Su rūkymu kovos paveikslėliais ir draudimais

Lietuva neišdrįso mesti pirštinės tabako perdirbimo korporacijoms ir nepasekė Australijos, įpareigojusios rūkalų gamintojus cigaretes pardavinėti bendrinėse vienodo pavyzdžio pakuotėse, pavyzdžiu.  [CITATA] Tačiau dar šios kadencijos Seimas gali įpareigoti spausdinti vaizdinius įspėjimus apie rūkymo žalą sveikatai, kurie užimtų daugiau pakelio ploto nei dabar skiriama žodiniams įspėjimams. Taip pat planuojama uždrausti elektronines cigaretes ir neleisti nepilnamečiams turėti su savimi tabako gaminių.

Šių Tabako kontrolės įstatymo pataisų autoriai tvirtina, kad taip bus sumažinamas tabako gaminių patrauklumas ir prieinamumas. O priešininkai teigia, kad taip bus skatinamas kontrabandinių cigarečių vartojimas, kurių pakelių nebjauros pažeisti vidaus organai.

"Nedaug, bet solidu"

Minėtosioms Tabako kontrolės įstatymo pataisoms buvo pritarta trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos apsaugos komiteto posėdyje. Tikimasi, kad pataisas turėtų priimti dar šios kadencijos Seimas.

DIDĖS. Sveikatos apsaugos komitetas pritarė Tabako kontrolės įstatymo pataisoms, pagal kurias ant priekinės pakelio dalies įspėjamasis užrašas turėtų užimti 43 proc., o ant nugarėlės - 53 proc. jo ploto. Būtent taip žymimos rūkalų pakuotės Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Vienas iš pataisų iniciatorių, seimūnas Gediminas Navaitis, po posėdžio buvo liūdnas.

"Tabako monopolijoms prieš rinkimus pavyko smarkiai apkarpyti siūlomas pataisas. Nepavyko patvirtinti bendrinės pakuotės tabako gaminiams, o įspėjimai apie rūkymo žalą vietoje siūlytų 80 procentų užims tik 50", - nusivylimo neslėpė G. Navaitis.

Komitetas pritarė Tabako kontrolės įstatymo pataisoms, pagal kurias ant priekinės pakelio dalies įspėjamasis užrašas turėtų užimti 43 proc., o ant nugarėlės - 53 proc. jo ploto. Būtent taip žymimos rūkalų pakuotės Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir Islandijoje.

Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Matulas taip pat apgailestavo, kad nepavyko priimti radikalesnių sprendimų.

"Lobistai į posėdį atsivedė didelę tabako pramonės atstovų komandą, prisisamdė armiją advokatų. Nepaisant tokio spaudimo, pavyko priimti kompromisines pataisas. Siūlysime uždrausti Lietuvoje prekiauti elektroninėmis cigaretėmis. Taip pat Tabako kontrolės įstatyme bus įtvirtinta nuostata, draudžianti asmenims, neturintiems 18 metų, rūkyti, laikyti arba turėti su savimi tabako gaminių. Be to, norime uždrausti prekiauti tabako gaminiais tiesiogiai prieinamose vietose, kaip dabar yra kasose. Rūkalus pirkėjams turėtų paduoti pardavėjas", - vardijo A. Matulas.

Jo teigimu, tai nors nedidelis, tačiau solidus žingsnis į priekį mažinant tabako gaminių vartojimą.

Paveikslėliai atgrasytų?

Statistikos departamento duomenimis, pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko po 987 cigaretes per metus. Tai daugiau nei 2010-aisiais (863 cigaretės) ar 2009-aisiais (947 cigaretės), tačiau mažiau nei 2004-2008 metais, kai tekdavo apie 1,4 tūkst. cigarečių. Tačiau realūs tabako gaminių suvartojimo skaičiai yra kur kas didesni, mat pateikiamoje oficialioje statistikoje nėra duomenų apie kontrabandinius rūkalus.

Kauno medicinos universiteto gyvensenos tyrimų duomenimis, 2010-aisiais Lietuvoje kasdien rūkė 34 proc. vyrų ir 15 proc. moterų.

Pasak G. Navaičio, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, dėl rūkymo pasekmių Lietuvoje kasmet miršta 7 tūkst. žmonių.

"Tie žmonės miršta todėl, kad pradėjo rūkyti. Retas kuris prie cigarečių įpranta sulaukęs keturiasdešimties ar trisdešimties metų. Paprastai rūkyti pradedama paauglystėje, kai rūkymas laikomas net prestižo dalyku. Esu įsitikinęs, kad vaikai rūko paveikti reklamos ir spalvingų užrašų ant cigarečių pakelių. O jei mes ant pakelio spausdintume įspėjamuosius užrašus, pakelio vizualinis patrauklumas sumažės. Tad ir rūkančių paauglių turėtų sumažėti", - tikisi G. Navaitis.

Jis teigiamai vertino pasiūlymą ant rūkalų pakelių spausdinti ir paveikslėlius, kuriuose būtų vaizduojami rūkymo pažeistų plaučių ar kitų organų vaizdai.

Vaizdiniai įspėjimai apie rūkymo žalą sveikatai naudojami 40 pasaulio šalių. Pirmieji šį atgrasymo būdą 2001-aisiais ėmė naudoti kanadiečiai. Europoje tokia praktika taikoma 7 šalyse, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje.

Teisininkai abejoja

Teisininkai tokias iniciatyvas vertina skeptiškai.

"Nėra moksliškai įrodyta, kad tokios pakuotės mažintų rūkančiųjų skaičių. Tai tik spekuliacijos. Jeigu vadinamosios "paprastos" pakuotės principas būtų įvestas ir tokio pobūdžio prekės ženklus įstatymu būtų uždrausta naudoti, faktiškai tai prilygtų priverstiniam nuosavybės nusavinimui, nes prekės ženklas, kuris nenaudojamas, neginamas, yra anuliuojamas", - kalbėjo teisės profesorius advokatas Vytautas Mizaras.

Tačiau įvairiose šalyse atliktos apklausos liudija ką kita. Kanadoje 19 proc. apklaustų rūkalių paminėjo, kad perspėjantieji užrašai vertė juos rūkyti mažiau, 58 proc. teigė, kad įspėjimai privertė juos daugiau mąstyti apie rūkymo poveikį sveikatai. Brazilijoje 67 proc. apklaustų rūkalių teigė, kad įspėjimai paskatino juos mesti rūkyti, o 54 proc. patvirtino, kad įspėjimai paskatino juos pakeisti nuomonę apie rūkymo pasekmes sveikatai. Tailande 44 proc. teigė, kad įspėjimai paskatino juos mesti rūkyti per kelis mėnesius ir 53 proc. tvirtino, kad įspėjimai juos paskatino susimąstyti apie riziką sveikatai.

Gamintojai džiaugiasi

Tabako perdirbimo pramonės atstovas džiaugėsi, kad komiteto nariai išgirdo argumentus ir nepablogino sąlygų vietos gamintojams. Pasak Gintauto Dirgėlos, UAB "Philip Morris Lietuva" korporatyvinių reikalų direktoriaus, sprendimas 80 proc. pakelio skirti įspėjamiesiems užrašams būtų smūgis jo atstovaujamai bendrovei.

"Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra peržengta minimali Tabako produktų direktyvos nuostata. Kadangi priklausome Europos Sąjungai, negalime drausti laisvo prekių judėjimo, tad į mūsų šalies rinką patekę kitose šalyse pagaminti rūkalai būtų su patrauklesniais vartotojui pakeliais. Mes turėtume juos perpakuoti. O tai pareikalautų milžiniškų išlaidų", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Dirgėla.

Būtent tokią išvadą komitetui pateikė ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Esą tokia pataisa prieštarautų Europos Parlamento direktyvai, užtikrinančiai laisvą prekių judėjimą.

Tačiau G. Dirgėla apgailestavo, kad siūloma uždrausti elektronines cigaretes.

"Draudimas nėra pati tinkamiausia priemonė sureguliuoti šių prekių patekimą į rinką. Žmonės jas vartoja, iš kažkur atsiveža. Manau, kad būtų naudingiau sureguliuoti jų prekybos tvarką, pateikti informaciją apie galimą žalą, apmokestinti akcizais. Gal jas rūkyti ir nėra labai sveika, tačiau akivaizdu, kad jos mažiau kenksmingos nei įprastos cigaretės. Juk jas galėtų rinktis tie, kurie nutarė mesti rūkyti", - svarstė G. Dirgėla.