiavęs į susitikimus su rinkėjais, tegirdi tik vieną klausimą: „tai ar bus karas?“

https://www.bfmtv.com/.../guerre-en-ukraine-interpelle-a...#

Ir Macronui tenka atsakinėti maždaug taip: „Mes darome viską, kad karas neišsiplėstų už Ukrainos ribų“. Negi sakysi, taip, kaip Ukrainos žurnalistams: „esu karo nervas“?

Nors iš tiesų, Macronas daro viską, kad būtent karas išsiplėstų – mat Putinas NATO šalims, norinčioms į Ukrainą siųsti savo karius, pagrasino duosiantis atsaką (turbūt nežino, kad Macronas tėra „karo nervas“). Kaip rodo apklausos, net 57 proc Prancūzijos piliečių nepritaria griežtam Macrono tonui Maskvos atžvilgiu. Po tokių karingų Macrono pareiškimų Paryžiaus gatves buvo užplūdę minios protestuotojų, reikalaujančių Prancūzijos pasitraukimo iš NATO. Na, nenori prancūzai to karo...

O štai Lietuva, kaip ir nieko prieš. Ir tai yra ta blogoji naujiena. Ir ne ji viena. Prie Gabrieliaus „kranklių“ komandos prisijungė ir Estijos, bei Latvijos vadovai. Estijos premjerė neatmeta galimybės karių siuntimui į Ukrainą ir sako, kad tik nugalėjus Rusiją galima išvengti pasaulinio karo. Latvijos prezidentas dar konkretesnis: „Rusiją reikia sunaikinti“.

Ups, įdomu, kokiais instrumentais mes tą branduolinę Rusiją sunaikinsime? Gal šprotų dėžutėmis? Kaip ne kaip pats NATO laikosi nuošaliau nuo šių Baltijos „tigrų“ iniciatyvų, o Vokietijos brigada visai nesiruošia mūsų ginti, jei tą karą susigalvosime patys – mat Vokietija griežtai pasisako prieš savo šalies karių siuntimą į Ukrainą ir net ilgo nuotolio raketų Taurus perdavimą Ukrainai.

Tuo tarpu Quincy instituto ekspertai Baltijos šalių „tigrams – krankliams“ net atsiuntė perspėjimą:

„Ei, chebra, jūs ten atsargiau su tokiais pareiškimais. Jūs kurstote branduolinį karą“.

https://responsiblestatecraft.org/latvia-russia/

Vis pagalvoju: kažin kokia šitų Baltijos šalių „tigrų – kranklių“ rolė šioje supervalstybių šachmatų partijoje? Ir kaip tyčia, nugirstu pasakojimą apie žiurkių populiaciją. Pasirodo, žiurkės savo bandoje turi „žiurkes – ragautojas“, kurios pirmos paragauja maisto ir jeigu po to neužverčia kojų, tai tą maistą jau valgo kitos žiurkės. Tai ir pagalvojau: gal mes irgi esame kažkokie tai ragautojai, bandantys Putino „nuodus“. O Vakarai, ypač Amerika, tiesiog stebi: ar užversime kojas, būdami „karo nervu“ ir Putino erzintojais ar ne. Jei neužversime, tai vakarai galės erzinti toliau.

Man tai šiaip jau labai nepatinka tokia rolė. Ir neatsistebiu Lietuvos žmonių ramybe: akivaizdžiai esame stumiami į karą, bet.... „nu, ai, gal kaip nors“, „nu, ai, nu ką aš galiu pasakyti“, „nu ai, geriau patylėsiu, nes vatniku apšauks“ ir pan.

Beje, Macoronas, gelbėdamas savo reputaciją, paviešino savo foto, kurioje persikūnijo į galingą boksininką, neva kovojantį prieš Putiną. Tik štai internautai čia pat pastebėjo, kad Macrono raumenys yra bent du ar net tris kartus padidinti fotošopu. Turbūt panašiai, kaip ir visų karo kranklių svajonės sunaikinti Rusiją. (Foto – mano telegram)

Tuo tarpu mūsų naujasis KA ministras gali būti ramus ir ramiai fotkintis prie pandų ir pedofilija kaltinamų bendražygių. Ir Gabrielius gali būti ramus. Karo krankliai pas mus vis dar ant bangos.

Taigi, ties šia bloga naujiena dar vieną Gabrieliaus ir Emanuelio nuotykių seriją baigiu. Laukite tęsinio.