Valgyti reikia dažnai, bet mažai

Mais­tas – kaip vais­tas

Pa­sak die­to­lo­gės V. Ind­riu­ly­tės, ser­ga­mu­mą tu­ber­ku­lio­ze le­mia ne tik pikt­nau­džia­vi­mas al­ko­ho­liu, nar­ko­ma­ni­ja, rū­ky­mas, AIDS, imu­ni­te­tą slo­pi­nan­čių vais­tų var­to­ji­mas, bet ir ne­vi­sa­ver­tė mi­ty­ba. Prieš ka­rą, kai sti­go vais­tų nuo tu­ber­ku­lio­zės, li­go­nius daž­niau­siai gy­dy­da­vo įvai­rio­mis liau­diš­ko­mis prie­mo­nė­mis, itin di­de­lį dė­me­sį skir­da­mi mais­tui – ser­gan­tys džio­va valgydavo rie­bes­nį mais­tą.

V. Ind­riu­ly­tė sa­ko, jog ir šian­dien la­bai svar­bu, kad žmo­nės nuo­lat mai­tin­tų­si vi­sa­ver­čiu mais­tu, ku­ria­me gau­su na­tū­ra­lių vi­ta­mi­nų, mik­roe­le­men­tų bei ki­tų or­ga­niz­mui bū­ti­nų me­džia­gų.

„Nuo mi­ty­bos pri­klau­so mū­sų sa­vi­jau­ta, svei­ka­ta, iš­vaiz­da, gy­ve­ni­mo ko­ky­bė“, – tvir­ti­na me­di­kė.

Pa­tar­lė „Kas per daug, tas ne­svei­ka“, anot me­di­kės, tin­ka bet ko­kiems gy­ve­ni­mo at­ve­jams, ypač tiems, ku­rie su­si­ję su val­gy­mo pro­ce­su. Net ir bū­ti­na mais­to me­džia­ga, jei­gu jos var­to­ja­ma per daug, yra kenks­min­ga svei­ka­tai. „Kad ne­pa­kenk­tu­mė­te sau, sės­da­mi val­gy­ti, va­do­vau­ki­tės se­na ge­ra tai­syk­le: val­gy­ti rei­kia ma­žai, bet daž­nai“, – pri­me­na me­di­kė.

Skur­di mi­ty­ba iš­se­ki­na or­ga­niz­mą

Die­to­lo­gė ak­cen­tuo­ja, jog bū­ti­na var­to­ti ir au­ga­li­nių, ir gy­vū­ni­nių mais­to pro­duk­tų, nes taip bus pa­ten­kin­ti or­ga­niz­mo po­rei­kiai. Ki­ta ver­tus, kai ku­rie žmo­nės yra ve­ge­ta­rai ir gy­vu­li­nės kil­mės mais­to ne­var­to­ja. To­kiu at­ve­ju pri­va­lo­ma jį kom­pen­suo­ti au­ga­li­nės kil­mės mais­tu, ku­ria­me yra pa­na­šios su­dė­ties mais­ti­nių me­džia­gų, pa­vyz­džiui, var­to­ti žu­vies, įvai­rių rie­šu­tų, juo­dos duo­nos ir pa­na­šiai.

Vi­suo­met rei­kė­tų at­si­min­ti, jog svei­ka mi­ty­ba pra­si­de­da pir­miau­sia at­si­sa­kius rie­baus mais­to. Vie­na­me gra­me rie­ba­lų yra de­vy­nios ka­lo­ri­jos. Tai du kar­tus dau­giau nei bal­ty­muo­se ar ang­lia­van­de­niuo­se, to­dėl nuo rie­baus mais­to grei­čiau au­ga svo­ris.

Nors mais­tas, ku­ria­me gau­su ang­lia­van­de­nių – duo­na, grū­dų pro­duk­tai, bul­vės, lai­ko­mas tu­ki­nan­čiu, ta­čiau jis tu­ki­na ma­žiau nei rie­bus mais­tas.

1 g ang­lia­van­de­nių su­tei­kia ma­žiau ener­gi­jos ir grei­čiau už­pil­do skran­dį, dėl to sun­ku per­si­val­gy­ti. Nu­tun­ka­ma ta­da, kai iš bet ko­kio mais­to gau­tos ener­gi­jos kie­kis vir­ši­ja su­nau­do­ja­mą ener­gi­jos kie­kį.

