Sveikuolių idėjoms - špyga

Lietuvoje siekiama, kad būtų pripažinta ne tik žodžio, religijos, bet ir - mitybos pasirinkimo laisvė. To teigia pasigendą vegetarai, kurie guodžiasi, kad jų teisės yra ignoruojamos, o mitybos filosofija, dar praėjusio amžiaus pradžioje mums perteikta tautos šviesuolio Vydūno, oficialiai nepripažįstama. Maža to, vegetarai dėl savo mitybos teigia patirią net patyčias, o kartais - smurtą.

Šios asmenų grupės kantrybės taurę papildė ne per seniausiai išplatintas vaiko teisių apsaugos kontrolierės raginimas tėvams neeksperimentuoti vaikų sveikata maitinant juos vegetariškai ir tuo pažeidžiant vaikų teises.

Pranešime teigiama, esą tokį susilaikymą propaguoja Krišnos sąmonės religinė bendruomenė bei moko Lietuvoje populiarėjanti ajurveda.

Tvirtinama, esą vegetariškas maitinimas negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis - baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, dėl to vaiko organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra nepakankamas.

Smūgis Vydūno idėjoms

"Esu vegetaras ketverius metus, ir džiaugiuosi, kad toks esu. Jei pavalgau mėsos - blogai jaučiuosi, - prisipažino gydytojas kardiologas, Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Algimantas Kirkutis.

Jis vienas pirmųjų uostamiestyje, kai vadovavo Sveikatos mokslų fakultetui, atgaivino tautos šviesuolio Vydūno, propagavusio vegetarizmą ir tokia mityba išsigydžiusio tuberkuliozę, idėjas. Vydūno sveikatos filosofija grindžiama KU Sveikatos mokslų fakulteto veikla, sveikuolių idėjos populiarinamos kasmet organizuojamose konferencijose "Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu".

Išplatinto pareiškimo turinys profesorių nustebino, nes teiginiai, esą mėsos neatstoja jokie produktai, esą laužti iš piršto. Tinkamai subalansavus vegetarinę vaiko mitybą, jokių problemų neturėtų kilti, teigė jis. Vegetariška mityba esą tinka visoms amžiaus grupėms, jei tik yra gerai apgalvota ir subalansuota.

Tai, kad pareiškime pateikiama nuoroda į Krišnos sąmonės bendruomenę, A. Kirkučio teigimu, yra negražus politikavimas. Tikėjimas ir vegetarizmas esą visiškai skirtingi dalykai.

PAKLAUSŪS. "Vegetariniai patiekalai yra labai populiarūs, - sakė uostamiesčio kavinės "Kurėnas" gamybos vedėja Rita Jakniūnienė. - Todėl atsižvelgdami į sveiko maisto poreikį, kasdien meniu papildome vis nauju vegetariniu patiekalu".  Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Vegetarais tapti neverčia

"Ajurveda visai nerekomenduoja nutraukti mėsos vartojimo. Ji įspėja, kad norintiems tai daryti būtina turėti teisingų žinių apie alternatyvią mitybą", - pabrėžė Ajurvedos akademijos vadovė Lina Lukošienė.

"Krišnos sąmonės judėjimas nepateisina prievartos vaikų atžvilgiu, todėl tėvai negali versti vaikų maitintis vegetariškai, jei vaikai arba vienas iš tėvų to nenori. Tuo pat metu tėvai turi konstitucinę teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Šią teisę, jei ji nedaro žalos vaiko vystymuisi, valstybė įsipareigojo ginti", - į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos paklausimą atsakė Krišnos sąmonės bendruomenė.

Gali perlenkti lazdą

Valgydami vegetarišką maistą, vaikai gali gauti visas jiems reikalingas medžiagas. Tėvams tereikia pasirūpinti, kad jų vaikų mityboje netrūktų, - tikina sveikos gyvensenos propaguotojai.

Beje, vegetarizmo šalininkai neatmeta galimybės, kad kai kurie tėvai ar net patys vaikai iš nežinojimo gali perlenkti lazdą ir valgyti pernelyg vienodą maistą. Taip pat žalos vaikams ir sau gali pridaryti tie, kurie nusprendžia tapti vegetarais staiga, dėl mados. Ajurvedoje mokoma, kad ne visi gali tapti vegetarais, nes žmonės yra skirtingų sąmonės lygmenų.

