Dėl naujausių parlamento rinkimų Nyderlanduose

Lietuvai ir lietuviams, kaip mažai valstybei ir tautai, reikėtų daugiau paanalizuoti tokių daugiausiai pasiekusių mažųjų Vakarų Europos valstybių patirtį, nors kritikas pasakytų, kad ši šalis yra maža tik pagal plotą (beveik 42 tūkst. km², kuris yra mažesnis už Estijos), dėl kurio padidinimo pastoviai rungiasi su jūra, o pagal gyventojų skaičių ji yra “didžiausia iš mažųjų”, bet – “mažiausia iš didžiųjų” valstybių, nes 2021 metais turėjo 17,5 mln. gyventojų.

Pagyvenus ilgiau daugelyje Vakarų Europos šalių, susidarė įspūdis, kad pagal darbo etikos griežtumą ir profesionalumą Nyderlandai tikrai yra nepralenkiama šalis. Netgi palyginus su rytuose besiribojančia Vokietija. Tačiau kartu tai yra ilsėtis mokanti šalis, toleruojanti įvairias relaksacijos formas ir kūniškus malonumus. Nyderlandai – valstybė, pasižyminti prieštaringai vertinamomis narkotikų ir prostitucijos legalizavimo bei eutanazijos įteisinimo moralinėmis problemomis.

Nyderlandai – šalis, kur dar 16-ame amžiuje įvyko ir nugalėjo pirmoji pasaulyje buržuazinė revoliucija ir buvo sukurta pirmoji pasaulyje kapitalistinė santvarka. Šioje vienoje garsiausių pasaulio dailininkų ir jūrininkų šalyje šiandien dera viskas – nuo ,,Philips“ prekinio ženklo ir chemijos pramonės iki kraštovaizdį puošiančių kanalų, malūnų ir tulpių laukų. Šalyje tebejaučiama buvusių kolonijų, tokių kaip Indonezija, Surinamas ar Antilų salos (užjūrio teritorija), įtaka. Nyderlandai - viena iš svarbiausių Europos Sąjungos ir NATO narių-steigėjų, kurioje jautriai užčiuopiamos naujausios pasaulinio vystymosi tendencijos bei prie jų gerai prisitaikoma. Nėra to išimtimi ir šalies politinis gyvenimas, kuris iki 1960 – ųjų pasižymėjo keturių svarbiausių visuomenės struktūrinių dalių, vadinamosios „piliarizacijos“ sistema, kai šalis buvo aiškiai pasidalinusi į katalikų, protestantų, liberalų ir socialdemokratų stovyklas. Dabartiniu metu ši sistema yra jau atgyvenusi, o šaliai būdinga kur kas didesnė politinė fragmentacija.

Šį trečiadienį, lapkričio 22 dieną, Nyderlanduose įvyks tradiciniai parlamento žemųjų rūmų rinkimai į 150 jos narių vietų. Pagal išankstinius vertinimus, jie yra gana sunkiai prognozuojami. Viena aišku, kad naujuoju šalies politiniu lyderiu ir premjeru bus kažkas iš šių trijų partijų – buvusio premjero Marko Ruttės liberaliosios liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD), kuriai dabar vadovauja turkų-kurdų kilmės politikė Dilan Yesilgoz-Zegerius, Naujosios Socialinės Sutarties (NSC) partijos, vedamos buvusio populiaraus krikščionių-demokratų politiko Pieterio Omtrigto ir centro kairiosios Darbo partijos (PvdA) ir Žaliųjų kairiųjų partijos („GroenLinks“) koalicijos, vedamos buvusio Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso.

Radikali nacionalistiška ir antiislamiška Laisvės partija (PVV), vedama Geerto Wilderso, turėtų gauti kažkiek vietų parlamente, bet jos pergalė nėra prognozuojama. Iš viso į parlamentą iš 26-ių rinkimuose dalyvaujančių partijų greičiausiai pateks 17-18 partijų atstovai, o šalies politiniam kursui vadovaus kelių politinių partijų koalicija.

Kokie gi yra svarbiausi šių rinkimų klausimai?

Tai – gyvenamųjų būstų trūkumo ir pragyvenimo kaštų problemos, sveikatos apsauga, migracija, klimato kaita. Kaip matome, daugelis šių klausimų - tradiciniai vadinamosios „gerovės valstybės“ klausimai, o, pagal gerovės valstybių tipologizaciją, Nyderlandai didžiąja dalimi yra konservatyvaus korporatyvinio-bismarkinio modelio šalis, tačiau iš visų pasaulio ir Europos valstybių yra arčiausiai Šiaurės Europos (Skandinavijos) šalių institucinio-perskirstomojo modelio.

Akivaizdu, kad Nyderlandai, po trečiadienio rinkimų, įžengs į naują savo vystymosi etapą, su naujais, tačiau prognozuojamais politiniais lyderiais.