„Jei mai­tin­si­tės taip, kad 80 pro­cen­tų su­val­go­mo mais­to bus svei­ki pro­duk­tai – ry­žiai, grū­di­niai au­ga­lai, duo­nos ga­mi­niai, lie­sa mė­sa, vai­siai, dar­žo­vės, ne­rie­būs pie­no ga­mi­niai, kruo­pos ar ki­ti ne­rie­būs mais­to pro­duk­tai, ga­lė­si­te sau leis­ti val­gy­ti iki 20 pro­cen­tų mė­gia­mo mais­to, nors ja­me bū­tų rie­ba­lų ar cuk­raus“, – sa­ko me­di­kė.

Ji ra­gi­na val­gy­ti tuo pa­čiu pa­ros me­tu kiek­vie­ną die­ną. Atė­jus lai­kui val­gy­ti, gau­siau iš­si­ski­ria virš­ki­ni­mo sul­tys, at­si­ran­da ape­ti­tas, o pa­val­gius ge­riau virš­ki­na­ma. „Taip pa­ge­rin­si­te vi­sos virš­ki­ni­mo sis­te­mos veik­lą bei pa­grei­tin­si­te me­džia­gų apy­kai­tą“, – pri­me­na me­di­kė.

Mais­to de­ri­ni­mas tu­ri tap­ti įpro­čiu

Dau­ge­lis mū­sų esa­me įpra­tę mė­są val­gy­ti su bul­vė­mis, sū­rį ar deš­rą – su duo­na ar ba­to­nu, pa­gar­di­nę svies­tu, ban­de­les su pie­nu ir pa­na­šiai. Svei­ka mi­ty­ba vi­sų pir­ma pra­si­de­da nuo su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos.

„Svar­bu iš­lai­ky­ti tin­ka­mą bal­ty­mų, rie­ba­lų, ang­lia­van­de­nių, vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų san­ty­kį bei rei­kia­mą ener­gi­jos kie­kį, – pri­me­na me­di­kė. – Su­de­rin­tas mais­tas grei­čiau virš­ki­na­mas, to­dėl ma­žes­nė jo da­lis lie­ka organizme. Vie­toj gar­ny­ro prie mė­sos rei­kė­tų rink­tis ne skru­din­tas bul­vy­tes, o dar­žo­ves ar dar­žo­vių sa­lo­tas, varš­kę gar­din­ti ne cuk­ru­mi ar uo­gie­ne, o agur­kais ir prie­sko­ni­nė­mis žo­le­lė­mis. Be to, su­de­rin­tas mais­tas pa­de­da at­si­kra­ty­ti kai ku­rių virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mų – skran­džio sun­ku­mo, rė­mens, pil­vo pū­ti­mo, du­jų kau­pi­mo­si, pa­ge­ri­na žmo­gaus sa­vi­jau­tą“.

Anot die­to­lo­gės, bal­ty­mų ne­de­rė­tų var­to­ti kar­tu su ang­lia­van­de­niais, nes bal­ty­mų ir ang­lia­van­de­nių che­mi­nė su­dė­tis skir­tin­ga, to­dėl jiems virš­kin­ti rei­kia skir­tin­gų fer­men­tų: bal­ty­mams skai­dy­ti rei­kia rūgš­čios ap­lin­kos, o ang­lia­van­de­niams – šar­mi­nės. Vai­sius re­ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti taip pat at­ski­rai ir 30 mi­nu­čių prieš val­gį ar­ba ma­žiau­siai 1 va­lan­dą po val­gio.

Van­duo – pi­giau­sias mais­tas

Ka­dai­se se­no­vės Grai­ki­jos iš­min­čius Aris­to­te­lis su­for­mu­la­vo pa­ra­dok­są: „Van­duo, bū­ti­nas gy­vy­bei, yra pi­gus, o dei­man­tai, be ku­rių ga­li­ma ap­siei­ti, yra la­bai bran­gūs.“ Van­dens gy­do­mo­sios sa­vy­bės bu­vo ap­ra­šy­tos jau 1500 m. pr. m. e. in­dų him­nų kny­go­je „Rig­ve­do­je": „Ap­sip­lau­da­mas žmo­gus įgy­ja 10 pri­va­lu­mų: jo pro­tas pa­si­da­ro blai­vus ir gai­vus, pa­ts žmo­gus tam­pa žva­lus, svei­kas, įgy­ja jė­gų, gro­žio, at­jau­nė­ja, dvel­kia šva­ra, jo odos spal­va da­ro­si ma­lo­ni ir pa­trau­kia gra­žių mo­te­rų dė­me­sį“.

