Du iš karo ligoninės: šitų žmonių veidus ir darbus vertėtų prisiminti

Dabar turiu naują galvos skausmą – kai su muziejininkais surengėm „primierką“, paaiškėjo, kad daug kas netelpa.

Muziejininkai pragmatiški: tai visų ir nerodyk, užteks, jeigu paminėsi kataloge. Bet ką nuimti?

Dvi netelpančias nuotraukas parodysiu čia.

Pirmiausia – tai Karo ligoninės gailestingoji seselė Rozalija Tamašiūnaitė.

Po krūtinę galima ekskursiją rengti: Vytauto Didžiojo medalis, Nepriklausomybės medalis ir neįtikėtinas ženklas – Florence Nightgale medalis.

Jį gauna GERIAUSIOS PASAULIO gailestingosios sesutės.

F.Nightgale buvo britų slaugė Krymo kare, išgelbėjusi daug sužeistųjų.

1912 metais Tarptautinis Raudonasis Kryžius įsteigė jos vardo medalį.

Pradžioje kas antrus metus teikė po šešis medalius. Dabar – kai karų daugiau, daugiau ir pagerbtųjų, net vyrai neignoruojami. Rozaliją pasaulio mastu pripažino 1932 metais.

Lietuvoje taip pagerbtos tik trys medikės – visos tarpukaryje.

O koks Rozalijos likimas?

Dešinėje – tragiško ir didvyriško likimo Karo ligoninės chirurgas majoras Moisiejus Bermanas.

1940 m. balandžio 23-ąją karo gydytoją pagerbė Vytauto Didžiojo ordinu – tai buvo paskutinis apdovanojimas nepriklausomoje Lietuvoje.

Apie jo likimą kalbama įvairiai – kad 1941-ųjų rugpjūtį sušaudytas gimtuose Zarasuose, kad žuvo Kaune.

Jeruzalėje, Yad Vashemo muziejuje, mačiau nuotrauką iš Kauno geto, kur jis vadovavo ligoninei (ten medikų personalą sušaudė 1941-ųjų spalį).

O 1948-tais Miunchene išleistoje knygutėje sakoma, kad daktaras Bermanas vis dėlto išsigelbėjo. Ir vėl klausiu – gal kas žinote daugiau?

Šitų žmonių veidus ir darbus vertėtų prisiminti.