Už gydymą mokėsime patys?

"Šiemet - nieko gero. Sutartys vėluoja, finansai mažėja, esame spaudžiami į kampą", - liūdnai kalba sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. [CITATA] Šiomis dienomis paslaugų finansavimo sutarčių projektus vartantys medikai nemaloniai nustebinti: lėšos dar sykį gerokai apkarpytos, o sveikatos profilaktikos programoms ir naujoms paslaugoms išvis neskirta nė lito. "Jei mažėja lėšos, ar galima nemokamai reikalauti tų pačių paslaugų?" - retoriškai klausia medikai. Tokia nepavydėtinai dramatiška situacija medicinos įstaigų laukia šiais Sveikatingumo metais.

Neseniai Klaipėdoje viešėjusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė teigė, jog gydymo įstaigose krizinė situacija susidarė dėl sumažinto asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinio įkainio - už kiekvieną išleistą litą įstaigos gauna tik 89 centus. Dėl to gydymo įstaigoms trūksta 145 mln. litų. Anot D. Mikutienės, labiausiai pinigų stokoja rajoninės ligoninės, greitosios pagalbos tarnybos.

"Kai kurių rajonų ligoninės nebevaldo situacijos, pacientai pyksta, nes negauna paslaugų, o gydytojai jaučia didelį diskomfortą. Nebūtais dalykais kaltinamos privačios įstaigos, nors jos užima tik 8 proc. rinkos.

NERIMAS. Šiemet Ligonių kasose gerokai vėluoja sutarčių su sveikatos priežiūros įstaigomis pasirašymas. Tačiau įstaigų vadovams didžiausią nerimą kelia tai, jog vėl mažėjantis finansavimas gali turėti įtakos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Esmė yra ta, jog taikomas ydingas finansavimo skirstymas, kai skaičiuojama pagal gyventojų skaičių, o ne pagal paslaugų specifiškumą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve yra 266 mln. litų ir dar 40 mln. litų neplaninių lėšų. Iš viso - per 300 mln. litų. Manau, tikras nesusipratimas, kad šios lėšos nepaskirstomos jau ant bankroto ribos balansuojančioms įstaigoms", - piktinosi D. Mikutienė.

Nors iš pernai tebesivelka nuostolių šleifas, gydymo įstaigoms nemalonių siurprizų pateikė ir šių metų finansavimo sutartys. Kaip ligoninės ir poliklinikos gyvens šiais metais, jos galėjo sužinoti tik jau pirmajam ketvirčiui baigiantis - sutarčių pasirašymo procesas su teritorinėmis ligonių kasomis gerokai vėluoja.

Situacija - ne iš lengvųjų

"Pagal projektą mūsų ligoninei finansavimas šiemet mažinamas 11 proc., arba maždaug 11 mln. litų. 2012 metais lėšos buvo sumažintos 9 proc. Panašus finansavimo procentas šiemet nurėžiamas ir kitoms gydymo įstaigoms. Tokia situacija rodo ateinantį didelį sunkmetį, ir reikės labai gerai žiūrėti, kokių išlaidų atsisakyti, norint išgyventi.

Kadangi 70-80 proc. įstaigų išlaidų sudaro darbo užmokestis, gali iškilti darbuotojų ar atlyginimų mažinimo poreikis.

Kalbu ne apie mūsų ligoninę, o apie bendrą situaciją. Toms įstaigoms, kurios neturi didesnių rezervų, ateitis nieko gero nežada. Virškvotinės pernai metų paslaugos neapmokėtos, slegia įsiskolinimai tiekėjams. Tikėkimės, kad antrąjį pusmetį bus atkurtos praėjusių metų paslaugų kvotos tam panaudojant rezervo lėšas", - tikisi Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis.

Kadangi 70-80 proc. įstaigų išlaidų sudaro darbo užmokestis, gali iškilti darbuotojų ar atlyginimų mažinimo poreikis. Prof. Vinsas JANUŠONIS, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas

Nukentės pacientai?

Pasak įstaigų vadovų, nėra gerai, jog sutarčių pasirašymas šiemet gerokai vėluoja. Kai kurios sutartys bus pasirašytos tik balandžio mėnesį. Kol sutartys nepasirašytos, įstaigoms už paslaugas mokama pagal senas sutartis, tačiau sąskaitos gaunamos jau su minuso ženklu.

"Kasmet kuriame įvairias strategijas, planus, tačiau pasibaigus pirmajam ketvirčiui, sužinome, jog finansavimas mums atgaline data mažinamas 15 proc. Tai bloga praktika. Situacija yra sunki: šildymo, elektros kaštai auga, o paslaugų kvotų apimtys ir kartu pajamos mažėja.

