Šlapimo nelaikymas ir prolapsas - pagydomos ligos

Remiantis statistiniais duomenimis, tik 25 proc. su šia problema susiduriančių moterų kreipiasi į medikus. Tuo tarpu kas antrai per 50 metų perkopusiai moteriai apžiūros metu nustatomas dubens organų (makšties bei gimdos ar tiesiosios žarnos) nusileidimas, kitaip dar vadinamas prolapsu. Ši patologija gali būti nustatyta be ar su šlapimo nelaikymu.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas dr. Mindaugas Danilevičius, apsigynęs disertaciją Vokietijoje moterų šlapimo nelaikymo tematika, papasakojo apie naujausius Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomus šių ligų gydymo būdus.

Kodėl taip mažai dėl šlapimo nelaikymo kenčiančių moterų kreipiasi į gydytojus?

Moterys ne tik gėdijasi prabilti šia tema, bet dažnai nežino, kur ieškoti pagalbos, į kokį specialistą kreiptis. Kasdien nešiodamos įklotus bando šią problemą spręsti pačios. Vėliau šlapimo nelaikymas tampa didžiule socialine problema, moterys vengia bendravimo, vakarėlių, pramogų, taip pat nukenčia jų lytinis gyvenimas. Baiminasi ne tik kitų, bet ir pačios savęs. O į gydytoją urologą kreipiasi tik kraštutiniu atveju, dažniausiai prabėgus keliems ar net keliolikai metų nuo ligos pradžios.

Kokio amžiaus moterims aktuali ši problema?

Moterims, perkopusioms 50 metų. Pusė vyresnių nei 60 metų moterų susiduria su šlapimo nelaikymu, tačiau ši problema gali užklupti moteris ir daug jaunesniame amžiuje (pavyzdžiui, esant gimdymo traumai). Įtakos taip pat turi gimdymų skaičius, antsvoris, buvusios ginekologinės operacijos, ypač gimdos pašalinimo, hormonų (estrogenų) trūkumas, šlapimo takų infekcijos, vartojami medikamentai ar neurologinės ligos. Dubens organų nusileidimas dažniausiai nustatomas klinikinio ištyrimo metu, kuris taip pat gali būti šlapimo nelaikymo priežastimi.

Kaip gydomas šlapimo nelaikymas bei dubens organų nusileidimas?

Šlapimo nelaikymas bei dubens organų nusileidimas daugeliu atvejų yra pagydomos ligos. Kuo anksčiau moteris kreipsis pagalbos, tuo efektyvesnis bus gydymas.

Skiriami keli dubens organų nusileidimo laipsniai bei trys šlapimo nelaikymo tipai. Dažniausiai pasitaikantis šlapimo nelaikymo tipas - "Stress-inkontinencija", kai dėl dubens raumenų silpnumo dalis šlapimo nevalingai nuteka čiaudint, kosint, juokiantis, lipant laiptais, sportuojant ar keliant sunkesnį daiktą.

Hiperaktyvios šlapimo pūslės tipui priskiriami atvejai, kai užėjus stipriam norui šlapintis moteris nespėja nubėgti iki tualeto. Trečiasis tipas būna mišrus.

Kai kuriais atvejais galimas ir medikamentinis gydymas, tačiau dažnai jis mažai efektyvus, todėl prireikus operuojama. Operacija ypač tinka tuomet, kai nustatomas pirmasis šlapimo nelaikymo tipas ir/ar dubens organų nusileidimas.

Jau kelerius metus pacientėms dėl šlapimo nelaikymo sėkmingai taikome naują efektyvų gydymo būdą - pošlaplinio raiščio implantaciją, kitaip dar vadinamą TOT operaciją.

Kaip ji atliekama?

Tai minimaliai invazinė operacija, per kurią padaromi du labai maži (apie pusės centimetro ilgio) pjūviai kirkšnyse ir vienas pjūvis makšties priekinėje sienelėje. Pastarojo išoriškai nesimato.

