Darželiuose ir mokyklose - pedagogų stygius

"Ir mes dabar labai akivaizdžiai jaučiame pedagogų stygių. Praėjusią savaitę skambino net iš kelių mokyklų ir klausė, iš kurs jiems gauti lituanistų. Pavyzdžiui, "Vyturio" progimnazija ieško net dviejų specialistų. O iš kur aš jų paimsiu? Sakau: "Skambinkite ministrui", - atvirai pasakojo Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys.

Jis nepraranda vilties, kad baigsis šalies valdžios trumparegiškumas ir bus pakoreguotas 2017-aisiais Seimo priimtas nutarimas "Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo".

"Vakarų eksprese" ne kartą rašėme, kad minėtu nutarimu numatyta, jog ateityje pedagogų rengimo centrai turėtų būti vystomi Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Deja, Klaipėdos universiteto neliko Lietuvos pedagogų rengimo žemėlapyje. Neatsižvelgta nei į regioninę politiką, regiono poreikius, nei į tai, kad Klaipėdos universitetas puoselėja ilgametes mokytojų rengimo tradicijas.

"Per pastaruosius dvejus metus reikėjo įdėti daug pastangų įtikinėjant valstybines institucijas, kad Klaipėdoje rengti pedagogus būtina, nes kitu atveju be pedagogų liks ne tik Klaipėdos miestas, bet ir aplinkinės savivaldybės. Net ne iš statistikos, o iš gyvenimo žinau, kad kai kuriuose darželiuose jau ir dabar auklėtojais dirba pedagoginio išsilavinimo neturintys darbuotojai, nes tiesiog nėra kam dirbti", - pasakojo R. Balsys.

Jo nuomone, tos problemos tik aštrės, jei skubiai nebus iki galo išspręstas pedagogų rengimo klausimas Vakarų Lietuvoje.

25 finansuojamos vietos

Nepaisant to, kad 2017-ųjų Seimo nutarimas kol kas nėra pakeistas, Klaipėdos universitete ir toliau rengiami pedagogai.

"Šiemet galėsime priimti 25 studentus į valstybės finansuojamas vietas. 10 valstybės finansuojamų vietų numatyta profesinei pedagogikai ir 15 vietų vaikystės pedagogikai. 25 krepšeliai, mano nuomone, visai neblogas rezultatas", - tad gedulo varpais skambinti dar nereikia", - sako dekanas.

Pasak jo, tai, kad pedagogų rengimas Klaipėdoje vyktų ir toliau, palankiai vertino ir neseniai į Klaipėdos universiteto rektoriaus inauguraciją atvykęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, ir viceministras Valdemaras Razumas.

"Jie pritarė, kad Klaipėdoje rengti pedagogus būtina ir reikalinga. Šią mintį palaiko ir regiono merai. Kaip tik per rektoriaus inauguraciją jie pasirašė rezoliuciją ir visi vieningai pritarė, kad jau šiuo metu turime nemenką problemą dėl pedagogų stygiaus Vakarų Lietuvoje. Jei nieko nebus daroma, po 5-erių metų bus didžiulė bėda", - pasakojo R. Balsys.

Turi pasiūlymą

Dekanas priminė, kad būtent Klaipėdos universitete paruošti pedagogai ir sudaro didžiąją dalį Vakarų Lietuvoje esančių mokyklų ir darželių darbuotojų.

"Visi supranta, kad išvykęs į Vilnių ar Kauną jaunimas vargiai sugrįš į Klaipėdą. Juolab negrįš į Plungę, Skuodą ar Naująją Akmenę.

Be to, reikia nepamiršti, kad tikrai ne visi išgali išvykti studijuoti į Vilnių. Lietuvoje yra dar labai daug sunkiai besiverčiančių šeimų. Tad jaunuoliams iš aplinkinių miestelių Klaipėdos universitetas yra tarsi išsigelbėjimas. Ypač kai mes dabar turime ir ištęstines bei nuolatines sesijines studijas, kai studentams per mokslo metus reikia atvykti tik kelis kartus", - pasakojo dekanas.

Jis sutiko, kad yra ir kita problema - ne visi baigę studijas renkasi darbą mokykloje.

"Tai jau kitas klausimas. Bet jei ruošime 20 kurios nors specialybės pedagogų, gal bent pusė jų nueis į mokyklas", - vylėsi R. Balsys.

Dekanas sakė jau ir nesuskaičiuojantis, kiek kartu su naujuoju KU rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku per praėjusius dvejus metus raštų prirašė atsakingoms institucijoms.

"Pastaruoju metu pateiktas svarstyti pasiūlymas minėtą Seimo nutarimą pakoreguoti arba papildyti formuluote, kad Klaipėdoje steigiamas pedagogų rengimo regioninis centras. Toks yra mūsų siūlymas. Šią idėją palaiko ministras, Seimo nariai, taigi, vilties dar yra", - sakė R. Balsys.[CITATA]

Pedagogų trūkumo problemą stengiamasi spręsti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, visiems šiais metais stojantiems į KU magistrantūros studijas sudaroma galimybė lengvatinėmis sąlygomis lygiagrečiai įgyti ir pedagogo profesinę kvalifikaciją.

Kalbėdamas apie studijų programas, R. Balsys neslėpė, kad dabar jų vis dar yra per daug, tad kai kurių žadama atsisakyti.

"Nenoriu kol kas vardinti konkrečiai, bet kai kurių programų dabar turime net po kelias - pasislėpusios po įmantresniais ar vienu kitu žodžiu besiskiriančiais pavadinimais jos paprasčiausiai dubliuoja viena kitą", - užsiminė dekanas.

Jo duomenimis, dabar Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete populiariausiomis išlieka psichologijos, pedagogikos, vadybos programos.

"Jaučiu ir jau yra ženklų, kad šiemet bus rimta konkurencija doktorantūros studijų programose. Suprantama, juk doktoranto stipendija dabar siekia 800 eurų ir dar per metus jiems skiriama per tūkstantį eurų studijų reikmėms - konferencijoms, stažuotėms, darbui užsienio archyvuose ir pan.", - pasakojo R. Balsys.

Iš viso Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas turi 8 doktorantūros kryptis. Šiemet į valstybės finansuojamas vietas planuojama priimti 7 doktorantus. Dar vienos kitos finansuojamos vietos tikimasi ir iš konkursinei doktorantūrai pateiktų paraiškų.