Meilės turgus ir gyvosios prekės (2)

Švedų valdžia seniai ir energingai kovoja su prostitucija ir net pajėgė sulaužyti nugarkaulį "gatvės seksui" (taip bent čia manoma). Nuo 1999 metų sausio 1 dienos Švedija - vienintelė pasaulyje valstybė, kur veikia seksualinių paslaugų pirkimo draudimo įstatymas, baudžiantis tik vieną, stipriąją pusę, - vyrus, ir ginantis silpnąją - moteris, parduodančias savo kūną. Tiems, kurie užmezga atsitiktinius seksualinius santykius už užmokestį, gresia maksimali bausmė - kalėjimas 6 mėnesiams arba 2000 JAV dolerių bauda (jei veika neįvertinama pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius).

Iki šio įstatymo pasirodymo 20 metų buvo skrupulingai tyrinėjami socialiniai Švedijos prostitucijos pagrindai. Nors tyrimai atlikti ministrų kabineto iniciatyva, tyrėjų išvados, o ypač pasiūlymas taikyti baudžiamąjį persekiojimą ir sekso paslaugų pardavėjui, ir jų pirkėjui buvo visų suinteresuotų įstaigų smarkiai sukritikuotas. Įstatymo projekte, paruoštame Vyriausybės, tiesiog pasakyta: "Nėra pagrindo bausti tą pusę, kuri dažniausiai yra silpnoji pusė, eksploatuojama kitų, kad patenkintų seksualinį geismą". Numatytas taip pat prostitučių skatinimas, kad jos, palikdamos savo užsiėmimą, galėtų nesirūpinti ankstesnio amato pasekmėmis.

Nubaudžia šimtą vyrų per metus

Per ketverius metus, praėjusius nuo įstatymo priėmimo, Stokholmo gatvės, valdžios tvirtinimu, tapo daug "švaresnės".

Policijos statistikos duomenimis, 1998 metais sostinėje buvo priskaičiuojama 2500 prostitučių, iš kurių į gatves išeidavo 350-400, o dabar - ne daugiau kaip šimtas. "Anksčiau daugelis vyrų po darbo ir po vidurnakčio apvažiuodavo tokias gatves, kaip įžymioji Malmskillnadsgatan ("naktinių peteliškių" rajonas. - Red. past.). Dabar šito nebėra", - sako Vyriausybės patarėja Gunila Ekberg.

Nacionalinė nusikaltimų užkardymo tarnyba apskaičiavo, jog už sekso paslaugų pirkimą areštuojama mažiau nei šimtas vyrų per metus. Skaičius labai jau menkas. Įstatymas sudarė teisinę bazę sustiprinti kovą su tais, kurie verčiasi "gyvosios prekės" kontrabanda, smarkiai išaugusia po Sovietų Sąjungos suirimo. Tuomet į Švediją plūstelėjo šimtai merginų beveik vien iš Baltijos šalių ir Rytų Europos. Daugumos jų likimas buvo tragiškas.

2002 metais ekranuose pasirodęs filmas, sukurtas pagal lietuvaitės gyvenimo istoriją, sukrėtė visą šalį. Jo pagrindą sudarė 16-metės Danguolės Rasalaitės, nelegaliai įvežtos į šalį ir prievarta įtrauktos į prostituciją, tragedija. Mergina nusižudė iššokdama pro langą.

Švedija - lyčių lygybės pavyzdys

Tai, kad įstatymas, draudžiantis pirkti seksualines paslaugas, pasirodė Švedijoje, neverta stebėtis. Švedija - viena iš nedaugelio šalių, kur realiai laikomasi lyčių lygybės. Štai pavyzdžiai. Iš 22 dabartinio ministrų kabineto narių dešimt yra moterys. Jos sudaro 45 procentus viso parlamento. O neseniai Riksdagas pritarė įstatymui, įpareigojančiam valstybines kompanijas kasmetinėse atakaitose nurodyti vadovaujančių moterų skaičių, konkrečiai - kiek jų esama direktorių tarybose. Be to, ši priemonė taikoma ir nedidelėms įmonėms, turinčioms truputį daugiau kaip dešimtį etatų. Tai, pažymi ekspertai, yra Švedijos socialdemokratų darbininkų partijos vyriausybės programos dalis, skatinanti moteris vadovauti korporacijoms. Ši sritis yra vienintelė, kurioje dar dominuoja vyrai. Kol kas moterys čia sudaro vos 6 procentus, ir jeigu šis rodiklis nepagerės, kabinetas grasina įvesti kvotas vyrams.

Tad galima sutikti su Lundo universiteto profesoriumi Stigu Larssonu, kuris tvirtina: "Aukštas gyvenimo lygis, geriausia pasaulyje piliečių socialinio aprūpinimo ir apsaugos sistema, lyčių lygybės politika duoda valstybei teisę ir galimybę kontroliuoti tokią delikačią ir aštrią problemą, kokia yra prostitucija".

Į pogrindį

Priėmus 1999 metų įstatymą, savo kūnu prekiaujančios merginos susirado naują būdą save pasiūlyti - per internetą. Tinklapiai, prigrūsti gundančių pasiūlymų, tampa Švedijoje pačiu populiariausiu sekso paslaugų pirkimo būdu. Ypač didelių laimėjimų pasiekė antras pagal dydį miestas - Gėteborgas. Jono Flinko, vieno iš tyrimo, atlikto šiame mieste, autorių, tvirtinimu, "pagražėjo tik fasadas, o įstatymai, įvarę prostituciją į kampą, pablogino moterų gyvenimą. Siūlydamos savo paslaugas per internetą, jos tapo pažeidžiamesnės negu jų kolegės gatvėse, nes negali aptarti su klientu savo "darbo" detalių. Konkurencija verčia moteris priimti tokius pasiūlymus, su kuriais būtų nesutikusios gatvėje".

Tai patvirtina spausdinamos laikraščiuose karštos istorijos šia tema. "Įstatymas įvarė prostituciją į pogrindį", - rašoma spaudoje. Ir vis dėlto net kritikai pripažįsta, jog prostitucijos problema Švedijoje, palyginti su kitomis šalimis, - ne tokia aštri. Tiesa, ir čia kartais užregistruojamas smurtas, tačiau paskutinis pranešimas apie prostitutės žūtį šmėstelėjo 1987 metais.

Bus daugiau

Išvertė P. Pamerneckas