Tarp medicinos naujovių - ir gydytojo konsultacija internetu

Kiekvienas esą galės siųsti savo duomenis gydytojui, kuris žymiai greičiau galės reaguoti į paciento sveikatos pokyčius ir suteikti jam pagalbą. Visas tas naujoves mums žada E. sveikatos sistema, tačiau jos įgyvendinimas Lietuvoje kol kas stringa.

"Europoje pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai noriai naudoja įvairias telemedicinos sistemas. Pavyzdžiui, belgai, prancūzai, vokiečiai ir kiti europiečiai mėgsta atsisiųsti išmaniųjų telefonų programėles, su kurių pagalba stebi savo sveikatos būklę: fizinio aktyvumo, mitybos, širdies veiklos ir kt. Naujos technologijos, diegiamos medicinoje, yra ne tik patogios pacientams bei gydytojams, bet ir mažina sveikatos priežiūros išlaidas", - sakė Europos Parlamento (EP) narė Justina Vitkauskaitė - Bernard. Ji yra paskirta EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės E. sveikatos veiksmų plano 2012-2020 m. viena pranešėjų. Pasak europarlamentarės, pagrindiniai plano svarstymai Parlamente prasidės rudenį, o balsuojama bus Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu, lapkričio mėnesį.

Skverbiasi naujos technologijos

EP narės J. Vitkauskaitės - Bernard teigimu, dar pernai paskelbtame Europos Komisijos E. sveikatos plane yra apibrėžti konkretūs veiksmai, siekiant plačiau taikyti nuotolinės medicinos priemones sveikatos priežiūros srityje bei pacientams užtikrinti priėjimą prie jų sveikatos duomenų. Pasak europarlamentarės, pasaulinė nuotolinės medicinos rinka, nepaisant ekonominės krizės, pasaulyje kasmet auga.

"Prognozuojama, kad iki 2017 m. pasaulinė mobiliųjų sveikatos priežiūros technologijų rinka išaugs iki maždaug 60 mlrd. litų, todėl svarbu kreipti medicinos paslaugas pažangiausių investicijų keliu", - sakė J. Vitkauskaitė - Bernard.

Anot jos, elektroninės paslaugos - registracijos forma, paciento kortelė, receptas, gydytojo konsultacija internetu, gydytojų pasikeitimas patirtimi naudojant elektroninę duomenų bazę - sveikatos srityje yra labai ekonomiškos, nes taupo pacientų ir gydytojų laiką, sumažėja pacientų aptarnavimo išlaidos.

"Europos Komisijos duomenimis, 27 ES valstybėse narėse 1990 m. išlaidos viešosios sveikatos sričiai vidutiniškai sudarė 5,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2010 m. išaugo iki 7,9 proc. BVP. Šiandien kai kurių ES šalių vyriausybės sveikatos priežiūrai skiria net iki 15 proc. šalies biudžeto.

Tai didžiuliai pinigai, tačiau ateityje prognozuojama, jog dėl visuomenės senėjimo ir kitų socialinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių išlaidos ir toliau gali augti bei visoje ES siekti net 8,5 proc. BVP. Ekspertai prognozuoja, jog ateityje sveikatos priežiūros išlaidos beveik padvigubės.

Tuo tarpu darbinio amžiaus piliečių dalis smarkiai sumažės, o pagyvenusių ir labai senų žmonių ES padaugės, todėl jiems reikės daugiau sveikatos priežiūros paslaugų.

Elektroninės paslaugos galėtų pagelbėti pagyvenusiems žmonėms gauti bendrosios praktikos gydytojo konsultaciją bei vaistų receptą nuotoliniu būdu, o tai gerokai sumažintų ir paciento (kelionė, laikas) ir gydymo įstaigos (gydytojų darbo laikas, eilės) kaštus", - teigė J. Vitkauskaitė - Bernard.

Jau šiandien Lietuvoje internetu galime registruotis pas gydytoją bei rasti išsamią informaciją apie vaistus.

O netolimoje ateityje, anot europarlamentarės, sukūrus elektroninę sveikatos istoriją, tiek pacientai, tiek gydytojai internete galės naudoti elektroninius receptus bei teikti nuotolines konsultacijas pacientui.

Gydymas - nuotoliniu būdu

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje E. sveikatos sistemą numatoma įgyvendinti kitais metais. Lietuvoje ši sistema yra diegiama nuo 2005 m., yra parengta ir šalies E-Sveikatos sistemos 2008-2015 m. plėtros strategija. Vienas iš sėkmingai įgyvendintų šios sistemos projektų - "E. sveikatos paslaugos".

Įgyvendinant projektą buvo įdiegtos informacinės sistemos Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.

Šios sistemos dėka gydymo įstaigos gali operatyviai keistis duomenimis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir atliktus tyrimus kitose sveikatos priežiūros įstaigose, o taip pat stebėti paciento gydymo eigą bei gydymo rezultatus. Projektui skirta parama sudarė per 15 mln. litų.

"Mano žiniomis, šiuo metu trijose Vilniaus gydymo įstaigose įgyvendinamas kitas projektas, kurio tikslas - sudaryti sąlygas gyventojams elektroniniu būdu gauti savo medicininius duomenis, o sveikatos priežiūros įstaigoms saugiai keistis informacija elektroninėje erdvėje", - sakė J. Vitkauskaitė - Bernard.

Anot jos, naujoms technologijoms užkariaujant mediciną, Lietuvoje pradėjo sparčiai vystytis telemedicinos sritis. Pernai šalyje buvo įkurta Telemedicinos asociacija.

"Kad telemedicinos paslaugos sveikatos srityje sparčiai populiarėja, rodo ir Europos Komisija, kuri savo ruožtu yra įsipareigojusi 2014m. paskelbti prioritetą mobiliųjų sveikatos priežiūros technologijų aptarimui", - pabrėžė europarlamentarė.

Telemedicina - nuotolinis pacientų konsultavimas ir gydymas pasitelkiant skaitmenines medicininės informacijos išsaugojimo ir persiuntimo priemones - plėtojama labai sparčiai.

Pavyzdžiui, mobiliosios diagnostinės technologijos tampa prieinamos ir šeimos gydytojams. Kaime dirbantis gydytojas padaro paciento akių dugno nuotrauką ir nusiuntęs ją į universiteto kliniką konsultuojasi nuotoliniu būdu su čia dirbančiu ekspertu.

Klaidų neišvengiama

"Vienas iš E. sveikatos sistemos 2008-2015 m. plėtros strategijos tikslų Lietuvoje yra elektroninio recepto sistema, kurią buvo planuota įgyvendinti iki 2014 m. Projekto, kurį vykdo Sveikatos apsaugos ministerija, vertė yra beveik 6 mln. litų.

Tikimasi, kad nauja sistema didins farmacijos verslo skaidrumą, nes elektroninis receptas leis matyti visą vaisto kelią nuo recepto išrašymo gydytojo kabinete iki paciento, taip pat sudarys galimybes stebėti išrašomų vaistų kiekius", - sakė J. Vitkauskaitė - Bernard.

Tačiau, anot europarlamentarės, kuriant E. sveikatos sistemą, nepavyksta išvengti ir klaidų.

"2011 m. Valstybės kontrolė konstatavo, kad nuo 2006 metų iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimui skirtų 34 mln. litų daugiau kaip 15 mln. litų panaudota nerezultatyviai.

Iki šiol Sveikatos apsaugos ministerija bylinėjasi su viena įmone dėl E-Sveikatos projektui skirtų paslaugų už 3 milijonus litų.

Kadangi sritis yra labai nauja, neišvengiama klaidų, tad reikia akylai stebėti, kad nebūtų piktnaudžiavimo gautu finansavimu, taip pat verta ir svarbu keistis patirtimi su kitomis valstybėmis.

Ateinant į mūsų kasdienį gyvenimą E. sveikatos paslaugoms, keičiasi ir pati sveikatos paslaugos teikimo forma. Todėl žmonėms jau dabar reikia pratintis prie naujovių.

Manau, jog bėgant laikui situacija E. sveikatos srityje gerės, nes didėja žmonių kompiuterinis raštingumas bei aktyviai vyksta interneto plėtra atokesnėse Lietuvos vietovėse", - sakė J. Vitkauskaitė - Bernard.