Sveikata ir grožis paros ritmu

Šiuolaikinis žmogus vis labiau tolsta nuo gamtos. Daugelis iš mūsų niekada nesikėlė tekant saulei. Gulamės gerokai po vidurnakčio. Per kelias valandas galime atsidurti kitoje vandenyno pusėje, pajėgiame apsieiti be miego ilgiau kaip parą. Mūsų organizmas priprato prie nenatūralaus režimo ir didelių emocinių krūvių tik tam, kad neišsimuštų iš įprasto ritmo. Viso to reikalauja šiuolaikinis pasaulis. Žinoma, mes gyvename patogiau, bet tai nereiškia, kad mums pavyko pakeisti vidinius mechanizmus. Kiekviename žmoguje yra įdiegta tam tikrų bioritmų programa, sinchronizuojanti organizmo darbą su pakitimais išoriniame pasaulyje, kuriuos lemia Žemės sukimasis, Saulės šviesa, metų laikų ir savaitės dienų kaita. Sujungti į bendrą sistemą, bioritmai yra žmogaus organizmo gyvybinės veiklos reguliavimo mechanizmas. Šiandien daugumos žmonių natūralūs ciklai yra daugiau ar mažiau sutrikę, o tai iš pradžių pasireiškia įprastais negalavimais, emociniu diskomfortu, miego sutrikimais, o vėliau gali atsirasti ir rimtesnių bėdų.

XX a. pradžioje mokslininkus sudomino žmogaus aktyvumo ir poilsio fazių kaita ir jie ėmėsi rimtų tyrimų šioje srityje. Taip atsirado naujas mokslas - chronobiologija, kuri tiria bioritmų ir žmogaus sveikatos sąsają, taip pat padeda atkurti prarastą ryšį su gamta ir atgauti gerą savijautą. Biologiniai ritmai gali būti paros arba mėnesio, juos apibūdina aktyvumo ir poilsio laikotarpių kaita, kuri užtikrina visavertį organizmo rezervų atkūrimą. Didžiausią įtaką žmogui daro paros bioritmai.

ĮDOMŪS FAKTAI

Jeigu naktimis vis prabundate tuo pačiu metu, galima įtarti, kad ne visai gerai dirba organas, kuris tuo metu yra aktyviausias.

Gamybinės avarijos ir eismo įvykiai dažniau įvyksta nuo 22 iki 4 val. ir nuo 13 iki 15 val., nes tuo metu žmogaus reakcija yra lėčiausia.

7 dienų ciklas

Į savaitės ciklą žmonės atsižvelgia nuo senų laikų, o dienos buvo pavadintos plika akimi matomų planetų ir Saulės vardais. Kiekvieną savaitės dieną aktyviausia funkcija, kurią simbolizuoja atitinkamas dangaus kūnas.

Pirmadienis (Mėnulio diena) vadinama „sunkia“, nes įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų, todėl geriau darbe nesistengti atlikti žygdarbių. Šią dieną fizinis ir protinis darbingumas minimalus.

Antradienis (Marso diena) išsiskiria didesniu jautrumu ir dirglumu.

Trečiadienį (Merkurijaus dieną) pagerėja nervų sistemos veikla, didėja pastabumas, suaktyvėja mąstymo procesai.

Ketvirtadienį (Jupiterio diena) žmonės daugiau linkę bendrauti, lengvai užmezga pažintis.

Penktadienis (Veneros diena) - rami, įprasto kasdieninio darbo, nereikalaujančio įtampos, diena, kūrybiškumas staigiai sumažėja.

Šeštadienis (Saturno diena) - tai jėgų kaupimo diena, mažėja komunikabilumas, bet didėja gebėjimas susikaupti.

Sekmadienį (Saulės diena) organizmo gyvybinės jėgos yra aktyvesnės negu kitomis dienomis.

Planuodami savo darbus, atsižvelkite į kiekvienos dienos ypatybes. Pavyzdžiui, konfliktinių situacijų geriau vengti antradienį ir šeštadienį, rimtiems pirkiniams tiks pirmadienis, trečiadienis ir ketvirtadienis. Penktadienį labiau traukia išlaidauti. Sekmadienį geriau pamiršti kasdieninius reikalus, psichikai reikia poilsio.

Gijų, kurios tūkstantmečius žmogaus organizmą jungė su Visata, neįmanoma nutraukti. Neįmanoma gyventi griežtai pagal tvarkaraštį, bet atsižvelgti į kiekvienos dienos ypatumus, sutinkamai su jais paskirstyti savo jėgas ir kontroliuoti emocijas visai įmanoma.