---

Po šlaple įvedamas raištis, kuris ją pakelia ir taip sulaiko šlapimą. Tačiau indikacijas operacijai turi nustatyti gydytojas. Vokietijoje, kur neseniai stažavausi, šias problemas dažnai sprendžia gydytojai urologai.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2009 metų išoperuota per 50 pacienčių. Pati operacija trunka apie pusvalandį, po operacijos pirmą antrą pooperacinę parą pacientę išleidžiame į namus. Operacijos sėkmė siekia daugiau nei 90 proc. atvejų, todėl moterys šiuo greitu ir efektyviu šlapimo nelaikymo gydymo būdu labai patenkintos. Atokieji rezultatai taip pat stebinantys, nesėkmių atvejų iki šiol nėra pasitaikę.

Ar vėliau po operacijos prireikia korekcijų?

Kai per stipriai užveržiamas pošlaplinis raištis, jį reikia pakoreguoti. Tokiais atvejais moteriai atrodo, jog po šlapinimosi šlapimo pūslė ne visiškai išsituština, lyg lieka šiek tiek šlapimo. Todėl visais atvejais po operacijos stebime pacientę stacionare. Korekcijos galimos praėjus vos kelioms dienoms po operacijos, kartais net neišvykus iš ligoninės.

Komplikacijų skaičius labai mažas, be to, ši operacija daug saugesnė nei pošlaplinio raiščio implantacija kiek kitokiu būdu ar atvira operacija. TOT operacijos metu neįmanoma pažeisti šlapimo pūslės ar stambesnių kraujagyslių.

Medicininėje literatūroje rašoma, kad šios operacijos efektyvumas po penkerių metų - per 70 proc., o komplikacijų skaičius vos 1-2 proc. Pasaulyje šios operacijos atliekamos nuo 1995 metų.

Kokį naują gydymo būdą pradėjote taikyti moters dubens organų nusileidimui gydyti?

Moterys, kurioms nustatomas kliniškai reikšmingas (sukeliantis simptomatiką) dubens organų nusiledimas, net ir nesant šlapimo nelaikymui, turi būti gydomos. Pradėjome taikyti naują minimaliai invazyvų operacinį gydymo metodą - laparaskopinę sakrokolpo(rekto)peksiją. Kitaip tariant, naudojant polipropileninį tinklelį, per tris keturis mažus (0,7 - 1,5 cm) pjūvius pilvo apatinėje dalyje į mažąjį dubenį patalpiname tinklelį, kuris operacijos metu fiksuojamas prie kryžkaulio ir makšties ir/ar tiesiosios žarnos priekinės sienelės ir neleidžia slinkti bei iškristi moters lytiniams organams (gimdai ir makšties priekinei ar užpakalinei sienelei). Jei pacientę vargina ir tiesiosios žarnos iškritimas, operacijoje dalyvauja ne tik urologai, bet ir gydytojas proktologas. Tais atvejais kai kartu nustatomas ir šlapimo nelaikymas, pacientei siūlome kombinuotą operacinį gydymą, kurio metu sprendžiame abi problemas.

Šios operacijos techniškai sudėtingesnės už atviras operacijas, tačiau pacientės greičiau sveiksta bei kur kas anksčiau sugrižta į visavertį gyvenimą.

Kur moterims reikėtų kreiptis?

Į Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyrių su šeimos gydytojo siuntimu. Pacientę nuodugniai ištiriame, nustatome, ar nėra dubens organų nusileidimo, o jei vargina šlapimo nelaikymas, nustatome jo tipą bei priežastis. Kadangi šių patologijų priežastys anatominės - silpni dubens raumenys, medikamentinis gydymas retai efektyvus, kur kas efektyvesnis operacinis gydymas.

Be to, po operacijos pasikeičia moterų gyvenimo kokybė, nebelieka diskomforto jausmo tarpvietėje, nebereikia galvoti apie šlapimo nelaikymą, įklotus, nemalonų kvapą, lytinis gyvenimas tampa visaverčiu. Kitaip tariant, moterys vėl pradeda gyventi normalų gyvenimą.