Moksleiviai praneša apie naujų pavojingų medžiagų grėsmes vandens telkiniams ir jūrai

Jau 6-i metai kaip  Klaipėdos uosto direkcija  draugauja su miesto jaunaisiais gamtosaugininkais. Ir kartu pažymi Pasaulinę Žemės dieną, kartu kelia Žemės vėliavą.

Sveikindamas forumo dalyvius  generalinis direktorius Arvydas Vaitkus trumpai aptarė uosto ir miesto pasiekimus aplinkosaugos srityje, ženkliai pagerėjusią Klaipėdos sąsiaurio ir Kuršių marių vandens kokybę, iškylančias problemas bei inovatyvius sprendimus šalinant iš uosto iškastą užterštą gruntą, priminė apie sovietmečiu taršos mastus iš buvusio Klaipėdos celiuliozės fabriko, nepakankamai išvalytomis miesto nuotekomis.

Forumo moderatorė KU Jūros tyrimo instituto darbuotoja Dalia Žukienė  džiaugėsi kad  forume dalyvavo gausus  moksleivių  būrys iš  12 miesto  įvairių mokyklų. Moksleiviams buvo pasiūlyto aptarti vieną iš aktualiausių nūdienos problemų – vandens telkinių taršą pavojingomis medžiagomis bei neseniai pripažinta naujų kenksmingų aplinkai ir žmogui grupe – farmacinėmis medžiagomis. Pasaulio sveikatos organizacijų duomenimis natūraliai (per šlapimą) iš žmogaus organizmo pašalinama vaistų likučiai neišvengiamai kaupiasi aplinkoje, vandenyse.  Vaistų su pasibaigusiais jų naudojimo terminais vis daugėja. Dažnai jie išmetami į klozetus,  šiukšlių konteinerius ir kt.

Tenka pažymėti, kad pranešimai buvo įdomūs. Moksleiviai  nuoširdžiai ruošė pranešimus, surinko  ir apibendrino naujausią informaciją apie galimus naudojamų vaistų pavojus aplinkai, pasiūlytos priemonės  mažinti vaistų atliekų patekimą į  jūrą. Moksleiviai akcentavo kad svarbi problemos sprendimo  priemonė yra visuomenės informavimas.

Pateikiame sutrumpintą pranešimų apžvalgą.. Manome, kad informacija bus įdomi ir  naudinga  miesto  gyventojams, skatins juos aktyviau prisidėti prie naujų aplinkosaugos iššūkių sprendimo.

„Aukuro“ gimnazijos IVa kl. mokinės Marijos Alminaitės pranešime „Baltijos jūros teršimas cheminėmis medžiagomis priežastys“ (mokytoja Indrė Venskuvienė)

Akcentavo, kad atsiradus naujiems tyrimo metodams, atrasta nauja problema – tarša farmacinėmis medžiagomis. Vaistus žmonija vartoja jau daugelį metų, tačiau nepagalvota kokią žalą aplinkai gali padaryti farmacinės atliekos.

Norėdami suprasti farmacinių atliekų žalą vandens ekosistemoje turime žinoti kaip iš vaistinių, mūsų namų, ligoninių, gyvulių ir žmonių organizmų vaistai galiausiai atsiranda jūros vandenyje. Žmogui ar gyvūnui suvartojus vaistą, organizmas ne viską įsisavina, tad likučiai patenka į aplinką. Kai kurios medžiagos gali turėti žalos gyviesiems  jūros organizmams.

2003 – 2014 metais buvo imti mėginiai aplink ir pačioje Baltijos jūroje ir rasta daugelis atskirų  vaistų komponentų :

• 167 skirtingi vaistai buvo tirti jūrinėje ekosistemoje, iš kurių 85 buvo aptikti vandenyje, nuosėdose, biotoje.
• 51 skirtingi vaistai aptikti tik vandenyje.
• 9 skirtingi vaistai buvo aptikti nuosėdų mėginiuose (iš 25 tirtų mėginių)
• 35 skirtingi vaistai buvo aptikti biotos mėginiuose (iš 116 tirtų mėginių).

Duomenys rodo, kad daugiausia medikamentų priklauso nuskausminamųjų, širdies sutrikimų bei centrinės nervų sistemos grupėms. Taip pat yra ir su virškinimo problemomis susijusių farmacinių junginių: propiono rūgštis (aptikta 83 iš 128 paimtų mėginių); ir su jau minėta nervų sistema susijęs primidonas (primidione) (iš 51 mėginio aptiktas visuose).

Analizuojant kitų pavojingų medžiagų koncentracijas jūroje, ypač sunkiųjų metalų - jų per pastaruosius 20-30 metų gerokai sumažėjo (kadmio - 46 procentais, gyvsidabrio - 62 proc., švino - 61 proc.), tačiau jų koncentracijos Baltijoje tebėra 20 kartų didesnės nei Šiaurės Atlante.

Siekiant sumažinti jūros taršą cheminėmis medžiagomis rekomenduojama:

1. 1.       Nevartoti vaistų, kurių nepaskyrė jūsų gydytojas, neužkasti ir jokiu būdu jų nedeginti;
2. 2.       Naudoti skalbimo miltelius be fosfatų;
3. 3.       Mažinti cheminių trąšų kiekį žemės ūkyje;
4. 4.        Nenuleisti cheminių medžiagų tualete.
5. 5.       Jei įmanoma, įsirengti mieste  modernius nuotekų valymo įrenginius, šalinančius vaistų likučius nuotekose

Prano Mašioto progimnazijos  8a klasės mokinės Agnės Adomaitytės pranešimo tema „Vaistų atliekos. Ką žinome apie jas?“ (mokytoja Loreta Pocienė)

Netinkamai tvarkant, laikant ar nesaugiai šalinant kad ir nedidelį farmacinių atliekų kiekį, lieka neigiamų pasekmių tikimybė: aplinkos taršos,  apsinuodijimų, apsigimimų, alergijų, infekcinių ligų ir kt. Pasibaigusio galiojimo medikamentų bei kitų cheminių medžiagų kaupimas namuose padidina apsinuodijimų riziką. Vaistų išpylimas į kanalizaciją reiškia, kad jie galiausiai pateks į visuomeninį nuotekų tinklą, kas dar labiau padidins aplinkos užterštumą.

Informacija rodo, kad daugelis gyventojų netgi nežino, kaip atsikratyti nereikalingų naudoti vaistų.

Lietuvos farmacijos įstatymas įpareigoja vaistines rinkti, rūšiuoti ir atitinkamai saugoti ne tik savo farmacines atliekas, bet ir iš gyventojų priimti nesuvartotus vaistus.

Taigi, siekdami apsaugoti visuomenės ir aplinkos sveikatą, pasibaigusio galiojimo termino, nereikalingus vaistus turėtume atiduoti vaistinėms, kurios perduotų šias atliekas jas tvarkančioms įmonėms.

Hermano Zudermano gimnazijos mokinio Rolando Pociaus pranešimas „Vaistų atliekų įtaka žuvims“ (mokytoja Živilė Stankutė)

Apibendrino surinktą informaciją apie kai kurių vaistinių atliekų įtaka žuvims. Kai kurių vaistų cheminių medžiagų paveiktos žuvys tampa agresyvios, patelės nustoja dėti kiaušinėlius, patinėliai ignoruoja pateles. Antidepresantų paveiktos žuvys tampa drąsesnės, intensyviau maitinasi. Per didelis vaistais paveiktų žuvų vartojimas sutrikdo atmintį,  gali sukelti kitus sveikatos sutrikimus žmogui.

Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro moksleivės Gabijos Gudžiūnaitės pranešimas tema  „Cheminė jūros tarša, jos įtaka jūros augmenijai ir gyvūnijai“ (mokytoja Gražina Suleimanova)

kalbėdama apie cheminę Baltijos jūros taršą, jos įtaka augmenijai ir gyvūnijai, akcentavo potencialius taršos šaltinius nafta ir naftos produktais (laivyba, naftos gavyba iš Lukoil platformos šalia Lietuvos jūros sienos, Būtingės naftos terminalas, kt.) bei išsiliejusios naftos galimus poveikius. Apskaičiuota, kad Į Baltijos jūrą kasmet patenka 20-2000 tonų naftos. Didelę grėsmę kelia po antrojo pasaulinio karo palaidotas cheminis ginklas.

VšĮ ,,Vaivorykštės tako‘‘ gimnazijos mokinės  Simonos  Paulikaitės pranešime „Kaip mažinti jūros teršimą?“ (mokytoja Gražina Suleimanova) 

Siūloma nebūti abejingais – kviečia dalyvauti švarinimosi akcijose, taupyti vandenį, rūšiuoti atliekas, apie šiukšlinimą, teršimą pranešti aplinkosaugos pareigūnams (artimiausiam Aplinkos apsaugos regiono departamentui arba telefonu 112)

M. Gorkio progimnazijos 8a kl. mokinės Margaritos Zubavičiūtės  pranešimas „Vaistų atliekos. Ką žinome apie jas?“ (mokytojos Liudmila Afanasjeva, Natalja Plikosova, Olga Valiukaitė)

 aptarė medicininių atliekų rūšis, kurios priskirtos prie pavojingų ir  nepavojingų aplinkai.

2006 metais Seimas priėmė Farmacijos įstatymą, pagal kurį vaistinės privalo iš žmonių surinkti pasibaigusio galiojimo vaistus. Tačiau ne visi tai žino. Utilizavimo būdą renkasi pačios vaistinės. Jos sudaro sutartis su vežėjais ir kartą per metus vaistai išvežami arba į sandėlius, arba sunaikinti.

Maisto papildai yra priskiriami maisto produktams, todėl pasenę ar nebenaudojami jie, kaip ir maisto atliekos, gali būti pašalintos įprastu būdu arba utilizuojamos. Vaistinėse pasigendama informacijos arba jos visai nėra apie privaloma vaistų atliekų priėmimą.

 „Ąžuolyno" gimnazijos 3a klasės mokinės Saulės Zubytės pranešimas „Farmacinės ir kitos cheminės medžiagos vandens telkiniuose“ (mokytoja Irena Montvydienė)

Tyrimais nustatė, kad farmacinės medžiagos vandens telkiniuose keičia vandens pH (į rūgštesnę pusę), taip pat padidina bendrą pavojingų cheminių junginių koncentraciją bei suintensyvėja dumblių dauginimasis, prasideda eutrofikacijos procesai - “vandens žydėjimas“. To pasėkoje sunaudojamas deguonis, prasideda puvimo procesai, krinta žuvys ir kt.

 ,,Aitvaro“ gimnazijos III klasės mokinė Veronikos Budrytės  pranešimas „Vaistų, pasibaigus jų vartojimo terminui, grąžinimas vaistinėms“ (mokytoja Tatjana Bugajeva)

Atlikus miesto vaistininkų apklausą, įsitikino, kad vaistinės priima visus vaistus, kurie užregistruoti Lietuvoje, išskyrus dekoratyvines kosmetikos prekes, maisto papildus, gyvsidabrio termometrus ir narkotines medžiagas.

Į klausimą  „Ar dažnai žmonės  grąžina pasenusius vaistus?“, vaistininkai atsakė, kad „Vaistai nešami labai dažnai, dažniausiai šia paslauga naudojasi moterys“.