"Jei žmogus vegetaru tapti nusprendžia dėl mados, tai nėra gerai, - mano Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovė Aleta Chomičenkienė. - Tas noras turi išplaukti iš vidaus. Mano aplinkoje labai daug vegetarų, kurie užsiima dvasinėmis praktikomis ir perėjo prie augalinio maisto organiškai, palaipsniui, tai nebuvo vienos dienos sprendimas".

"Esu savo darbo praktikoje turėjusi jaunų žmonių, kurie atsisakė mėsos, nesuprasdami, ką daro. Jie sau pakenkia - nusilpsta kraujas, būna kitokių problemų. Mano nuomone, galima būti vegetaru, bet reikia žinoti, kuo pakeisti mėsą, vartoti vitaminus", - teigia šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė.

Trūksta vegetarinių produktų

A. Kirkučio pastebėjimu, Lietuvoje vegetarai neturi teisių - maitinimosi įstaigose neruošiami vegetariniai patiekalai, pats vegetarizmas, kaip sveiko gyvenimo elementas, nėra propaguojamas.

"Vegetarai neturi agresijos, nėra pikti, kaip valgantys mėsą, todėl mažiau tų teisių sau reikalauja", - mano jis.

A. Chomičenkienė jam pritaria: dėl vegetarinių patiekalų maitinimosi įstaigose stokos vegetarai priversti maistą visąlaik gamintis patys ir jo nešiotis.

"Kai kuriose Klaipėdos kavinėse vegetarinių patiekalų gali rasti, bet jie labai vienodi ir ne visada skanūs. O jei pakliūvi į lietuvišką užstalę, - gali tik salotos lapą graužti", - pastebėjo ji.

L. Lukošienė pažymi, jog kitose šalyse vegetariniai produktai turi oficialiai įteisintą žymėjimą ir kiekvieno restorano ar valgyklos garbės reikalas - turėti savo meniu rimtomis žiniomis pagrįstų vegetarinių patiekalų. Į Ajurvedos akademiją jau kreipėsi vienos sūrius gaminančios bendrovės atstovė, prašydama patarti, kokia įstaiga galėtų reglamentuoti jų vegetarams skirto sūrio ženklinimą.

Patiria spaudimą

Vegetarai, pokalbininkų nuomone, puolami kaip kitaip gyvenantys ir mąstantys žmonės, o tai rodo tolerancijos ir vidinės kultūros stoką. Ypač nesaugiai Lietuvoje jaučiasi vegetarės motinos.

"Mano pažįstama, neseniai veik savaitę išgulėjusi Santariškių ligoninėje su kelių savaičių nedidelio svorio kūdikiu, taip ir nesuprato, kodėl ją nusiuntė ten šeimos gydytoja. To nesuprato ir gydančioji ligoninės daktarė, tačiau iš kitų gydytojų ir personalo, nors vaiko tyrimų rezultatai buvo geri, ji patyrė labai rimtą žodinį ir užslėptą moralinį spaudimą, kaltinant neteisingu mitybos pasirinkimu", - pasakojo L. Lukošienė.

Panašų spaudimą yra patyrę ir daugelis kitų Lietuvos vegetarų. Šiaulietė Raimonda Radavičiūtė "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad vegetarais užaugino du savo vaikus. Sveikatos problemų jie nėra turėję, o mokykloje valgė iš namų atsineštą maistą.

Tačiau kai kurie gydytojai tokios jų mitybos netoleravo. "Jei nieko nesakai - jie neturi ko prikišti, o jei prisipažįsti esąs vegetaras, - pajunta priešiškumą, ieško priekabių", - pasakojo R. Radavičiūtė.

"Prieš 5-erius metus mokytojų nuteikti prieš vegetarus vaikus bendraamžiai vieną jų sumušė iki sąmonės netekimo. Direktoriaus pavaduotoja vienam sūnui siūlė lašinių, tuomet tas pradėjo bėgti iš pamokų. Iš ligoninės nėščia žmona turėjo bėgti, nes gydytoja primygtinai siūlė mėsos", - ne vieną atvejį gali papasakoti Kėdainių rajone gyvenantis ir tris sūnus vegetarus užauginęs Krišnos sąmonės bendruomenės atstovas Žilvinas Užkuraitis.

