Šiuolaikinių vaikų rykštė - regėjimo problemos

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro duomenimis, iš 18,5 tūkst. sveikatą šiais mokslo metais Klaipėdoje pasitikrinusių mokinių, per 10 tūkst. nustatyti regos sutrikimai. Tai reiškia, jog su regėjimu susijusių sveikatos problemų turi daugiau nei kas antras uostamiesčio moksleivis. Regos sutrikimų turi net 66 proc. 1-4 klasių moksleivių, 58 proc. 5-8 klasių moksleivių ir 52 proc. 9-12 klasių moksleivių.

Lyginant su pernai, regos problemų turinčių vaikų padaugėjo 3 proc. Be to, pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Dainoros Bielskytės, ne visi moksleiviai sveikatą pasitikrino, todėl galima daryti prielaidą, jog regos sutrikimų gali būti ir daugiau.

Specialistės teigimu, tarp moksleivių vyrauja tiek trumparegystė, tiek toliaregystė. Sudėjus visus regos sutrikimus - tai yra dažniausias moksleiviams nustatomas sveikatos sutrikimas. Šioje srityje Klaipėda nė kiek nesiskiria nuo visos Lietuvos. Regos sutrikimai yra dažniausia ir vis dažnėjanti moksleivių sveikatos problema visoje šalyje.

Būtina profilaktika

Pasak D. Bielskytės, norint išvengti vaiko regos sutrikimų, labai svarbu yra profilaktika. Nereikėtų pasikliauti vien tik privalomais kasmetiniais moksleivių sveikatos patikrinimais. Į okulistą reikėtų kreiptis papildomai ir nebūtinai tada, kai jau pastebimi kažkokie požymiai.

"Svarbų vaidmenį vaidina ir mokykla, kurioje pedagogai taip pat neturėtų likti nuošalyje. Juk jie mato vaiką kasdien, todėl turėtų atkreipti dėmesį, kad kažkas ne taip. Tačiau didžiausias dėmesys, žinoma, turi būti rodomas šeimoje", - sakė visuomenės sveikatos specialistė.

D. Bielskytės teigimu, vaiką riekia stebėti - galbūt jis įtartinai dažnai mirksi, akytės ašaroja, yra paraudusios, vaikšto prisimerkęs ar bandydamas įžiūrėti daiktus prisitraukia pernelyg arti. Atsiradus bet kokiems įtartiniems požymiams būtina kreiptis į specialistus.

Tėveliams, norintiems išvengti savo vaikučio regos sutrikimo, reikėtų atkreipti dėmesį į du didžiausius mažųjų akyčių priešus - kompiuterį ir televizorių. Svarbu ne tik tai, kiek laiko vaikas praleidžia prie šių prietaisų, bet ir koks yra atstumas tarp akių ir ekrano, kaip vaikas sėdi ir panašūs niuansai.

"Vaiko iki penkerių metų iš viso patarčiau neprileisti prie kompiuterio. O vėliau tiesiog būtina savo atžalą stebėti. Vaikai dažnai užsimiršta, sukniumba prie kompiuterio kelioms valandoms, gadina ne tik regėjimą, bet ir laikyseną. Tas pats ir su televizoriumi", - sakė D. Bielskytė.

Svarbu mokslo aplinka

Kadangi su įvairiais regėjimą liečiančiais reiškiniais vaikai susiduria ne tik šeimoje, bet ir mokymo įstaigose, D. Bielskytės teigimu, svarbu, kad ir jose būtų nepamirštama profilaktika.

"Mūsų specialistai, pedagogai, mokymo įstaigų sveikatos priežiūros specialistai moksleivių nepamiršta. Jie ne tik stebimi, profilaktiškai tikrinamas jų regėjimas, bet ir stengiamasi vaikus išmokyti, kaip tinkamai prižiūrėti akis. Vyksta įvairios pamokėlės, kurių metu vaikai išmoksta akis ilsinti padedančių pratimus, kuriuos reikia atlikti po darbo su knygomis, kompiuteriu ir panašiais atvejais", - pasakojo visuomenės sveikatos specialistė.

MOKYKLA. Regos sutrikimų profilaktika būtina ne tik namuose, bet ir mokymo įstaigose, kur tenka susidurti su daugeliu su rega susijusių reiškinių.

Tinkama aplinka švietimo įstaigose rūpinasi ir Visuomenės sveikatos centro specialistai. Jie stengiasi užtikrinti, kad visuose kabinetuose būtų liuminescencinės lempos, taip pat svarbu, kad skirtingos paskirties kabinetuose jos šviestų tinkamu galingumu. Taip pat svarbu, kokiu atstumu nuo lentos stovi mokinių stalai ir panašūs dalykai.

Tiesa, anot Visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Šlepetienės, ar mokymosi įstaigos atitinka minėtus reikalavimus tikrinama tik tuo atveju, jeigu kyla konkrečių įtarimų arba gavus pranešimus, o tai pasitaiko gana retai.

"Prastėjančios regos priežastis - visuomenės evoliucija"

Optikos salono "Fielmann" specialistai

Pastebime, kad optikų lankytojų amžius jaunėja - pastaruoju dešimtmečiu akinių vis dažniau prireikia vos į pirmąją klasę pradėjusiems eiti vaikams. Anksčiau klasikinė mokyklinė trumparegystė prasidėdavo paauglystėje. Nereikėtų pamiršti ir toliaregystės, kurios atveju turime vaikams bent dalinai padėti akinukais žiūrėti iš arti. Vaikams diagnozuojama nemažai astigmatizmo atvejų.

Dėl dabartinės situacijos nemažą vaidmenį vaidina žmogaus ir visuomenės evoliucija - seniau žmonės dažniau žiūrėdavo į laukus, į tolį, tad ir trumparegystės atvejai būdavo retesni. Dabar didžiąją dienos dalį praleidžiame žiūrėdami į kompiuterio, televizoriaus ekranus, tad natūralu, jog trumparegių daugėja. Televizorius dažniausiai žiūrimas būnant prie jo per arti. Norint sužinoti teisingą žiūrėjimo atstumą, reikia televizoriaus ekrano įstrižainę padauginti iš penkių. Ypač šiandien, kai ekranai didėja, o patalpos neretai, atvirkščiai, - mažėja. Kitas dalykas - kompiuterizacija. Pradinukams rekomenduojama per dieną prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip valandą - ir tai su pertraukėle.

Yra daug būdų akytėms stiprinti. Tik reikia nepamiršti rūpintis savimi: valgyti morkas ir mėlynes, žalias lapines daržoves bei kalcio turinčius pieno produktus, taip pat kuo daugiau būti gryname ore. Tuomet organizme išsiskiria medžiagos, kurios stabdo trumparegystės progresavimą. Tie, kuriems jau yra skirti akinukai, privalo ir mankšteles daryti, ir gryname ore daugiau būti.

Kaip vaikui parinkti akinių rėmelius?

Optikos salonų "Vizija" gydytojai-oftalmologai

Tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Geriausia, jei tėveliai į optikos saloną ateis kartu su vaiku. Neturint recepto gydytojai-oftalmologai patikrins mažylių akis ir nustatys, kokia regėjimo korekcija yra reikalinga. Svarbu žinoti, kad ne tik akinių lęšiai, bet ir rėmeliai turi būti parenkami atsižvelgiant į receptą.

Jei jūsų atžalai reikalingi stipresni akinių lęšiai su didesnėmis dioptrijomis, tuomet rekomenduojama parinkti mažesnius akinių rėmelius, nes šie lęšiai į kraštą storėja, todėl dideliame rėmelyje jie neatrodys estetiškai.

Dažnai mūsų mažiesiems gydytojai priskiria astigmatinius lęšius, kurių dioptrijos skiriasi vertikalia ir horizontalia kryptimi, todėl recepte pateikiama astigmatizmo ašis. Tokiems lęšiams visiškai netinka apvalūs rėmeliai, nes valant juos gali pasisukti astigmatizmo ašis ir tuomet vaikas matys neryškų vaizdą.

Tėveliai turėtų įsidėmėti, kad geriausiai vaikučiams tinka tie rėmeliai, kurių viršus eina lygiagrečiai antakio linijai arba yra truputėlį aukščiau, o rėmelio apatinė linija eina pagal akiduobės apatinį kraštą. Akinių rėmeliai neturi būti nei per siauri, nei per dideli. Jei rėmeliai per dideli, tuomet pro kai kuriuos akinių lęšius vaikas matys kreivą vaizdą. Kuo rėmeliai siauresni ir arčiau akių, tuo mažiau bus iškreipiamas vaizdas.

Jei akinių rėmeliai per maži, tuomet vaikas nežiūrės pro akinius, o žvilgčios per akinių viršų. Ypač tai aktualu patiems mažiausiems.

Tėveliai dažnai svarsto, kokius akinių rėmelius pasirinkti - plastikinius ar metalinius. Metaliniai rėmeliai geresni tuo, kad sulūžus juos galima sulituoti, jie lengviau išlankstomi ir taip pritaikomi prie vaiko veido formos.

Plastikiniai rėmeliai yra daug lengvesni, nealergizuoja jautrios vaikų odos, nes jų sudėtyje nėra nikelio. Tačiau jie turi būti kruopščiai parinkti pagal vaiko veiduką ir turėtų atitikti vaiko nosies balnelį, antraip akinukai smuks ir mažylis jausis nepatogiai.