Triukšmas - nematoma ligų priežastis

Galvos skausmas, nemiga, padidėjęs kraujospūdis, širdies ligos. Anot medikų, daugelį šių negalavimų sukelia nuolatinis triukšmas, kuris veikia organizmą panašiai kaip ilgalaikis stresas. Daugiabučių gyvenimo klegesyje iš proto vedančio triukšmo - per akis: "bumčikai" naktį, girtų erzelynės, nepabaigiami remontai su sienų gręžimais savaitgaliais, šunų skalijimas, mašinų signalizacijos... Mokslininkai net specialų terminą šiam reiškiniui sugalvojo - "triukšminis užterštumas", kuris esą labiau kenkia sveikatai negu tabako rūkymas.

Vieni žmonės susitaiko su esama padėtimi ir kenčia, aukodami savo sveikatą, o kiti trūks plyš nusiteikę pažaboti triukšmaujančius kaimynus. Juolab kad egzistuoja ne vienas būdas, kaip sutramdyti piktybinius triukšmadarius - pradedant policija ir baigiant Mokesčių inspekcija. Tačiau pasiryžusiems gintis nuo triukšmo reikia apsišarvuoti geležine kantrybe - teks numinti daug įstaigų slenksčių, prirašyti skundų ir galbūt iškęsti skundžiamų kaimynų keiksmus bei agresiją.

"Pasistengti verta, nes sveikata svarbiau", - sakė viena klaipėdietė, kovojanti už savo mamos teisę į ramų gyvenimą nuo tada, kai jos kaimynystėje apsigyveno itin triukšmingi kaimynai, nuomojamą butą esą pavertę net landyne.

Šalia - butas "vaiduoklis"

Garbaus amžiaus klaipėdietės T. M. (pavardė redakcijai žinoma), gyvenančios Šilutės plento 36-ajame name, vargai dėl kaimynų prasidėjo pernai metų rugsėjį.

Jos dukra Kristina J. papasakojo, jog kaimyniniame bute apsigyvenusi motina su sūnumi nuomojamą butą pavertė landyne, kuriame renkasi valkataujantys ir asocialūs asmenys.

"Jie ten girtuokliauja iki sąmonės netekimo, triukšmauja, keikiasi, mušasi, beldžia į sienas... Nėra jokios ramybės ir poilsio kaimynystėje gyvenantiems žmonėms", - pasakojo Kristina J.

Iš pradžių kaimynai triukšmadariams raminti vis kvietė policiją.

"Ačiū budintiems pareigūnams, kurie ne kartą sutramdė nuomininkus ir jų draugus, nors po jų apsilankymo kaimynai sulaukia grasinimų, kam kviečia policiją. Tačiau apylinkės inspektorė per tą laiką teikėsi apsilankyti tik vieną kartą ir esą pažeidimų nerado. Kai kreipiamės, vis siūlo mums skambinti budintiems pareigūnams.

Kreipėmės kartu su kitais kaimynais ir į bendrovę "Pempininkų būstas", aiškinomės, kam priklauso butas. Sužinojome, kad savininku tebelaikomas prieš dvejus metus miręs žmogus, o bendrovės darbuotojai esą nežino, kas yra dabartiniai savininkai.

Kištis į kaimynų reikalus jie nenori - esą tam yra policija. Žodžiu, name - pamestas butas "vaiduoklis" be savininko, bet su nuomininkais, keliančiais grėsmę gyventojų saugumui. Ir niekas nieko negali jiems padaryti! Tuo tarpu kaimynai bijo jau net į laiptinę išeiti", - stebėjosi Kristina J.

Iškeldins lauk?

Girtuokliaujančių asmenų terorizuojami Šilutės plento 36-ojo namo gyventojai teigė jau beveik pusmetį kovojantys su sveikatą alinančiu triukšmu.

Kvietė policiją, rašė pareiškimus policijai, savivaldybei ir net kreipėsi į Mokesčių inspekciją, norėdami išsiaiškinti, ar butas nuomojamas legaliai. Mat suradę naująją buto savininkę gražiuoju prašė jos iškraustyti nuomininkus. Tačiau esą buto paveldėtoja pasiūliusi daryti ką nori, net kreiptis į teismą, jeigu kas nepatinka. Savininkė teigė už butą nuomos mokesčio neimanti, nuomininkai sumokantys tik už komunalinius patarnavimus.

Pasak Kristinos J., triukšmingieji nuomininkai - motina ir sūnus - ne kartą policijos buvo įspėti liautis, už viešosios rimties trikdymą iš savivaldybės jie gavo 300 litų baudą, tačiau, anot kaimynų, triukšmas nesiliovė.

"Mus stebino tai, kad niekas nesiima iškeldinti tokių žmonių, kurie mėnesiais terorizuoja visus namo gyventojus. Juk galima kažkaip priversti bent savininkus prisiimti atsakomybę už savo turtą? Šalia gyvenantiems žmonėms jau sutrikdyta sveikata, tačiau ar kam nors tai rūpi?"- piktinosi Kristina J.

"Vakarų ekspresui" susisiekus su buto, kuriame gyvena triukšmingieji nuomininkai, savininke ponia Olga, ji tvirtino liepusi jiems griežtai kraustytis lauk.

"Paveldėjau butą iš dėdės. Pagailėjau, įleidau gyventi tą moterį su neįgaliu sūnumi be jokio nuomos mokesčio. Dvejus metus gyveno normaliai, prieš kelis mėnesius pradėjo gerti, triukšmauti. Liepiau per 2 mėnesius išsikraustyti, vienas mėnuo jau praėjo. Jei reikės, kreipsiuosi dėl iškeldinimo į teismą. Po jų nebeįsileisiu jokių nuomininkų, noriu ramybės", - teigė ponia Olga.

