Sveika gyvensena - sveika širdis

Kokie yra tie rizikos veiksniai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriuos galime patys valdyti?

Pirmiausia - rūkymas. Rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis, todėl rūkaliams patarčiau kuo greičiau mesti rūkyti, o nerūkantiems - vengti pasyvaus rūkymo. Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas - svarbus rizikos veiksnys išsivystyti aterosklerozinėms širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, širdies nepakankamumui, inkstų funkcijos, pažintinių funkcijų sutrikimams. Rizika susirgti auga didėjant arteriniam kraujo spaudimui. Esant kitiems rizikos veiksniams - cukriniam diabetui, padidėjusiai cholesterolio koncentracijai - arterinė hipertenzija dar labiau didina riziką susirgti širdies ligomis.

Svarbu tai, kad krentant žmogaus kūno svoriui, mažėja ir arterinis kraujo spaudimas. Pavyzdžiui, numetus 5 kg svorio, kraujo spaudimas sumažėja 4,4/3,6 mmHg. Fizinis aktyvumas mažina arterinį kraujo spaudimą 3,5/3,2 mmHg. Arterinis kraujo spaudimas (AKS) priklauso nuo mitybos - reikia dažniau valgyti daržoves, vaisius, liesus pieno produktus, mažinti sočiųjų riebalų ir druskos. AKS mažinimas naudingas tiek moterims, tiek vyrams, mažiausiai iki 80 metų amžiaus, esant širdies ir kraujagyslių ligoms, insultui, širdies nepakankamumui, inkstų funkcijos nepakankamumui ir pažintinių funkcijų sutrikimams. Efektyvi AKS kontrolė svarbesnė nei konkretaus vaisto pasirinkimas.

Kokią įtaką širdies susirgimams turi padidėjęs cholesterolis?

Cholesterolis turi priežastinį ir nepriklausomą ryšį su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sumažinus cholesterolio koncentraciją, mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Rekomenduojama bendrojo cholesterolio norma - ne daugiau 5 mmol/l, MTL cholesterolio (blogojo cholesterolio) - ne daugiau 3 mmol/l. Svarbu vartoti maisto produktus, mažinančius širdies ir kraujagyslių ligų riziką - turi būti vartojamas įvairus maistas, energetinė maisto vertė turėtų būti įvertinta, kad būtų išvengta viršsvorio, skatintina vartoti vaisius, daržoves, grūdus, rupią duoną, žuvį, liesą mėsą, liesus pieno produktus, gyvulinės kilmės riebalus keisti augalinės kilmės riebalais bei riebalais iš žuvies, mažinti bendrą riebalų sunaudojimą. Kuomet yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, reikia mažinti druskos vartojimą, vengiant papildomo paruošto ar ruošiamo produkto sūdymo, rinktis šviežius ar šaldytus nesūdytus produktus.

Turbūt įtakos šiems susirgimams turi ir nutukimas bei mažas fizinis aktyvumas?

Taip, reikėtų mažinti kūno masę nutukusiems bei viršsvorį turintiems asmenims ir nepriaugti svorio turintiems normalią kūno masę žmonėms. Mat padidėjusi kūno masė susijusi su didesniu sergamumu ir mirštamumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat pastebėtas ryšys su didėjančiu arteriniu kraujo spaudimu ir cholesterolio koncentracija kraujyje, dažnesniais cukrinio diabeto atvejais. Pagrindiniai svorio kontrolės būdai - bendro kalorijų kiekio, gaunamo su maistu, mažinimas ir reguliarus fizinis aktyvumas.

Širdžiai naudingas bet koks fizinio aktyvumo didinimas. Pacientas turi stengtis rasti tokį būdą aktyviai leisti laisvalaikį, kuris būtų malonus ir priimtinas. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio aktyvumo kasdien. Sportas su šeima ir draugais didina motyvaciją judėti. Papildoma judėjimo nauda - geresnė nuotaika, svorio sumažėjimas, geresnė savijauta.

Šiais laikais daug žmonių patiria įtampą bei stresą. Kaip tai veikia širdį?

Nustatyta, kad prasta socioekonominė padėtis, socialinio palaikymo stoka ar socialinė izoliacija, stresas darbe ir asmeniniame gyvenime, neigiamos emocijos, tokios kaip depresija, pyktis ir priešiškumas, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, blogina ligos klinikinę eigą ir pacientų išgijimo prognozę. Padėti gali fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su maloniais žmonėmis, atsipalaidavimo pertraukėlės keletą kartų per dieną, muzika, hobis, miegas, vandens procedūros. Jeigu asmuo pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgia įveikti streso, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Į kokius dar rizikos veiksnius reikėtų atkreipti dėmesį?

Cukrinis diabetas arba sutrikusi gliukozės apykaita - vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergantiesiems diabetu daug anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, kojų kraujagyslių aterosklerozinis pažeidimas, dažniau įvyksta širdies infarktas. Ypač dažnos moterų diabeto komplikacijos. Rekomenduojama sergančiųjų diabetu širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius gydyti ypač intensyviai. Pacientams su alkio gliukozės sutrikimu ir sutrikusia gliukozės tolerancija gyvensenos korekcija sumažina diabeto išsivystymo tikimybę ar sulėtina progresavimą.

Pacientus, priklausančius rizikos grupei bei sergančiuosius širdies ir kraujagyslių ligomis, tikslinga nukreipti kardiologo konsultacijai, kad būtų kuo ankščiau pradėta rizikos veiksnių kontrolė, kad šios ligos būtų kuo anksčiau diagnozuojamos ir pradedamos gydyti.

Kaip atpažinti insultą arba infarktą?

Pirmiausia svarbu žinoti, kaip elgtis, jei miokardo infarktas ar išeminis insultas įvyksta namuose. Jei kyla įtarimas, kad šeimos narys susirgo miokardo infarktu arba insultu, reikia skubiai kviesti medicinos pagalbą.

Daugiau nei 70 procentų skubių gyvybei pavojingų įvykių įvyksta namuose, kai šalia yra šeimos narių, galinčių suteikti pirmąją pagalbą. Taigi reikalinga žinoti miokardo infarkto ir insulto simptomus. Įspėjamieji miokardo infarkto simptomai yra tokie: diskomfortas ar spaudžiančio, gniaužiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, diskomfortas ar skausmas, plintantis į viršutinę kūno dalį - abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį arba skrandį, oro trūkumas su skausmu arba be jo krūtinėje. Galimi ir kiti simptomai - nepaaiškinamas silpnumas ar nuovargis, nerimas, neįprastas nervingumas, nevirškinimas, prakaitavimas šaltu prakaitu, pykinimas, vėmimas, alpimas, sąmonės netekimas.

O kokie insulto požymiai?

Įspėjamieji insulto požymiai yra šie: staigus veido, rankos, kojos silpnumas, paprastai vienoje kūno pusėje, staigus sumišimas, kalbos sutrikimas arba nesupratimas, apie ką kalbama, regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis, sunkumas vaikščiojant, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, staigus, stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

Kuomet pasireiškia bent vienas iš šių požymių, nieko nelaukus reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pastaba

Siūlomos sveiko asmens charakteristikos:
nerūkantis nei aktyviai, nei pasyviai;
nueinantis 3 km kasdien, arba 30 min. kasdien vidutiniškai intensyviai sportuojantis;
suvalgantis 5 porcijas vaisių ar daržovių kasdien;
sistolinis arterinis kraujo spaudimas - ne daugiau 140 mmHg;
bendras cholesterolis - ne daugiau 5 mmol/l;
MTL Ch (blogojo cholesterolio) - ne daugiau 3 mmol/l;
neturintis viršsvorio ir nesergantis cukriniu diabetu.