Audrius Butkevičius: "Kraupi Europos valdančiųjų tylėjimo kaina"

- Norvegijoje vienas veikėjas, matyt, nusprendė pažaisti indėnus ir puolė šaudyti į praeivius iš lanko. Nušovė penkis. Liberalioji „žiniasklaida" puolė pasakoti apie „naują Breiviką" bei baisiuosius „dešiniuosius ekstremistus". Net kai paaiškėjo, jog „indėnas" - į islamą atsivertęs veikėjas, kurį jau seniai stebėjo policija. Kodėl įvairaus plauko islamistai „tolerantiškose" visuomenėse turi daugiau teisių už normalius žmones? Kodėl vis dangstomi jų nusikaltimai?

- Mes nuolat regime vieną ir tą patį manipuliacinį vaizdelį, nes europinė politika islamo klausimu labai dažnai kelia daug pagrįstų įtarimų, jog bet kuria kaina stengiamasi įsileisti kaip galima daugiau pranašo Mahometo gerbėjų į tradicinę Europos kultūrą išpažįstančias valstybes.

Jeigu „netikėtai" nutinka koks nors teroro aktas, tuomet visur šaukiama, kad „jie nekalti", „nereikia demonizuoti".

Kitaip ne visi ten „teroristai" ir pan., trumpiau tariant, visada pirmiausia mėginama įvairiais būdais pateisinti, net jeigu jie pagaunami centrinėje Kelno aikštėje per Kalėdas prievartaujantys vietines blondines...

Čia yra lygiai tos pačios „politkorektiškos" politikos rezultatas, o islamistas jau savaime reiškia „geras žmogus"... Tai yra didelė visos Europos nelaimė.

O Norvegijoje iš tikrųjų šios kvailos politikos simptomas buvo Breivikas, iššaudęs valdančiosios partijos vaikų stovyklą.

Kai kiekvieną dieną susiduri su tokios „politkorektiškos" politikos rezultatais, kurie yra visiškai priešingi, apie „sėkmingą musulmonų integraciją" pasakojančios valdžios mitologijai, tad kiek nestabilesnės psichikos žmogus gali griebtis ir ginklo.

Ir šiandieninė situacija, kai pasiautėjo į islamą atsivertęs veikėjas, rodo, jog problemos glūdi pačioje Norvegijos politikoje šiuo klausimu.

Deja, lygiai tokia pati politika vyrauja ir kitose Vakarų Europos šalyse, todėl dar ne kartą matysime panašias situacijas...

- Tuo metu visu pajėgumu vystosi Lenkijos ir Europos Sąjungos konfliktas dėl teisės viršenybės, į kurį įsitraukia vis daugiau šalių: į lenkų pusę jau atvirai stojo Vengrija, panašu, netrukus prisijungs ir Čekija, kai patvirtins naują vyriausybę, o ES pirmininkaujanti Slovėnija taip pat vis dažniau kritikuoja Briuselio metodus. Kuo gresia tokia situacijos sankloda Bendrijai? Kaip buvo pasiektas toks įtampos taškas?

- Ši Lenkijos bei kitų šalių užimta pozicija kelia esminį klausimą: kokia Europa turi būti ateityje?

Kuomet Europos Sąjungos fanatikai ir gerbėjai gavo pinigų, kad papirkinėtų Lietuvos žmones alumi, skalbimo milteliais ir panašiomis nesąmonėmis balsuojant stojimo į ES referendume, tuomet nebuvo sakoma, jog mes visi būsime verčiami atsisakyti tradicinių vertybių, krikščionybės.

Būsime verčiami liaupsinti ir garbinti homoseksualizmą, nebuvo sakoma, kad netrukus neteksime savo Konstitucijos ir savo įstatymų, kuriuos užgoš „viršesni" Briuselio įstatymai.

Nebuvo sakoma, jog bet kuri Europos Komisijos direktyva įgaus įstatymo galią mūsų valstybėje, nebuvo sakoma, jog mūsų klerkai ir politikai bus papirkinėjami įvairiomis galimybėmis bei Briuselio saldainiais ar kad žmonės, deleguoti į Europos Parlamentą, bus perkami milžiniškais atlyginimais.

Vien tik tam, kad ten balsuotų ne pagal mūsų valstybės interesus, o pagal jiems primetamas žaidimo taisykles...

Visi šie dalykai lygiai taip pat aktualūs ir Lenkijai.

Jeigu šiandien Lenkija nepalūš, išsilaikys, tai ES turės arba keisti savo vidinę politiką, arba mesti lenkus lauk. Jeigu išmesi lenkus lauk, tai greta jų atsistos vengrai...

- Yra dar čekai, slovakai ir slovėnai, kurie beveik visuomet palaiko kitas Vyšegrado šalis.

- Be abejo, nes jie visi nuolat susiduria su tomis pačiomis problemomis. Jeigu politikai dar nėra galutinai praradę sąžinės ir neatsisako save laikyti slovėnais, slovakais, lietuviais ar estais, tuomet jie gina nacionalinius interesus.

Aišku, to negalima pasakyti apie mūsų valdžiukę, kuri sugeba Lietuvą įvelti net į konfliktą su Kinija tik tam, kad įtiktų savo ponui...

Kiek žinau, jie dabar labai užsiėmę - ką tik „smogę" Kinijai, dabar svarsto, kaip greičiau legalizuoti narkotikus (kalbant apie visą šios valdžiukės politiką išties galima pagalvoti apie rimtą kvaišalų poveikį...).