„Mū­sų die­nų pa­ra­dok­sas – rink­da­ma­sis mais­tą, žmo­gus ne­re­tai ima ir pa­mirš­ti skys­čių, van­dens reikš­mę, – ste­bi­si me­di­kė. – Kas­dien iš mū­sų kū­no pa­ša­li­na­ma apie 2,5 lit­ro van­dens, to­dėl at­sta­ty­ti šį trū­ku­mą bū­ti­na, prie­šin­gu at­ve­ju, ga­li­mi virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mai, odos de­hid­ra­ta­ci­ja. Be to, van­duo pa­ša­li­na iš or­ga­niz­mo ne­rei­ka­lin­gas me­džia­gas ir yra pui­kus pa­gal­bi­nin­kas virš­ki­ni­mo pro­ce­se. Skys­čių re­ko­men­duo­ja­ma ger­ti tik prieš val­gį, tik la­bai ne­di­de­lį kie­kį val­gio me­tu, o po val­gio – tik praė­jus ge­rai va­lan­dai“.

SKAI­ČIAI IR FAK­TAI

Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se kas ant­ras gy­ven­to­jas tu­ri ant­svo­rį, o kas tre­čias yra nu­tu­kęs. Su nu­tu­ki­mu dau­gė­ja krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų, II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to, ar­te­ri­nės hi­per­ten­zi­jos at­ve­jų, tam tik­rų rū­šių vė­žio ir ki­tų su nu­tu­ki­mu su­si­ju­sių li­gų. Ak­cen­tuo­ja­ma, kad ant­svo­rio ir nu­tu­ki­mo po­vei­kis svei­ka­tai bei ne­ga­liai Eu­ro­pos re­gio­ne vis di­dė­ja, o ant­svo­ris ir nu­tu­ki­mas jau yra dau­giau kaip tri­jų ket­vir­ta­da­lių 2 ti­po dia­be­to at­ve­jų prie­žas­ti­mi, le­mia di­de­lę da­lį krau­jo­ta­kos sis­te­mos bei ki­tų li­gų ir su­da­ro iki 8 pro­cen­tų vi­sų li­gų naš­tos bei kas­met są­ly­go­ja dau­giau kaip 1 mi­li­jo­ną mir­ties at­ve­jų.

Nus­ta­ty­ta, kad Eu­ro­pos są­jun­gos vals­ty­bė­se 21–37 pro­cen­tai mo­te­rų tu­ri ant­svo­rį ir 7–36 pro­cen­tai yra nu­tu­ku­sios, o vy­rai ati­tin­ka­mai 35–54 pro­cen­tai tu­ri ant­svo­rį ir 6–29 pro­cen­tai yra nu­tu­kę. Di­džiau­sias ant­svo­rio ir nu­tu­ki­mo pa­pli­ti­mas nu­sta­ty­tas trap Grai­ki­jos mo­te­rų (73 pro­c.) ir Kip­ro vy­rų (83 pro­c.).

Ma­no­ma, kad, jei­gu di­dė­ji­mo ten­den­ci­jos iš­liks, gy­ve­ni­mo truk­mės de­fi­ci­tas dėl ant­svo­rio nu­tu­ki­mo iki 2050 me­tų ga­li išaug­ti nuo 2 iki 6 me­tų. Be to, ant­svo­ris ir nu­tu­ki­mas stip­riai vei­kia eko­no­mi­nę ir so­cia­li­nę plėt­rą. Vien tik suau­gu­sių­jų nu­tu­ki­mas le­mia iki 8 pro­cen­tų na­cio­na­li­nių svei­ka­tos rū­py­bos iš­lai­dų. i.

Nor­ma­lų kū­no svo­rį tu­ri tik kiek ma­žiau kaip pu­sė suau­gu­sių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, o dau­giau kaip treč­da­lis – tu­ri ant­svo­rį ir kas sep­tin­tas yra nu­tu­kęs, ne­pa­kan­ka­mą kū­no svo­rį tu­ri 2,1 pro­cen­to suau­gu­sių gy­ven­to­jų. Nus­ta­ty­ta, kad dau­giau yra nor­ma­lų kū­no svo­rį tu­rin­čių mo­te­rų ne­gu vy­rų, ta­čiau taip pat dau­giau mo­te­rų ne­gu vy­rų yra ar­ba nu­tu­ku­sios, ar­ba tu­ri ne­pa­kan­ka­mą kū­no svo­rį, ir tik ant­svo­rį tu­rin­čių vy­rų yra dau­giau ne­gu mo­te­rų.

Pa­gal Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro inf.