Susitikimas - su viltimi gyventi ir džiaugtis

Penktadienį, “Vilties bėgimo” išvakarėse, į P. Domšaičio galeriją rinkosi tie, kurie labai laukia Šv. Pranciškaus dvasinės paramos centro įkurtuvių. Kai kurių galvos su ataugančiais plaukais išdavė, ką jau teko patirti susirgus onkologinėmis ligomis.

Žmonės dalijosi džiaugsmu,-  kad jie regi, jaučia ir šio pavasario žydėjimą.  Nors dvasinės paramos centras dar nepastatytas, buvusieji ir tebesantys surakinti vėžio žnyplių jau buriasi aplink pranciškonus, iš jų gauna dvasios stiprybės, nepaisant visko, džiaugiasi gyvenimu. Kokius jausmus išgyveno moterys, išgirdusios diagnozę “vėžys”, jos liudijo tą vakarą parodytame Dalios Kanclerytės filme “Padovanok svajonei sparnus”.  “Mano dukrelei tik penkeri. Kas ją išaugins, jei mirsiu?”- kalbėjo viena.

 “Aš būčiau gera močiutė. Negi nespėsiu to įrodyti, negi anūkėlio nepakilnosiu savosiomis rankomis?”- kėlė sau klausimus kita. Pirmoji spėjo paauginti dukrą, antroji filme jau nufilmuota su anūkėliu... Ir vis tiek toms moterims, o ir daugeliui kitų, besiburiančių aplink brolius pranciškonus ir šv. Pranciškaus dvasinės paramos centro vadovę Aldoną Kerpytę, reikia  atsparos - baimės nuolat sugrįžta. Kitomis ligomis sergantieji operacijomis ar medikamentais išsigydo. Ir problemos baigiasi. Paliestieji vėžio žnyplių niekada neturi garantijų, kad jos savo gniaužtuose nesuspaus vėl.

Apie tai, kaip keitėsi jų gyvenimai iki ir po, vakare kalbėjo keliolika susirinkusiųjų. Kai kurie net pažymėjo, kad liga tapo impulsu gyventi kitaip ir įvertinti kiekvieną dieną. Ir nugyventi ją su dideliu džiaugsmu – gėrintis gamta, lankantis dar nematytose vietose. Viena grupelė besitelkiančiųjų prie paramos centro net čiuožyklą ir linijinių šokių užsiėmimus ėmė lankyti.

Pasiklausiusi šios moters pasakojimo, viena ponia, visai neseniai išgirdusi sunkios ligos diagnozę, pašnabždėjo: “Kaip ji pozityviai mąsto...” Vilties tą vakarą susirinkusiems dovanojo ir atlikėjai – klarnetininkas Pranciškus Narušis,  Aleksas Mažonas su savo mimų grupe, “Aukuro” choras, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno.  Kai choras atliko pasaulyje plačiai paplitusio kūrinio “Kai šventieji marširuoja” interpretacijas, vakaro dalyviams net kojos kilnojosi.

Sekmadienį didžioji  vakaro dalyvių dauguma  stos į “Vilties bėgimo” trasas. Kai kurie pasiryžę eiti nuo Atgimimo aikštės 3 km,  kai kurie tenkinsis pačia trumpiausia trasa – 600 m nuo “Studlendo” iki Vasaros estrados. Bet eis.  Tikėdami, kad dvasinės paramos taip laukiamas centras bus pastatytas kitais  ar  dar kitais metais. Ir jie įkurtuvių džiaugsmo sulauks.