Šiemet dėl padidintos minimalios algos susilygino slaugytojų ir jų pagalbininkių atlygis, todėl teko didinti slaugytojoms atlyginimus už kvalifikuotą darbą, bet tam, aišku, papildomai lėšų negavome", - sakė Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė.

Centro vadovė apgailestavo, jog Ligonių kasa atsisakė šiemet atmetė įstaigos siūlymus pacientams pasiūlyti naujų paslaugų: gydytojo urologo, endokrinologo konsultacijų.

"Gaila, o juk stengiamės dėl pacientų, kad pagerėtų paslaugų prieinamumas",- sakė L. Venckienė.

Nemaloniai nauju sutarties projektu buvo nustebinta ir Gargždų ligoninė. "Jau 2011 metais stacionaro paslaugų finansavimas mums buvo sumažintas beveik trečdaliu, šiemet - vėl beveik 13 proc. mažiau. Nors dienos chirurgijos paslaugos laikomos prioritetine sritimi, esą šias paslaugas turėsime plėsti, tačiau skiriama mažiau lėšų. Tiesa, 6 proc. daugiau lėšų šiemet skiriama slaugai", - sakė ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.

Pernai Gargždų ligoninė Klaipėdos rajono gyventojams suteikė apie 150 tūkst. litų virškvotinių paslaugų, tačiau lėšos ligoninei negrąžintos. "Toks yra realus paslaugų poreikis, juk pacientai be reikalo nesikreipia į medikus ar nesiooperuoja, jei to nereikia",- sakė A. Grikšienė.

Ligonių kasos - nekaltos

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) Sutarčių skyriaus vedėja Jovita Jočienė teigė, jog vėluojančios sutartys - ne TLK kaltė. "Sutarčių projektai paslaugų teikėjams turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto paskirstymo TLK dienos. Biudžetas šiemet buvo patvirtintas kovo 7 dieną. Iš viso šiemet pateikėme 242 sutarčių projektus",- informavo J. Jočienė. Iki kovo 29 dienos Klaipėdos TLK jau buvo pasirašytos 105 sutartys, pagal kurias už gyventojams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bus mokama PSDF biudžeto lėšomis.

Dar anksčiau buvo pasirašytos 74 sutartys su medicininės reabilitacijos, 53 - su dantų protezavimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis, 41 - su vaistinėmis ir 3 - su optikomis.

Kovo 29 d. Klaipėdos TLK buvo pasirašiusi 40 pirminės sveikatos priežiūros, 15 - stacionarinių, 6 - slaugos, 4 - greitosios medicinos pagalbos ir 40 sutarčių su kitokias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Jau pasirašytos sutartys su Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotimi, Klaipėdos medicininės slaugos ligonine, Jūrininkų sveikatos priežiūros centru, Klaipėdos jūrininkų ligonine.

Kol kas tebevyksta derybos su Klaipėdos universitetine bei Respublikine Klaipėdos ligoninėmis, taip pat kol kas nepasirašytos sutartys nė su viena rajonine ligonine, kurių Klaipėdos TLK aptarnaujamoje zonoje yra 10.

Kada bus galutinai pasirašytos visos sutartys J. Jočienė atsakyti negalėjo.

"Sunku pasakyti, nes įstaigos per 10 darbo dienų nuo sutarties projekto gavimo dienos turi raštu pateikti Klaipėdos TLK pasiūlymus ir pastabas dėl sutarties projekto. Nesutikus su sutarties projektu, sutartis su įstaiga derinama ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos.

Jei po mėnesio sutartis nepasirašoma, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sutarčių sudarymo aprašą turi būti pradėta sutarties nutraukimo procedūra. Bet dar nėra nė karto tokio atvejo buvę", - sakė J. Jočienė.

Biudžetas skylėtas

Klaipėdos TLK duomenimis, šiemet PSDF biudžetas, palyginus su pernai metais, bendrai sumažintas 6,6 proc. "Kol kas negautos lėšos prevencinėms sveikatos profilaktikos programoms vykdyti. Šiemet nesudarytos sutartys dėl naujų paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Naujų paslaugų šiemet prašė 84 sveikatos priežiūros įstaigos",- sakė J. Jočienė.

Šiemet iš viso Klaipėdos TLK sveikatos priežiūros įstaigoms iš PSDF biudžeto finansuoti skirta 541 mln. litų. Tačiau realiai lėšų trūksta - tikimasi, kad antrąjį pusmetį jų bus atseikėta iš rezervo.

Tuo tarpu asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai baiminasi, kad šiemet vėl gerokai mažėjantis finansavimas gali turėti įtakos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei.