Uostamiestis purtosi užkrečiamųjų ligų lyderio etiketės

Uostamiestis purtosi užkrečiamųjų ligų lyderio etiketės

Tai, kad pirmasis žmogus Lietuvoje, prieš daugiau kaip 20 metų užsikrėtęs ŽIV, buvo jūrininkas iš Klaipėdos, visuomenei primenama kaskart, kai kalbama ne tik apie ŽIV, bet ir kitų užkrečiamųjų ligų paplitimą šalyje.

Regis, kalbant apie uostamiestį, kitaip ir būti negali, nes čia didesnė migracija ir iš užjūrių parvykstantieji su savimi gali prigriebti ir nemalonią "dovanėlę" - infekcinę ligą. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad jau seniai laikas nuplėšti Klaipėdai priklijuotą etiketę, esą čia užkrečiamosiomis ligomis sergama dažniau nei kituose miestuose.

Atvežė maliariją

Gruodžio pabaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo gydomas tropine maliarija susirgęs vyriškis, užsikrėtęs šia liga viename iš Nigerijos uostų. Uoste kelis mėnesius dirbęs verslininkas profilaktiškai nevartojo vaistų nuo maliarijos. "Pernai Klaipėdoje buvo užregistruoti du tropinės maliarijos atvejai. Anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūrininkų bei karių, tačiau pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų įvežtinės maliarijos atvejų. Maliarija yra pagydoma, jei žmogus anksti kreipiasi į medikus. Bet geriau stengtis šios ligos išvengti. Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus, nes skiepų nuo jos nėra. Maliarija žmogus nuo žmogaus neužsikrečia, nebent naudotųsi tuo pačiu švirkštu ", - sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Regina Birutė Ščerbavičienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2001-2010 m. Lietuvoje maliarija sirgo 23 jūrininkai, 9 turistai, 6 asmenys, išvykę darbo tikslu, po vieną pilotą, studentą ir kareivį. Tačiau, pasak visuomenės sveikatos specialistų, kalbant apie kitas įvežtines infekcines ligas, Klaipėda jų gausumu iš kitų miestų neišsiskiria. "Jūrininkai nėra suinteresuoti sirgti, nes nenori prarasti darbo. Bendrame užkrečiamųjų ligų registre šios profesijos žmonės didesniu sergamumu užkrečiamomis ligomis labai neišsiskiria. Klaipėda šioje srityje tikrai nebepirmauja, ir tą etiketę pats laikas būtų nuplėšti", - teigė Vilija Pečkauskienė, Klaipėdos VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.

Sergamumo lygis nekinta

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra registruoti per 15 tūkst. jūrininkų, kurie ligoninėje periodiškai tikrinasi sveikatą. Medicinos komisijos, kuri vertina jūrininkų sveikatą, pirmininkas gydytojas Valdas Kuolas pastebi, kad jūrininkų sveikatos rodikliai jau daugelį metų beveik nesikeičia. "Pernai privalomas kasmetines medicinines apžiūras atliko 6400 jūrininkų. Iš jų 645 jūrininkus, tarp jų ir tęstinei sveikatos priežiūrai bei nustačius naujus susirgimus, nukreipėme konsultuotis pas gydytojus specialistus. Kaip ir kasmet, daugiausiai jūrininkų siunčiama konsultuotis pas kardiologus, urologus, endokrinologus. Buvo nustatyta ir naujų susirgimų - 1 ŽIV atvejis, 2 hepatito C, 3 hepatito B atvejai, 53 nauji širdies ir kraujagyslių susirgimai, 15 - cukrinio diabeto, ir kt. Netinkamais dirbti jūroje pripažinti 23 jūrininkai. Laivuose gyvenimo sąlygos yra specifinės, jūrininkų sveikatai neigiamai atsiliepia vibracija laive, triukšmas, šaltis, klimato zonų ir laiko juostų kaita, ilgos darbo valandos, nereguliarus lytinis gyvenimas" , - sakė gydytojas V. Kuolas.

Medikai stebisi tais jūrininkais, kurie, pildydami anketas komisijai, kartais bando nuslėpti persirgtas ligas, net neseniai atliktas operacijas, kur ir kada gydėsi. "Susirgus širdies ir kraujagyslių ligomis ir slėpiant savo sveikatos būklę rizikuojama ne tik sveikata, bet ir gyvybe. Juk suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą kur nors vandenyne yra išties problematiška. Taip pat didelis procentas jūrininkų krante nesidomi sveikata, išskyrus privalomas sveikatos apžiūros komisijas. Daugelis nesilanko pas šeimos gydytojus, nėra net prisiregistravę prie pirminių sveikatos priežiūros centrų. Kai paraginame nuolat domėtis savo sveikata, atšauna, jog yra sveiki, nereikia gydytojų, nereikia vaistų nuo kraujospūdžio gerti. O paskui pasipila infarktai, insultai..."- pasakojo gydytojas V. Kuolas, pabrėždamas tai, kad gydytojų medicininė komisija yra profilaktikos, o ne medicinos diagnostikos centras.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder