Sveikata - ne vien gydytojų rankose

Tokių ir panašių istorijų medikai gali papasakoti begales. Kaip pacientai po sudėtingų širdies operacijų traukia cigaretę po cigaretės, kaip negeria prirašytų vaistų, kaip bėga iš ligoninių, nebaigę gydymo, kaip namuose grįžta prie senų įpročių, vėl išprovokuojančių ligą... "Niekas žmogui nepadės, jeigu jis pats nesigydys", - teigia gydytojai.

Iš reanimacijos - parūkyti

"Ryte užeini į palatą, į kurią vakarykščiai paguldytas ekstrinis pacientas, greitąja atvežtas dėl širdies ritmo sutrikimo, ir jo nerandi. Pasirodo, kieme rūko...

Po kraujagyslių plėtimo, širdies stimuliatorių įdėjimo operacijų slaugytojos parveža pacientus į palatą, prašo nesikelti, o vyrai - kur buvę, kur nebuvę - į lauką dūmo pešti. Net parvežti į palatą iš reanimacijos veržiasi parūkyti. Bėgame į lauką iš paskos parsivesti, kad žmogui bloga nepasidarytų. Kariaujame su tuo rūkymu be atokvėpio. Ir artimieji vargsta - paguldomas vyras ar tėvas, už nugaros rodo ženklais, kad įkrėstume jiems proto nerūkyti, negerti, nes širdis šlubuoja, o jie nieko neklauso, artimieji mano, kad bent gydytojo paklausys savo sveikatą tausoti", - pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto docentė Sigutė Norkienė.

Rūkymas - tikra rykštė ligoninėse. Potraukio šiam sveikatą žalojančiam įpročiui nesumažina net baimė dar labiau susirgti.

"Netekau amo pamačiusi, jog ką tik atvežtas sergantis pacientas, vos pajudantis, stovi skersvėjyje, o jo vienoje rankoje - cigaretė, o kitoje - inhaliatorius. Kai žinai, kuo tai gali baigtis, pasidaro ir pikta, ir baisu, kad žmogus taip nesaugo savęs", - sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Vertebroneurologijos skyriaus vedėja Irena Virketienė.

Gadina sveikatą...maistu

Medikai neatsistebi ir ligonių valgymo įpročiais. "Širdies skausmų kamuojamo žmogaus prieš tyrimus prašome nieko nevalgyti, pakentėti iki procedūrų pabaigos. Pyksta, neturi kantrybės, vis klausia, kada galės valgyti... Stebina ir tai, kad artimieji krepšių krepšiais tempia į ligoninę maistą, nors kardiologiniams pacientams reikėtų susilaikyti nuo riebesnio maisto.

Vyresni žmonės paprastai turi ir kitų gretutinių ligų, dažnai - cukrinį diabetą. O neša pakelius sviesto, pakuotes jogurtų, maišus vynuogių, kiaušinių, kugelių ir cepelinų, rūkytų dešrų, saldžių sulčių... Anąkart viena mūsų vyresnio amžiaus pacientė, prisivalgiusi troškintų kopūstų su rūkyta dešra, visą naktį pravėmė, jos sveikata pablogėjo.

Gal artimieji taip meilę sergančiajam rodo, nori, kad būtų stipresnis, bet išeina atvirkščiai", - kalbėjo gydytoja S. Norkienė.

Ji pastebi, kad lietuvių mitybos įpročiai, švelniai tariant, yra gana prasti. "Kalbiname žmones ir grįžus iš ligoninės riebiai nevalgyti, cholesterolį mažinti, kraipo galvą, kad pomidorai be riebios grietinės - neskanu. Sakau, rinkitės liesesnius produktus.

Per daug vartojama druskos, kuri didina kraujospūdį. Vėl kraipo galvas, neskanu be druskos. Vyresnio amžiaus žmonės mažai valgo mėsos, užtat dažnas turi silpną kraują, mažakraujystę, o tai veikia širdį. Pagyvenę žmonės nieko nenori daryti, keisti savo įpročių", - teigia gydytoja.

Nesidomi savimi

Medikai teigia, kad jau ne vienerius metus kokia nors liga sergantis žmogus dažnai nesidomi savimi, nestebi savo pojūčių, todėl patekęs į ligoninę gydytojui mažai ką gali papasakoti apie ligos eigą. O tai, anot medikų, labai svarbi informacija, lemianti gydymo efektyvumą.

"Tai ne tik lietuvių, bet ir apskritai žmonijos problema. Konferencijose užsienyje irgi tenka išgirsti, kad pacientai linkę slėpti informaciją apie save, linkę net meluoti apie vaistų vartojimą, gydytojui aiškina, kad geria "žalias, geltonas ar raudonas" tabletes, o kokius iš tikrųjų vaistus vartoja ir ar išvis vartoja, nepasako.

RYKŠTĖ. Rūkymas - ligoninių rykštė, potraukio tabakui pacientai neatsikrato net po operacijų.

Kovoti su liga ne kiekvienam užtenka kantrybės, užsispyrimo, dažnas iš gydytojo laukia "stebuklingos" tabletės, kad pagytų ir nieko pačiam nereikėtų daryti. Klausyti gydytojų nurodymų yra labai svarbu, nes priešingu atveju nereikia tikėtis efektingo gydymo, iškyla ir komplikacijų grėsmė", - pasakojo gydytoja neurologė I. Virketienė.

"Stebina tai, kad žmogus, remontuodamas savo automobilį, neišmeta nė vieno popierėlio, tačiau savimi taip nesirūpina, nekaupia informacijos, kur ir kada gydėsi, kokius vaistus vartojo. Pacientams sakau, kad viską užsirašinėtų, tvarkingai kauptų informaciją, nes ji labai pravers. Štai neseniai teko konsultuoti išsėtine skleroze sergantį norvegą. Pacientas pateikė pilną segtuvą gydymosi duomenų ir savo pojūčių stebėjimo kalendorių.

Tokia informacija labai svarbi pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, kad būtų galima stebėti sveikatos pokyčius ir taikyti efektingą gydymą. Tačiau būna ir taip, kad to gydymo žmogus net nenori priimti, nors valstybė kompensuoja tūkstantines vaistų kainas.

Jam tik reikia atvažiuoti į ligoninę retkarčiais pasitikrinti, tačiau ir to nepadaro. Teisinasi, kad neturi laiko, pinigų autobuso bilietui ir t.t. Tuomet išties būna pikta, kuomet pacientas dėl savęs nenori net piršto pajudinti, nors pagalba čia pat, tik reikia ją pačiam pasiimti", - kalbėjo gydytoja neurologė, KUL Išsėtinės sklerozės centro vadovė Lina Malcienė.

Nevartoja paskirtų vaistų

Kad dažnai pacientai nieko nenori patys daryti savo sveikatos labui, patvirtina daugelio specialybių gydytojai. Tris dešimtmečius širdies ligomis sergančius žmones gydanti dr. S. Norkienė vaizdžiai pastebi, jog atgulęs į ligoninės patalą pacientas tarsi neperskaityta knyga: "Imkite mane ir skaitykite". Pacientas neturi su savimi vaistų knygelių, išrašų, negali pasakyti, kokius vaistus vartoja. Dažnai ir artimieji nieko negali papasakoti apie ligonį.

"Patenka į ligoninę su didžiausiu kraujo spaudimu, sako, mano kraujospūdis nesireguliuoja. Pirmą dieną sureguliuojame tą kraujospūdį. Pakalbėjus su pacientu, paaiškėja, kad jis reguliariai nevartoja gydytojo paskirtų vaistų, o tabletę išgeria tik tada, kai kraujo spaudimas smarkiai pakyla. Arba įsikala į galvą, kad negers vaistų, slepia po pagalve. Labai daug diagnozuojame užleistos ligos - cukrinio diabeto atvejų. Kuomet žmogus apkūnus, kraujospūdis šokinėja, burna džiūva - ieškok diabeto.

Bet žmonės nesikreipia į šeimos gydytojus, nesidaro tyrimų ir į ligoninę patenka su visa įsisenėjusių ligų puokšte", - pasakojo dr. S. Norkienė. KUL Nefrologijos ir vidaus ligų skyriaus vedėjos Žavintos Kančauskienės nuomone, jei žmonės tinkamai prižiūrėtų save, dėl aukšto kraujospūdžio į ligoninę taip masiškai nesigultų.

"Tačiau žmonės nesigydo, nors vaistai kompensuojami. Paprašai parodyti vaistų knygelę ir matai, kad net nenusipirkęs vaistų. Hipertenzija yra kontroliuojama, tačiau pacientas turi gerti vaistus. Dabar gi gydome pasekmes, o ne priežastis. Dar viena bėda yra ta, kad žmonės užsiima savigyda, vartoja tai, ką pataria kaimynai, ką išgirdo ar perskaitė, o tai labai rizikinga, nes gali baigtis sunkiomis pasekmėmis - inkstų nepakankamumu", - teigė Ž. Kančauskienė.

Žinios - būtinos

Taip jau yra, kad dalis žmonių mėgsta kaltinti kitus, bet ne save. Kaltina gydytojus, kad ne taip diagnozę nustatė, ne tuos tyrimus padarė....O kai gydytojas paklausia, ką pats savo sveikatos vardan padarė, pasirodo nieko: nei rūkyti metė, nei sportuoti pradėjo, net reikalingų vaistų negėrė ...Anot medikų, sunku žmogui dėl to priekaištauti, kai jis paliegęs sėdi gydytojo kabinete ar guli ligoninės lovoje.

"Žmonėms labai trūksta informacijos apie sveikatą - kaip nesusirgti, kaip gydytis, kaip prisižiūrėti save susirgus. Stengiuosi pacientams ir jų artimiesiems suteikti kuo daugiau informacijos, daliju lankstinukus, važinėju, skaitau paskaitas ir matau, kad žmonės daug ko nežino. O informacija labai svarbu. Pastebiu, kad jaunoji karta labiau domisi savo sveikata, žiūri, ką valgo, kaip gyvena", - sakė dr. S. Norkienė.

Atsakomybė - gydytojams

Sveikatos politikos strategai teigia, jog didžiausia mūsų visuomenės bėda yra ta, jog žmonės iš esmės nesirūpina savo sveikata, daugelis galvoja, kad ji amžina arba vėliau, sveikatai sušlubavus, ją grąžins medikai.

Statistika skelbia, kad rimtų sveikatos problemų turi kas šeštas suaugęs Lietuvos gyventojas.

Prieš kurį laiką uostamiestyje vykusioje konferencijoje Mykolo Romerio universiteto profesorė Danguolė Jankauskienė pateikė stulbinamus skaičius.

Pasirodo, pernai į gydymo įstaigas buvo kreiptasi net 22 milijonus kartų. Prognozuojama, kad sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir toliau augs, kadangi populiacija sensta.

Pasak profesorės, Europoje pirmaujame pagal išvengtinų mirčių, sukeltų alkoholio, nesveikos gyvensenos, stresų, destrukcinio elgesio (savižudybių, autoavarijų), skaičių. Daug sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, visuomenėje vyrauja negatyvizmas ir depresinės nuotaikos.

"Žmonių mentalitetą sunku pakeisti, tačiau vieną kartą turi susiformuoti kultūra, kad sveikai gyventi taptų ne tik madinga, bet ir būtina, kaip ryte nusiprausti ir išsivalyti dantis. Jei gyvensime apsupti streso ir svaigalų, apie kokią sveikatą galime kalbėti? Kuo ilgiau išliksime sveiki, tuo mažiau lėšų reikės sveikatos priežiūrai", - teigė prof. D. Jankauskienė.

Jos teigimu, vienas iš sveikatos reformos tikslų yra pasiekti, kad žmonės patys rūpintųsi savo sveikata ir už ją atsakytų. Vis dėlto lietuviai didžiausią atsakomybę už savo sveikatą vis dar yra linkę užkrauti sveikatos priežiūros įstaigoms.