Vabzdžiai gelia skaudžiai ir pavojingai

Nustatyta, kad, įgėlus širšėms ar vapsvoms, vienam iš 250 žmonių gali prasidėti ūmi alerginė reakcija. Vabzdžiai gali būti pavojingi, todėl svarbu žinoti, kaip reaguoti su jais susidūrus.

Sveikiems, nealergiškiems žmonėms uodų, bičių, vapsvų, kamanių, aklių, skruzdžių įgėlimai sukelia tik nedidelį skausmą. Įgelta vieta parausta, šiek tiek niežti, gali būti kiek patinusi. Tai normali reakcija, paprastai praeinanti per 1-3 paras.

Daugelis žmonių, per vasaros karščius dirbančių ar iškylaujančių gamtoje, nė nežino, kad yra alergiški vabzdžiams. Jeigu vabzdys įgelia alergiškam žmogui, reakcija būna stipresnė. Patinimas greitai plinta, gali svaigti galva, prasideda dusulys, prikimsta balsas, atsiranda sausas kosulys, smaugimo jausmas. Sunkesniais atvejais žmogus gali vemti, netekti sąmonės. Itin alergišką žmogų po vabzdžio įgėlimo ima krėsti šaltis, jam sunku ryti, sutrinka širdies ritmas, jo sveikatos būklė gali pablogėti per 15-20 minučių. Žmogų gali ištikti paralyžius, jis netenka sąmonės.

Ką daryti ištikus staigiai alerginei reakcijai, kaip teikti pirmąją pagalbą, „Respublika“ klausė Panevėžio apskrities greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Jolantos Štarienės.

- Kaip padėti šalia esančiam, jeigu įgėlė vabzdys ir prasidėjo ūmi alerginė reakcija?

- Blogiausia, jei širšė įgelia į burną ar gomurį. Taip nutinka nepastebėjus, kad vabzdys įlindo į saldžius vaisius ar gėrimus. Gali susilpnėti kvėpavimas, prasidėti edema (tinimas). Pirmoji pagalba - ant įgeltos vietos uždėti ledo arba duoti gerti šalto gėrimo. Jeigu yra vaistinėlėje, reikia duoti antihistamininių preparatų - tavegilio, adrenalino ar kitų ir kuo skubiau kviesti greitąją telefonu 112.

Vabzdžio įgėlimas kiekvieną žmogų veikia kitaip. Iš 1000 žmonių tik 4-5 gali būti labai sunkus anafilaksinis šokas. Ūmi alerginė reakcija yra labai pavojinga, jai prasidėjus, žmogų reikia kuo skubiau vežti į artimiausią ambulatoriją, polikliniką ar ligoninę. Galima kreiptis į paplūdimiuose budinčius gelbėtojus, ten kartais budi ir medikai.

- Ar prasidėjus ūmiai alerginei reakcijai antihistamininius vaistus būtina leisti į raumenis, ar pakaks ir tablečių?

- Jei yra tablečių, jos irgi padės. Labai alergiški žmonės paprastai turi leidžiamų preparatų, tačiau po įgėlimo gali pulti į paniką, nebeįstengti susileisti vaistų, jiems reikia padėti.

- Kokie yra anafilaksinio šoko simptomai?

- Patinimas, prikimęs balsas, žmogus gali pasidaryti mieguistas, jį gali pykinti. Gali kristi arterinis kraujospūdis, prasidėti traukuliai, susilpnėti pulsas. Tokiais atvejais reikia kuo skubiau vykti į artimiausią medicinos įstaigą.

Jeigu įgėlus vabzdžiui reakcija yra normali, pakanka nereceptinių vaistų, mažinančių skausmą ir patinimą. Galima pridėti leduko ar šaltą kompresą, nes šaltis skaudamą vietą veikia teigiamai.

Įgėlus bitei, pirmiausia verta apžiūrėti, ar vabzdys nepaliko geluonies. Jo negalima spaudyti pirštais, kad neišsiskirtų daugiau nuodų. Geluonį reikia ištraukti atsargiai pirštais ar pincetu, įgėlimo vietą dezinfekuoti.

Uodai ir skruzdės puola spiečiais

Uodų, skruzdžių įgėlimai pavojingumu, aišku, neprilygsta širšių ar vapsvų, tačiau šie smulkūs vabzdžiai puola spiečiais, todėl gali sugadinti poilsį gamtoje, trukdo dirbti. Skruzdžių sugeltas vietas patariama plauti šaltu vandeniu su muilu, ant sugeltų vietų uždėti ledo. Negalima kasyti, kad nesukeltume infekcijos.

Kaip apsisaugoti nuo įgėlimų

Visuomenės sveikatos centrų specialistai pataria nevalgyti lauke saldžių vaisių, ledų, negerti saldžių gėrimų, kurie vilioja vabzdžius. Juk lengva ir nepastebėti į butelį ar skardinę įlindusio vabzdžio. Saldžiose kriaušėse, obuoliuose gali tūnoti vapsva ar kitas vabzdys.

Vabzdžiai tupia ant ryškiaspalvių gėlėtų drabužių, todėl iškylaujant geriau rinktis vienspalvius šviesius, kurie mažiesiems bičiuliams neprimena žiedų.

Aplinkui pradėjus piktai zyzti vabzdžiui, jokiu būdu negalima mostaguoti rankomis, daryti staigių judesių, nes vabzdžiui atrodo, kad yra puolamas, ir jis įgelia.

Galima įsigyti vabzdžius atbaidančių preparatų, bet prieš naudodami perskaitykime, kam jie skirti, ar atbaido nuo uodų, ar veiksmingi ir nuo kitų vabzdžių, kiek laiko pasitepus ar pasipurškus apsaugo.

Vasarą einame į miškus uogauti, grybauti. Nors karšta, reikia apsivilkti drabužius ilgomis rankovėmis. Miške netinka šortai, basutės, reikia apsiauti batus, kad per neapsaugotas vietas neprilįstų erkių.

Įgėlus gyvatei reikės priešnuodžių

Lietuvoje gyvena tik vienos rūšies nuodinga gyvatė - paprastoji angis, žmonių dar vadinama marguole, tačiau pirma ji niekuomet nepuola, įgelia, jei užminame. J.Štarienė pataria nepulti į paniką ir kuo mažiau judėti. Šalia esantys žmonės turėtų nukentėjusįjį raminti ir kviesti greitąją arba kartu su nukentėjusiuoju važiuoti į ligoninę.

Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyriaus gydytojas dermatovenerologas Vidutis Brazaitis pataria nesistengti išsiurbti nuodų. Nereikia įgeltų galūnių užveržti. Jei yra galimybė, įgeltą vietą nuplaukime muilu, aptvarstykime. Gerai yra pridėti leduką, o jei nėra, tiks ir šaltas butelis ar kitoks daiktas.

Įgėlus gyvatei į ligoninę būtina nuvažiuoti per dvi valandas, kad būtų suleisti priešnuodžiai. Nukentėjusysis turi žinoti, ar jam tikrai įgėlė gyvatė, ar pasipainiojo visai nenuodingas žaltys.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"