Slaugytojai nebenori būti gydytojų šešėliais

Kadangi slaugytojų problemos Lietuvoje nesprendžiamos daugelį metų, jų kantrybė išseko - neseniai Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Danutė Margelienė pareiškė raginsianti slaugytojas arba streikuoti, arba emigruoti.

Emigracijai, anot jos, sukuriamos ir objektyvios sąlygos - kai kur finansinės medicinos įstaigos problemos sprendžiamos slaugytojų etatų mažinimu. Tad išmokę užsienio kalbos geriausi slaugos specialistai, ypač baigę aukštąjį išsilavinimą, kraunasi lagaminus ir palieka Lietuvą.

D. Margelienės duomenimis, prieš 10 Lietuvoje dirbo apie 38 tūkst. slaugos specialistų, šiandien - tik 18 tūkst.

Diplomai - į stalčių

"20 metų Lietuva nepriklausoma, o kaip buvom gydytojų tarnaitės, taip ir likom", - piktinasi LSSO Klaipėdos skyriaus direktorė Vaida Lebedeva.

Nepaisant to, kad, įgijusios universitetinį išsilavinimą, slaugytojos galėtų daugelį sprendimų priimti savarankiškai, įstatymai iki šiol tebėra apriboję jų kompetenciją ir teises - joms leidžiama tik vykdyti gydytojų nurodymus, slaugos paslaugos neatskirtos nuo gydymo paslaugų.

"Gydytojams labai norisi valdyti slaugytojo profesiją, nors juk kepėjai nevaldo kirpėjų ir pan. Pavyzdžiui, vyriausiojo gydytojo pavaduotojas slaugai nėra savarankiškas - priklauso nuo vyriausiojo gydytojo. Nors užtektinai yra slaugytojų, baigusių vadybos, teisės magistrantūrą, galinčių vadovauti savarankiškai", - prideda D. Margelienė.

Tokia situacija nepalanki slaugos sistemai, nes slaugytojų neskatina siekti aukštesnio išsilavinimo - vis tiek jos dirba tą patį darbą, neturi galimybių parodyti savo kompetencijos, gauti geresnių pareigų.

Net sveikatos apsaugos ministro įsakymas, įvardinęs ligas, kuriomis sirgdamas slaugytojas negali dirbti šio darbo, V. Lebedevos manymu, yra profesijos diskriminavimas: "Ar pagalbinis darbuotojas dirbdamas šalia slaugytojos gali tai daryti sirgdamas hepatitu C? Ar chirurgas gali operuoti? Toks įsakymas turi būti išleistas visiems medicinos darbuotojams, ne vien slaugytojams."

LSSO KLaipėdos skyriaus narystės plėtros komiteto pirmininkė Nijolė Saulienė pritaria: "Slauga neatskirta nuo gydymo medicinos, nors ji yra atskiras mokslas. Tarp mūsų yra doktorantų, net profesorių, bet dauguma baigę universitetą diplomą deda į stalčių". Esą keista, kad net slaugos ligoninėms vadovauja gydytojai, o ne slaugos doktorantai.

Nereglamentuotas darbo krūvis

"Į mus slaugytojos daugiausia kreipiasi dėl didelio darbo krūvio ir mažo atlygio, - pasakoja N. Saulienė. - Slaugytojų darbo krūvis nėra reglamentuotas, todėl kai kur viršijamas. Jos dirba be pietų, slaugo po 30-40 pacientų už tą patį atlyginimą, naktį dvi slaugytojos slaugo apie 50 pacientų."

Daugelyje įstaigų slaugytojų atlyginimas ženkliai skiriasi nuo gydytojų atlyginimo. V. Lebedevos duomenimis, ir Klaipėdos krašte yra skyrių, kur slaugytojo atlyginimas svyruoja nuo 800 iki 1500 litų.

"Pavyzdžiui, viena slaugytoja naktį prižiūri 18 pacientų po operacijų, o uždirba 1200 litų. O gydytojas uždirba apie 5 tūkst. litų, - palygino ji. - Ar pajėgi viena slaugytoja prižiūrėti naktį 24 pacientus, kurių dauguma nevaikšto?"

Darbas darbui nelygu, bet...

Lietuvos slaugytojai nepatenkinti ir praėjusiais metais suvienodintu atostogų laiku bei pailgintomis darbo valandomis.

Juk darbas darbui nelygu - pvz., greitosios ar psichiatrijos skyrių medikams tenka atlaikyti pacientų agresiją ir terorą, yra dirbančių sveikatai pavojingoje aplinkoje - radiologijos, tuberkuliozės ligų skyriuose, itin įtemptas darbas reanimacijos skyriuose. Tačiau kur bedirbtų, dabar slaugytojai atostogauja vienodai - po 36 kalendorines dienas - ir atidirba valandų tiek, kiek ir slaugytojai, nešiojantys registratūroje korteles.

"Neseniai vienoje Klaipėdos ligoninėje pacientas sumušė slaugytoją, kitoje sanitarui po agresyvaus paciento išpuolio sutrenktos smegenys. Mano darbas taip pat įtemptas - pareini ir nuo įtampos negali užmigti", - pasakoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale dirbanti N. Saulienė.

Nedrįsta burtis

Nepaisant susikaupusių slaugytojų darbo problemų ir būtinybės jas spręsti, iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijoje nėra jokios šiai profesijai atstovaujančios ir jos problemas sprendžiančios tarnybos, - apgailestauja pokalbininkės.

Maža to - yra įstaigų, kuriose dirbantys slaugytojai dar bijo burtis į grupes, stoti į slaugytojas vienijančią organizaciją ir reikšti savo nuomonę, nes bijo netekti darbo ar pelnyti darbdavio nemalonę.

D. Margelienė džiaugiasi, jog po kategoriškų LSSO atstovų pasisakymų jie buvo išklausyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ir šiandien, spalio 27 dieną, šio komiteto posėdyje ruošiamasi priimti sprendimą dėl slaugytojų darbo krūvio ir apmokėjimo tvarkos.

---

"Kišimasis į privatų gyvenimą"

Jonas BARTLINGAS, SAM Asmens sveikatos departamento Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas

Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, Higienos instituto duomenimis, dirba 24 290 slaugytojai ir akušeriai. Kiek išvažiavo - statistikos nėra.

Ministerija išduoda pažymas dėl slaugytojo rengimo ir išduoto diplomo atitikties 2005/36/EB direktyvos dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo reikalavimams. Kartu su Statistikos departamentu buvo atlikta analizė: 2004-2009 metais dėl pažymų, rodančių profesinės kvalifikacijos atitiką ES direktyvas, kreipėsi 865 slaugytojos (3,56 proc.), iš jų deklaravo išvykimą 158 slaugytojos (0,65 proc.). Vertinant 2008-2009 metų tendencijas, besikreipiančiųjų slaugytojų skaičius padidėjo nuo 215 iki 242 (tai sudaro atitinkamai nuo 0,89 proc. iki 1 proc.). Tad oficiali migracijos tendencija yra 0,1 proc.

Ministerija nekaupia informacijos apie priežastis, dėl kurių kreipiasi asmenys. Tokios informacijos kaupimas galėtų būti vertinamas kaip valstybinės institucijos kišimasis į asmens privatų gyvenimą.

"Save gerbianti slaugytoja nebus gydytojo tarnaitė"

Andželika ZAVACKIENĖ, Respublikinės Klaipėdos ligoninės slaugos administratorė

Įstaigoje esu savarankiška slaugos vadovė savo kompetencijos ribose. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti su puikiu vadovu, kuris pasitiki savo komandos nariais.

Bendrauju su kitų Lietuvos ligoninių kolegėmis ir galiu pasakyti, kad tarp slaugytojų ir gydytojų atlyginimų tikrai yra didelės "žirklės". Slaugytojų atlyginimas pagal darbo intensyvumą, kompetencijų išplėtimą, papildomų darbų delegavimą bei darbo krūviai šiandien neatitinka reikalavimų, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

Jau 2001 metais tuometinis sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą, įpareigojantį sveikatos priežiūros įstaigas, pasitelkus stebėtojų tarybas, pasitvirtinti sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius. Tačiau šis įsakymas, mano nuomone, nieko nedavė ir nėra tobulas, nes nebuvo bendros sistemos, reglamentuojančios darbo krūvius. Sveikatos apsaugos ministerija turėjo pati juos nustatyti ir suvienodinti. Tačiau to nepadarė. Šiandien šie krūviai taip ir yra nereglamentuoti.

Ar Lietuvos slaugytojos yra tik gydytoju tarnaitės? Manau, kad tai priklauso nuo įstaigos kuriamos vidaus politikos ir nuo pačių slaugytojų. Save gerbianti ir kompetentinga slaugytoja niekada nebus gydytojo tarnaitė. Šiandien ji yra savarankiškas specialistas ir lygiavertis komandos narys. Kaip teigia mūsų ligoninės vadovas, be slaugytojų ligoninėje būtų palaida bala. Manau, tai parodo mūsų vadovo požiūrį į slaugytoją, kaip lyderį savo kompetencijos ribose, nuo kurio daug kas priklauso.

Slaugytojų kaita mūsų ligoninėje yra labai maža. Daugumai slaugytojų tai yra pirmoji darbovietė. Pastaruosius dvejus metus savo noru iš darbo išėjo ne daugiau kaip 10 slaugytojų, į šį skaičių įeitų ir dirbančios Norvegijos senelių namuose. Bet juk emigruoja ne vien slaugytojai, bet ir kitų kvalifikuotų specialybių žmonės. Reikėtų slaugos specialistus išlaikyti čia, Lietuvoje. Aišku tai nėra lengva ir tai užtruks.

Slaugytojų skaičius mūsų ligoninės skyriuose yra skirtingas. Tai priklauso nuo skyriaus profilio, aukštų technologijų taikymo, intensyvumo, lovų skaičiaus ir kt. Jeigu kalbėsime apie chirurginį profilį, pvz., pilvo ir endoskopinės chirurgijos 40 lovų skyrių, kuriame gydomi ir slaugomi pacientai po sudėtingų pilvo, krūtinės ląstos ir kt. operacijų, dieną, be vyresniosios slaugytojos, dirba 4 slaugytojos bei 2 slaugytojų padėjėjos ir ūkio reikalų tvarkytoja, kuri irgi padeda slaugos procese. Naktį dirba 2 slaugytojos ir slaugytojos padėjėja. Terapinio profilio skyriuje, pvz. Pulmonologijos-alergologijos 28 lovų skyriuje dieną, be vyresniosios slaugytojos, dirba 2 slaugytojos bei 2 slaugytojų padėjėjos ir ūkio reikalų tvarkytoja. Naktį dirba 2 slaugytojos ir slaugytojos padėjėja. Manau, kad, palyginti su kitomis Lietuvos ligoninėmis, kur slaugytoja viena pati slaugo 40 pacientų, situacija mūsų įstaigoje yra gana nebloga.

"Slaugytojus ruošime norvegams"

Doc. dr. Artūras RAZBADAUSKAS, Klaipėdos ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas

Manau, kad iš dalies slaugytojai teisūs, bet labai blogai nėra. Apie slaugytojų kompetencijos išplėtimą pradėta kalbėti prieš 15 metų - kad jie turi būti ne vien gydytojų pagalbininkai, bet visaverčiai komandos nariai, turėti savo atskiras funkcijas ir pareigas.

Skandinavijos valstybėse yra visiškai kitaip. Ten slaugytojai gali daug daugiau nei Lietuvoje, jie atlieka procedūras, kurių pas mus atlikti slaugytojams neleidžiama.

Slaugytojų atlyginimai priklauso nuo darbdavio, o darbdaviai yra vyriausieji gydytojai. Nežinau nė vieno Lietuvoje įstaigos vadovo slaugytojo, o Europoje įstaigoms vadovauja nemažai slaugos vadybininkų.

Kad situacija Lietuvoje pasikeistų, turi keistis ne tik pačių slaugytojų, bet ir gydytojų, darbdavių, ir visuomenės požiūris.

Kai klausiame savo slaugos studentų, pusę metų atlikusių praktiką Skandinavijoje, ar jie dirbs pagal specialybę, jie abejoja, ar dirbs Lietuvoje, o Skandinavijoje - "kodėl gi ne?" Ten slaugytojas visuomenėje turi didelį autoritetą, o pas mus to nėra. Neginu gydytojų, mažai kas tikrai supranta, kad slauga - atskiras mokslas. Ir turime kovoti su tuo mąstymu.

Pati valstybė nevertina slaugytojų - šiemet slaugos specialybėms neskirta nė vieno krepšelio, studentai už studijas moka patys. 1-ajame kurse šiuo metu studijuoja 18 studentų, jie moka po 6 tūkst. litų per metus. Juokauju, kad įvesime norvegų kalbą ir ruošime slaugytojus norvegams. Juk valstybė nemoka - tad kur nori, ten tegu dirba. Per trejus metus jie išmoks norvegų kalbą ir galės išvažiuoti. Jei valstybei nereikia slaugytojų - paruošime kitiems.