Ainis Lietuvis: Anūkas, sekta, priverslininkai ir... kraupus galas

Net kai kolosalinė žala Lietuvai jau padaryta per pirmuosius anūko diplomatijos metus, jis vis tiek liks įtakingas.

Mat būtent žala ir buvo jo (bei jo kuratorių) tikslas.

Mes, piliečiai, netekome milijonų ir milijardų dėl baltarusiško tranzito nukreipimo į Rusijos uostus didžiam pastarųjų (ir dinastijos?) džiaugsmui. Milijardų neteksime dėl kinų tranzito nukreipimo kitais keliais ir dėl milijardinės eksporto rinkos (Kinijos) užsivėrimo.

Maksimum, kas gali įvykti, tai Žygimanto Augusto P. paaukojimas. Logiška, nes būtent išpuikę veikėjai artindavo anos kunigaikštystės finalą. Bet Žygimantas, anot dvaro Ritos, „turi daug naudingų kontaktų užsienyje", tad pats nediplomatiškiausias diplomatas dar pakariaus savus karus, net jei ir atstatydintas.

Verslai griebaisi už galvos - bet ar tos galvos vertos šio vardo? Kokias galvas Lietuvos verslui reikėjo turėti, kad jos 30 metų toleruotų sektą (konservatorių), kurios vienintelis tikslas - kenkti mums ir mūsų verslui?

Jūs, verslininkai, netekote visų įmanomų kaimyninių rinkų: Rusijos (su Kaliningradu), Baltarusijos, Kinijos.

O gal jūs ne verslininkai, o priverslininkai?

Kas privertė jus kęsti (o kai ką ir remti) sektą? Ar ji surišo jus įvairiais kompromatais - nuo įslaptintų KGB archyvų iki korupcinių paklydimų?

Kita vertus, teisus Mao: kuo blogiau, tuo geriau.

Kuo daugiau sekta kenks mums ir priverslininkams, kuo daugau ji taškysis sankcijomis (kurios NIEKADA nėra privertusios JOKIOS šalies esmingai keisti savo kurso), tuo greičiau sekta (ir jos įkaitai) prieis liepto galą.

Kartais kraupus galas yra geriau nei kraupuma be galo.