Neseniai su įdomumu peržiūrėjau vieną svarstymą Seime dėl Lietuvos užsienio politikos prioritetų ir išgirdau eilinę nesąmonę: esą bandant „minti kinams ant nuospaudos",

Lietuva tampa geopolitiniu faktoriumi, paveikiančiu situaciją pasaulyje, ir kad dėl to ji bus labiau pastebima Jungtinėse Valstijose...

Ar gali taip mąstyti kvaišalų nepavartojęs žmogus?

- Bet dar grįžkime prie Lenkijos reikalų. Jaroslavas Kačinskis ką tik pareiškė, jog traukiasi iš vyriausybės, kur jis užėmė vicepremjero postą, nes nori daugiau dėmesio skirti partiniams reikalams. Ar logiškas toks vieno iš Lenkijos lyderių žingsnis?

- Aš manau, kad tai yra labai logiškas ir teisingas žingsnis. Kadangi J.Kačinskiui yra kur kas svarbiau išsaugoti partijos konsolidaciją, negu būti ministro pirmininko pavaduotoju.

Kita vertus, jo politinė patirtis yra kur kas svarbesnė organizuojant partijos „Tvarka ir teisingumas" vienybę bei susitelkimą, negu užsiimti menedžerio veikla vyriausybėje.

Tą, kas daroma vyriausybėje, gali padaryti bet kas, o ką daro J.Kačinskis, konsoliduodamas Lenkijos žmonės, yra unikali galimybė. Ir jau vien dėl to šis sprendimas yra labai teisingas.

- O štai vokiečiai jau visą savaitę pasakoja, kad iš Lenkijos pusės pas juos braunasi gaujos nelegalių migrantų, lenkai taip pat įspėja, jog pasienyje, Baltarusijos pusėje, telkiasi vis didesnės jų gaujos. Su kuo susijusi ši nauja banga? Vėl prasideda invazija į Europą?

- Be jokios abejonės, tai yra tos pačios hibridinio karo istorijos tęsinys.

Kaip suprantame, nei Lenkija, nei Lietuva su Iraku, Afganistanu ar Šiaurės Afrikos valstybėmis nesiriboja ir lygiai taip pat, kaip afganistaniečiai buvo permetami tiesiai į Jungtinių Valstijų karinę bazę ir į Bulgariją, atakuojant ES teritoriją, taip vyksta ir čia, tik šią schemą dabar naudoja Aliaksandras Lukašenka su savo šeimininkais Maskvoje.

O Jungtinės Valstijos tyliai užmerkia akis arba netgi jiems padeda. Nes, kaip mes žinome, ES turi tris pagrindinius priešus: Jungtines Valstijas, Rusiją ir Kiniją.

- Energetinių išteklių kainų šėlsmas Europoje kelia ir visas kitas kainas. Kodėl taip nutiko, kad kainos auga tokiais žvėriškais tempais? Štai jau vakariečiai kalba, kad benzinas netrukus visur kainuos mažiausiai po 2 eurus už litrą... Artėja nauja krizė?

- Kaip visi suprantame, naftos pasaulyje nesumažėjo... Taigi, tokia situacija yra atitinkamos politikos šioje srityje rezultatas, o šios politikos tikslas yra kuo toliau, tuo labiau kontroliuoti žmones.

Brangsta nafta, brangsta kuras, brangsta ir judėjimo galimybės.

Štai šiandien man sėdint Azerbaidžane tas ypatingai stipriai jaučiama: kada visi tie, kurie turėjo daug laisvės judėti ir uždirbti pinigus, yra priversti peržiūrėti savo verslo schemas, o tie, kuriems tas dvigubas pabrangimas problemų nesudaro, pasiima naujas rinkas visų tų, kurie nepakelia kaštų, sąskaita.

Kitaip tariant, tai yra vidutinės klasės išmetimo iš rinkos strategija ir politika.

- Bet juk valdžia turėjo visas galimybes laikyti savo rankose ir dujų vamzdynus, ir elektros tinklus, ir naftos fabrikus. Kodėl viską reikėjo atiduoti privatininkams, o paskui rypauti: ai, ai, ai, viskas pabrango, bet mes nieko negalime padaryti?.. Juk net arkliui buvo aišku, kad taip nutiks.

- Todėl, kad tai nėra valdžia. Tai yra perkami apgailėtini žmogeliai. Atsakykime sau į klausimą: o kodėl niekšeliai sunaikino atominę energetiką Lietuvoje?

Atsakymas yra toks: todėl, kad branduolinio kuro stoka, ypač Prancūzijoje, vertė ES politikus naikinti atominę energetiką tose teritorijose, kuriose jie tą galėjo padaryti vietinių parsidavėlių rankomis.

Juk tai buvo viena iš stojimo į ES sąlygų mums, o Lietuvos išdavikai tai pavertė konkrečia politika ir praktika.

O paskui, kad neliktų nuskriausti patys, jie dar kartą pavogė pinigus, skirtus Ignalinos AE uždarymui, nors tai buvo pati saugiausia tokio tipo atominė elektrinė pasaulyje, kai švedai investavo ten milžiniškus pinigus, saugodami save nuo potencialios grėsmės.

Viskas atsiremia į niekšus, mūsų nelaimei, tapusius politikais.

Lygiai tas pats nutiko ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai - nors mes galėjome kuo puikiausiai tvarkytis patys, bet Landsbergio niekšeliai „sugalvojo", kad ją reikia būtinai parduoti iš pradžių amerikonams, paskui - rusams, vėliau - lenkams...

Jeigu tai būtų išsaugota kaip visų Lietuvos žmonių turtas, tai valdžia turėtų galimybę kontroliuoti degalų kainas ir padėti išgyventi žmonėms, gauti mūsų verslo pranašumus.

Bet žinokime, kas mus valdo...

Redakcija už autorių nuomones neatsako