„Saulėtekio“ progimnazijos 8a klasės mokinio Justo Grikpėdžio pranešimas „ Farmacinių atliekų poveikis aplinkai ir Baltijos jūrai“ (mokytojos Anžela Ruginienė, Giedra Misevičienė) 

Atkreipė dėmesį ne tik į neigiamą vaistų poveikį aplinkai, bet nereti atvejai kai netinkamai tvarkomais vaistais apsinuodija mažamečiai. Pasidžiaugta, kad netinkamų farmacinių atliekų surinkimas didėja - 2017 m. Lietuvoje surinkta net 14 000 kg nepanaudotų vaistų, tačiau vis dar nežinome kiek jų pateko į aplinką. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, per paskutinį dešimtmetį vaistinių medžiagų pėdsakai buvo vis dažniau aptinkami nutekamajame kanalizacijos vandenyje, nustatomi paviršiniame ar net požeminiame vandenyje, o minimaliomis dozėmis net geriamajame vandenyje. Pagrindinė to priežastis - daugelis nuotekų valymo įrenginių nėra pritaikyti vaistinių medžiagų šalinimui iš nuotekų. Atlikta 83 mokinių apklausa vėlgi parodė, kad populiariausia vaistų šalinimo praktika - į kanalizaciją ar šiukšlinę. Taigi, svarbiausia to priežastis - žmonėms trūksta informacijos kaip tinkamai šalinti nenaudojamus vaistus. Pasiūlyta aktyviau šviesti gyventojus, skleisti informaciją šia tema. Patogiausias atsikratymo būdas – atiduoti vaistinėms, arba nugabenti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (Klaipėdoje: Tilžės g. 66A; Šiaurės pr. 30; Plieno g. 13).

Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro moksleivės Leticijos Uznytės pranešimas „Vaistinių atliekų įtaka žuvims“ (mokytoja Vaida Ruzgienė)

 Medicininės atliekos - atliekos, kurios susidaro medicinos pramonėje (ligoninėse, laboratorijose, veterinarijos klinikose, morguose). Farmacinės atliekos (naikintini vaistiniai preparatai ir cheminės medžiagos) priskiriamos prie pavojingų atliekų. Įtaka žuvims: endokrininės sistemos pažeidimai; modifikacijos skirtinguose organuose: žiaunose, kepenyse, inkstuose. Moksliniai vaistų poveikio aplinkai tyrimai finansuojami kaip iš nacionalinių, taip ir iš ES fondų. Platesniam, visapusiškam vaistų likučių poveikiams aplinkoje nustatyti dar prireiks laiko bei išsamių tyrimų iš visų prieinamų finansavimo šaltinių.

“Vėtrungės” gimnazijos 11 klasės mokinė Karolina Kozlovskytė (mokytoja Teresė Čėsnienė) pasiūlė plačiau naudotis gydomosiomis gamtos, natūralioji medicinos galiomis. Jos atliktu tyrimu nustatyta, kad beržų pumpurų aliejus pasižymi antimikrobinėmis savybėmis ir naudotinas kaip dezinfekuojamoji priemonė 

Apklausų rezultatai

„Vėtrungės“ gimnazijos 1e kl. mokinės Domantės Dauskurdaitės pranešime „Vaistų atliekos. Ką žinome apie jas?“ (mokytoja Dainora Ruškytė )

 įvertino Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos mokinių vaistų vartojimo įpročius ir pasenusių vaistų atsikratymo būdus. Buvo apklausti net 126 mokiniai 14-19 metų amžiaus. Nors ir stengiasi apsieiti be vaistų, visgi net 18 mokinių (14,4 %) dėl ligos (dažniausiai nuo peršalimo ligų ir galvos skausmo) kasdien vartoja vaistus. Paklausus Kur deda nevartojamus vaistus?, paaiškėjo jog net 64% mokinių juos išmeta į šiukšliadėžę, o 42 % nurodė nežinantys tinkamo nenaudojamų vaistų atsikratymo būdo. Pateikus vaistų tvarkymo pasirikimo variantus rezultatai optimistiškesni - net 79 % nuo visų apklaustų moksleivių priduotų į vaistines.

Minėtos pranešėjos Agnės Adomaitytės moksleivių apklausa parodė, kad beveik 80% mokinių pasenusius, nereikalingus vaistus išmeta į šiukšlių konteinerį arba kanalizaciją.

