Įgijus specialybę ieškoma amato

Šiais mokslo metais šalies profesinės mokyklos pasiekė priėmimo rekordą. Mokytis amato įstojo 21,4 tūkst. mokinių, t. y. dešimtadaliu, arba 2 tūkst., daugiau pirmakursių nei buvo planuota. Iš jų 783 - įgiję universitetinį išsilavinimą, 636 - baigę kolegijas. Po vidurinės mokyklos, turėdami brandos atestatą, 2013 m. į profesines mokyklas įstojo 10 tūkst. 184 buvę abiturientai.

Ruoš ir elektroninės prekybos agentus

Profesinės mokyklos siūlo dviejų rūšių mokymosi programas: baigusiems 10 ir 12 klasių. Pirmiesiems mokymasis trunka trejus metus, suteikiama specialybė ir vidurinis išsilavinimas, antriesiems - nuo 1 iki 2 metų, įgyjama specialybė.

Dažniausiai profesinės mokyklos dešimtokus kviečia mokytis virėjo, padavėjo ir barmeno, konditerio, apskaitininko, automobilių mechaniko, remontininko, elektromechaniko, suvirintojo, kirpėjo, viešbučio darbuotojo, floristo darbo.

Dvyliktokams siūlomos virėjo, prekybos konsultanto, siuvėjo, draudimo konsultanto, bankinių operacijų tvarkytojo profesijos.

Vis dėlto galima rasti ir įdomesnių, naujų ar rečiau siūlomų mokymosi programų. Pavyzdžiui, Klaipėdos turizmo mokykla siūlo tapti kelionių agentais, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla - dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojais (su galimybe stažuotis Olandijoje).

Net keliose profesinėse mokyklose šiemet įsteigta nauja mokymosi programa - elektroninės prekybos agentas, taip pat kviečiama tapti vizualinės reklamos, odos dirbinių gamintojais, kaimo turizmo organizatoriais, tradiciškai - staliais, baldžiais.

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje galima įgyti apeigų ir švenčių organizatoriaus, kompiuterinės grafikos projektavimo operatoriaus profesijas, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje - ventiliacijos, oro kondicionavimo sistemų gamintojo ir montuotojo profesiją.

Žeimelio žemės ūkio mokykla ruošia kaimo verslų darbininkus, Kupiškio technologijos ir verslo mokykla - socialinio darbuotojo padėjėjus. Išsiskiria Kauno ryšininkų mokykla, siūlanti kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus mokymo programą su specializacijomis (kompiuterių tinklų derinimas, fotografija, kino mechanika, multimedija, mobiliosios elektronikos taisymas).

Keičiasi požiūris

Tendencija, kad daugėja norinčių mokytis profesinėse mokyklose, pastebima nuo 2010-ųjų. Manoma, kad taip galėjo nutikti dėl ekonominio sunkmečio, tačiau pabrėžiama, jog keičiasi ir visuomenės požiūris į profesinį mokymąsi.

"Didelė žala yra visuomenės nuostata, jog į profesines eina tik niekam tikę žmonės. Dabar itin daug absolventų iš aukštųjų mokyklų eina į profesines, kad įgytų amatą. Natūralu, kad nereikia tiek daug aukštąjį mokslą baigusių žmonių", - mano Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.

Pasak jo, mokytojai be reikalo gąsdina moksleivius, esą, jei blogai mokysies, galėsi pakliūti tik į "profkę". Taip pat, pokalbininko nuomone, profesinės mokyklos turėtų pabrėžti mokiniams suteikiamų praktinių įgūdžių svarbą, nes jie darbdaviams kur kas svarbesni už diplomą.

"Įsidarbinimui labai svarbi praktika, o aukštosios mokyklos neruošia žmogaus darbo vietai, jų absolventams trūksta praktinių įgūdžių", - teigė V. Levickis.

2013-aisiais daugiausiai profesinių mokyklų mokinių pasirinko mokytis pagal automobilių mechanikų, apdailininkų-statybininkų, kirpėjų, masažuotojų, kompiuterinės įrangos derintojų, suvirintojų programas.

Vis dėlto V. Levickis pažymi, jog nutinka taip, kad profesines mokyklas baigę jaunuoliai, žinodami, kad tam tikrų specialybių darbuotojų trūksta, pernelyg susireikšmina.

"Būna, kad profesines mokyklas baigę žmonės galvoja, kad darbdaviams jų reikia labiau nei jiems darbdavių. Tai yra didelė klaida, vėliau tampanti problema ieškant darbo. Ne pačios specialybės yra esmė - pasigendame bendrųjų gebėjimų, atsakingumo, suvokimo, kas lemia karjerą", - kalbėjo V. Levickis.

Anot Didžiosios Britanijos laikraščio "The Times", geriausia mokymo sistema pasaulyje yra Suomijoje. Teigiama, kad čia daugiau nei 50 proc. abiturientų renkasi profesines mokyklas, apie 25 proc. - kolegijas, o 20 proc. - universitetus. Vis dėlto pabrėžiama, kad šioje šalyje jaunuolių, turinčių aukštojo mokslo diplomus, skaičius panašus kaip ir Lietuvoje - baigę profesines mokyklas jauni žmonės stoja į universitetus.

"Karjerai reikalingi praktiniai įgūdžiai"

Genoveita KRASAUSKIENĖ, švietimo ir mokslo viceministrė
Aukštojo išsilavinimo siekis yra sveikintinas dalykas. Tačiau asmens darbo karjerai ne mažiau reikalingi ir praktiniai įgūdžiai. Deja, abiturientai ne visada laiku tai įvertina - dažnai tik įgiję aukštąjį išsilavinimą pajaučia praktinių įgūdžių stygių, suvokia jų svarbą.
Jeigu jauni žmonės renkasi studijas aukštosiose mokyklose ir įgyja specialybes, kurias turėdami vėliau neranda darbo, suprantama, kad kai kurie iš jų pasirenka mokslą profesinėje mokykloje. Įgiję paklausią profesiją (pav., automobilių mechaniko, virėjo, statybininko, kirpėjo ir kt.) labai greitai įsidarbina.
Šiuo metu galime pasidžiaugti augančiu profesinio mokymo įstaigų prestižu. Šiais mokslo metais į profesines mokyklas įstojo dešimtadaliu daugiau mokinių nei buvo planuota, arba 2 tūkst. daugiau nei pernai. Taigi vis daugiau abiturientų renkasi profesines mokyklas. Tai parodo ir reiškinys, kad ir aukštųjų mokyklų absolventai ateina į profesinio mokymo įstaigas įgyti reikiamų praktinių įgūdžių ir kompetencijų.
Tikimės, kad vasarį pasirašyta trišalė sutartis su Lietuvos švietimo profesine sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesine sąjunga padės sustiprinti bendradarbiavimą, sprendžiant pedagogams aktualiausius klausimus: darbo apmokėjimo, kvalifikacijos tobulinimo ir kt. Sutartyje numatyta, kad ministerija, priimdama sprendimus ar teikdama teisės aktų projektus Seimui ir Vyriausybei, konsultuosis, derins pozicijas su profesinėmis sąjungomis. Manau, kad pačius geriausius sprendimus galima rasti kartu tariantis ir diskutuojant.