Skundų mažėja

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. inspektorės Ninos Gendvilienės teigimu, pastaruoju metu gyventojai dažniau skundžiasi ne triukšmaujančiais kaimynais, bet šunų lojimu. Taip pat pernai specialistams teko nagrinėti gyventojų skundus dėl senamiestyje įsikūrusių barų keliamo triukšmo.

"Buvo tartasi, kalbėta, taikytos ir sankcijos. Šiuo metu gyventojai barais skundžiasi mažiau. Tačiau, matyt, ta ramybė truks iki vasaros sezono pradžios", - sakė N. Gendvilienė.

O dėl kaimynų keliamo triukšmo specialistė pataria nekentėti, baiminantis sugadinti santykius su kaimynais.

"Tikrai yra visos priemonės apsaugoti savo sveikatą nuo žalingo triukšmo poveikio. Visų pirma reikia geruoju tartis su kaimynais, nesusipykti nuo pat pradžių. Ir tik kai neina susitarti - kviesti policiją. Veiksminga priemonė yra ir bendrijos patvirtintos vidaus taisyklės, kurių laikantis galima išvengti triukšmo ir taip pat galima greičiau nubausti tų taisyklių nesilaikančius", - sakė specialistė.

O nepripažįstantiesiems kaimynų teisės į ramybę policijos pareigūnai arba savivaldybės sanitarijos inspektoriai gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuriais remdamasi Savivaldybės administracinė komisija skiria baudas.

Ramybę trikdyti nepatartina

Nors leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja speciali higienos norma, anot N. Gendvilienės, šiuo metu retai kada matuojamas buitinis triukšmas.

"Triukšmauk namuose, kiek tik nori, bet jei garsai iš tavo buto trikdo aplinkinius, sulauksi sankcijų. Išgirdę prie durų didelį triukšmą policininkai turi teisę surašyti protokolą be jokių matavimų. Ir nesvarbu, ar tas triukšmas bus naktį ar dieną, nes ir dieną negalima kelti triukšmo, trikdančio, dirginančio aplinkinius žmones ",- sakė specialistė.

Anot jos, triukšmauti gali būti labai nenaudinga patiems kaimynų ramybės drumstėjams.

"Baudos už triukšmą yra labai didelės. Paprastai po pirmųjų baudų mėgstantys triukšmauti nurimsta. Kita vertus, jei dėl nuolatinio triukšmo stresą patiriantis kaimynas patirs insultą ar infarktą? Ims ir paduos į teismą triukšmadarius kaip jo sveikatos griovėjus ir pareikalaus atlyginti žalą. Įrodžius tą žalą, galima labai stipriai nukentėti", - svarstė specialistė.

Aplinkos triukšmas - aktualu

Klaipėdiečiai skundžiasi ne tik dėl kaimynų keliamo triukšmo. Pernai Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (VSC) gavo 11 skundų dėl stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo.

"Pareiškėjai skundėsi dėl uosto įmonių, geležinkelio, vėjo jėgainių, kondicionierių, namo rūsyje įrengtos katilinės, kavinėse leidžiamos muzikos keliamo triukšmo. Iš jų tik trys skundai - dėl uosto įmonės, geležinkelio ir namo rūsyje esančios katilinės - buvo pagrįsti, t. y. akustinio triukšmo lygis pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje viršijo higienos normos didžiausius leidžiamus lygius.

Beje, trijų skundų išnagrinėti neturėjome galimybės, kadangi pareiškėjai nesudarė sąlygų atlikti akustinio triukšmo matavimus",- sakė Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Komentaras

"Ardo sveikatą"

Ričardas SABŪNAS, šeimos gydytojas
Triukšmas veikia kaip aukšto ar žemo dažnumo virpesiai. Triukšmą organizmas suvokia kaip stresą sukeliantį dirgiklį, kuris neigiamai veikia ne tik nervų, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemą, gali sukelti širdies ritmo, raumenų tonuso pokyčius. Taip pat triukšmas gali sutrikdyti miegą, sukelti galvos skausmus, svaigimą bei kitus negalavimus. Visa tai gali sukelti lėtinio nuovargio sindromą. Žmonės, norėdami užmigti, ima vartoti raminamuosius vaistus, iškreipia miego fazes, miegas tampa ne natūralus, o dirbtinis. Triukšmas juntamas klausos organu, todėl esant dideliam nuolatiniam triukšmui, pažeidžiamas klausos nervas. Ypač triukšmui jautri vaikų bei jaunuolių klausa. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems kraujotakos sutrikimų, klausos nervas yra daug jautresnis ir veikiamas triukšmo greičiau silpsta. Jei žmogus neturi kraujotakos sistemos patologijų, klausa triukšmui atsparesnė. Kai nėra galimybių išvengti erzinančių garsų, pavyzdžiui, kaimynas bute daro remontą, siūlyčiau nekentėti, važiuoti į gamtą, prie jūros, bandyti atsiriboti. Triukšmo daromą žalą sveikatai galima ir įrodyti, jei nuo atsiradusio triukšmo pradžios fiksuosime savo klausos pokyčius į blogąją pusę.

Informacija

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja speciali higienos norma. Yra nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose:
nuo 6 iki 18 val. garso lygis gali būti ne didesnis nei 40 decibelų,
nuo 18 iki 22 val. - ne didesnis nei 35 decibelai,
nuo 22 iki 6 val. - ne didesnis nei 30 decibelų.