Mokinės Margaritos Zubavičiūtės apklausoje dalyvavo 70 mokinių. Klausimynu siekta išsiaiškinti  priežastis, dėl kurių susidaro farmacinės atliekos (daugiausia atsakymų - taupo -38.6 %). Didžiausia apklausoje dalyvavusių mokinių dalis naikintinus vaistinius preparatus:

• išmeta  į šiukšlių konteinerius arba nuleidžia į kanalizaciją (41,1 %),
• kita pakankamai didelė dalis (20% ) juos kaupia ateičiai,
• dalis mokinių tėvų (5,4 %) sudegina namų krosnyse ir
• tik 6 %  vaistus neša į vaistinę, o net
• 27,2 % nežino ką su jais daryti.

Kitu  klausimu siekta išsiaiškinti nuomonę apie tai, kas gyventojus paskatintų atnešti farmacines atliekas į vaistinę. labiausiai gyventojus paskatintų:

• galimybė atgauti dalį pinigų (42,3 %),
• galimybė gauti nuolaidų įsigyjant naujus vaistus - 33,6 % ,
• tik 7,9 %  mano, kad baudos galėtų paskatinti gyventojus atnešti naikintinus vaistinius preparatus į vaistines,
• 16,2 % pažymėjo, kad didžiausia paskata būtų gyventojų žinojimas apie išmetamų vaistinių preparatų žalą gamtai.

Tyrimo rekomendacijose pasiūlyta, kad medicinos įstaigos apsirūpintų specialiomis talpomis, apie jų paskirtį informuojant lankytojus, būtų organizuojamos kitos švietėjiškos priemonės.

„Žaliakalnio” gimnazijos mokinio Olego Zinovjevo,  pranešimo tema „Vaistų, pasibaigusių jų vartojimo terminui, grąžinimo vaistinėms galimybės“ (mokyt. Lidija Šikniajeva, Irina Kiseliova, Laima Rimeikienė)

ištyrė, ką vaistų vartotojai žino apie išmetamų vaistų žalą ir ką daro su vaistais, pasibaigus jų galiojimo laikui. Tuo tikslu buvo apklausti vaistininkai, kurie informavo, kad kartą per 6 mėn.  atvažiuoja pavojingų atliekų surinkėjai, kurie apiforminę reikiamus dokumentus juos pasiima ir nugabena sunaikinimui - sudeginimui specialioje aukštos temperatūros krosnyje.

Gyventojų atsakymai pasiskirstė taip: 72% išmeta į šiukšlių konteinerį, 19% - nuplauna į klozetą ir tik 6% atneša į vaistinę.

,,Versmės“ progimnazijos 8a kl. mokinė  Ieva Jankūnaitė  pranešime „Vaistų pasibaigus jų vartojimo  terminui, tvarkymo kultūra“ (mokytoja Giedra Mickevičienė)

pristatė apklausos rezultatus: apklausė 404 5-8 klasių mokinius. Štai jų atsakymas į klausimą: kur nebenaudojamus vaistus deda jūsų šeima? Atsakymas: išmeta į šiukšlių dėžę (58%), gražina į vaistinę (40%)

Taigi, gimnazistai visai teisingai pastebėjo: žmonės nepakankamai žino, jog pasenę vaistai kenksmingi ir žmogui ir aplinkai, bet respondentai, kaip ir visi vaistų vartotojai, turi dar mažiau informacijos apie nebegaliojančių vaistų naikinimo tvarką.

Forumo pabaigoje KU Jūros tyrimo instituto darbuotojai pranešė, kad šiuo metu vykdomas tarptautinis Pietų Baltijos šalių projektas MORPHEUS, kurio tinklapyje (http://www.morpheus-project.eu/) bus galima rasti daugiau informacijos apie vaistų suvartojimą pajūrio regionuose, jų koncentracijas vandens telkiniuose ir miestų nuotekose, galimybes taikyti pažangius valymo būdus, kt.