Dabar jau 17 metų sulaukęs sūnus Gotautas gimė, kai abu tėvai jau buvo vegetarai. Nuo gimimo valgąs tik augalinį maistą ir pieno produktus, vaikinas nuo mažens buvo ir yra vienas sveikiausių vaikų mokykloje. O šiemet jis tapo 15 metrų plaukimo eketėje čempionu.

Pažeidžia teises

Vegetarų ir sveikuolių nuomone, vaikų teises pažeidžia ne tai, kad tėvai yra vegetarai, o atvirkščiai.

"Tokiais pareiškimais pažeidžiamos sveikos, darnios šeimos teisės. O kodėl nesistengiama pažiūrėti į situaciją mokyklose, kuo maitinami vaikai. Pervirtu, šaldytu, negyvu ar pusiau gyvu, praradusiu biologinę vertę, sintetinių maisto priedų prifarširuotu maistu", - atkreipė dėmesį Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentas vegetaras Eligijus Valskis, 20 metų žmones mokantis sveikos mitybos. - Jei vaikas išvis neturi pasirinkimo, ką valgyti, ar tai nepažeidžia vaiko teisių į sveiką gyvenseną, į sveiką aplinką ir sveikatą?"

Pokalbininkas tikina, esą mėsoje yra žalingų hormonų bei antibiotikų, kurie naudojami intensyviojoje gyvulininkystėje siekiant užkirsti kelią gyvulių ligoms bei skatinti greitą augimą. Šios medžiagos, patekusios į maisto grandinę, kelia pavojų brendimui, vystymuisi, imunitetui, nervų sistemai.

"Augalinis saulės pamyluotas maistas teikia gyvybę, visko, ko reikia, nepalieka stresų, baimės, kurių pilna mėsoje. Mes esame tai, ką valgome. Gydytojai, kurie teigia priešingai, yra visiškai neinformuoti apie paskutinių 20 metų medicininių tyrimų rezultatus bei pasaulio dietologų išvadas", - sakė E. Valskis.

"Ajurvedos gydytojai kai kuriems ligoniams kategoriškai rekomenduoja atsisakyti mėsos, jei žmogus nori išsigydyti onkologines ligas. Raudonos mėsos valgymas nuolatos kelia stresą imuninei sistemai", - sakė A. Chomičenkienė.

Komentarai

Birutė JANKUVIENĖ, šeimos gydytoja

Kiek savo praktikoje turėjau vegetarų, net nėščių vegetarių ar motinų, kurios vaikus stengėsi vegetariškai maitinti, - visi jie buvo labai tvarkingi, apsiskaitę žmonės, kokybiškai keitė mėsą kitais produktais, ir nepastebėjau, kad kas nors bloga išryškėtų. Blogiau, kad tėvai "peršeria" vaikus mėsos produktais ir juos nutukina. Tad Vaiko teisių tarnyba turėtų susidomėti tais tėvais, kurie vaikus nutukina, nes tai akivaizdus, moksliškai įrodytas vaiko žalojimas.

Visų nėščių moterų vegetarių, kurių sveikatą teko stebėti, kraujas buvo geras, nors nemažai nustatome anemijų toms, kurios valgo mėsą. Tiesa, vegetarės iš pažiūros atrodo blyškesnės, liesesnės, bet jų oda graži. O tų, kurie valgo daug mėsos, oda būna paraudusi, ir tai nėra sveikatos požymis.

Pati mėsos valgau labai labai mažai. Ir net jauni žmonės dar gali man pavydėti sveikatos bei energijos.

Žana ANTONOVA, gydytoja dietologė

Vaikams mėsos reikia. Yra hemogeležis ir nehemogeležis. Nehemogeležies yra augaliniame maiste. Hemogeležies yra mėsoje, gyvūninės kilmės maisto produktuose. Geležis, kurios yra mėsoje, yra geriau organizmo pasisavinama, todėl vaikams mėsa būtina. Jei jos nevalgo - gali pasireikšti anemija. Anemija dar serga tie vaikai, kurie nuo vaikystės maitinami karvės pienu, nes karvės pienas mažina geležies absorbciją.

Sveikos mitybos piramidėje, kuri pritaikyta vaikams, nurodyta, kad mėsos patiekalų turi taip pat būti.