Širdies ligas gydo į paciento organizmą įsiuvami elektriniai stimuliatoriai

Ar širdies stimuliatorių ir defibriliatorių implantavimas - sudėtinga operacija ir ar ligoniai lengvai ją pakelia?

Pastovios širdies stimuliacijos sistema susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis - tai elektrokardiostimuliatorius, kurį sudaro į vieną dėžute sumontuoti elektrinių impulsų generatorius, kompiuterinė impulsų valdymo ir perdavimo sistema bei ličio baterijos. Tokios baterijos leidžia užtikrinti nepertraukiamą elektrinių impulsų generavimą 6-7 metus. Antra sistemos dalis - tai vienas, du ar net trys specialūs laidai, kurie sujungia impulsų generatorių su stimuliuojamomis širdies struktūromis. Atliekamos sistemos implantavimo operacijos susideda taip pat iš dviejų dalių: prietaiso implantavimo (įsiuvimo) į organizmą ir laidų-elektrodų įstūmimo per stambiąsias kraujagysles į širdį bei jų galiukų prifiksavimo prie širdies vidinės sienelės.

Operacijos sudėtingumo laipsnis priklauso nuo ligonio būklės, širdies ritmo sudėtingumo laipsnio ir širdies vietos, į kurią reikia patekti su elektrodu. Paprastai šios operacijos atliekamos pritaikius vietinę nejautrą, nujautrinus tik sritį, kurioje atliekamas pjūvis. Širdies ir kraujagyslių viduje yra labai nedaug skausminių receptorių, todėl ligonis nejaučia skausmo, kada manipuliuojama elektrodais širdies ertmėse. Didžiausią pavojų operuojamajam sukelia atsirandantieji operacijos metu ūmūs širdies ritmo sutrikimai, jie gali sukelti net netikėtą ligonio mirtį.

Ar esate kada nors praradęs operuojamų ligonių?

Nesu dar praradęs nė vieno paciento. Nors reanimuoti operuojamą ligonį yra tekę ne vieną kartą.

Nuolatos siekiate įdiegti į jūsų atliekamų operacijų arsenalą naujoves. Kokias naujas operacijas pastaruoju metu pradėjote daryti?

Kaip jau minėjau, elektrostimuliatoriai yra implantuojami siekiant normalizuoti sutrikusį širdies ritmą. Pastarąjį dešimtmetį jie pradėti taikyti gydant pažengusį lėtinį širdies raumens nepakankamumą. Tai nauja galimybė išgelbėti ligonius nepersodinant jiems donoro širdies.

Lėtinis širdies nepakankamumas išsivysto, kada dėl padidėjusio arterinio kraujo spaudimo ar kitos priežasties labai išsiplečia kairysis širdies skilvelis. Tada iš prieširdžių į skilvelius ateinanti spontaninė sujaudinimo banga kairįjį skilvelį pasiekia ženkliai vėliau. Dėl šios priežasties jis pradeda susitraukinėti atskirai nuo dešiniojo skilvelio. Atsiradusi disproporcija tarp dešiniojo ir kairiojo skilvelių dydžių sutrikdo jų darbo sinchroniškumą, o tai turi didžiulę įtaką širdies vožtuvų darbui. Vieno skilvelio raumuo pradeda trukdyti kito skilvelio raumens darbui, tai labai sumažina iš širdies išspaudžiamo kraujo tūrį ir ženkliai pablogina širdies, plaučių ir kitų organų darbą.

Šiai ligai gydyti, be sudėtingų širdies persodinimo operacijų, pradėta taikyti resinchronizuojanti skilvelių veiklą širdies elektrostimuliacija. Kad sinchronizuotų skilvelių darbą, vienas iš stimuliatoriaus elektrodų yra fiksuojamas dešiniojo skilvelio viduje, o kitas, stebint rentgeno aparatūra, iš dešiniojo prieširdžio per širdies venas įstumiamas į kairiojo skilvelio raumenis. Abiejų elektrodų galai prijungiami prie implantuojamo į ligonio organizmą stimuliatoriaus (žr. schemą). Impulsų generatoriaus mikroprocesoriaus valdoma kompiuterinė programa aktyvuoja skilvelius reikiamu laiku, tokiu būdu susinchronizuoja jų darbą ir pagerina širdies funkciją. Diagnozavus dar ir sutrikdytą prieširdžių sinchronizaciją tokiam ligoniui implantuojamas trečias elektrodas į dešinįjį prieširdį, o esant sudėtingiems skilvelių ritmo sutrikimams įsiuvamas ir vidinis širdies defibriliatorius.

Tai kiekgi laidų nešioja toks pacientas savo krūtinėje?

Keturis laidus ir du prietaisus. Pastaruoju metu pradėtas gaminti nedidelis implantuojamas prietaisas su trim laidais. Tokia implantuojama sistema leidžia realizuoti visas šias funkcijas.

Ar daug tokių operacijų esate padarę ir ar tikrai jos pailgina bei pagerina gyvenimą?

Man malonu pažymėti, kad tokio pobūdžio operacijas Jūrininkų ligoninė viena pirmųjų pradėjo taikyti mūsų šalyje dar prieš aštuonerius metus. Kol kas atliekamų tokių operacijų skaičių labai riboja šių prietaisų kaina. Norėdamas pailiustruoti resinchronizuojančios skilvelių darbą elektrostimuliacijos efektyvumą, papasakosiu vieną atvejį iš mūsų praktikos.

Prieš septynerius metus į mūsų kliniką atvyko ligonis iš Vilniaus, atsisakęs jam siūlytos širdies persodinimo operacijos. Tai buvo penkiasdešimtmetis krašto apsaugos karininkas, kuris tarnaudamas armijoje labai stipriai sušalo, dėl to išsivysčiusi pūlinga angina komplikavosi lėtiniu širdies raumens uždegimu. Pastarasis sąlygojo kairiojo skilvelio sienelės išplonėjimą ir skilvelio išsiplėtimą bei ryškų abiejų skilvelių darbo asinchroniškumą. Jam buvo atlikta skilvelių darbą resinchronizuojanti operacija implantuojant biventrikulinį (stimuliuojant abu skilvelius) širdies stimuliatorių. Ligonio būklė iškart po operacijos pradėjo gerėti. Po dvejų metų sumažėjo širdies kairiojo skilvelio dydis ir visai išnyko simptomai. Šiuo metu ligonis jaučiasi visiškai sveikas.

Man dažnai tenka jį sutikti ne ligoninėje, kadangi buvęs mano pacientas iškėlė teisminį ieškinį krašto apsaugos sistemai dėl sveikatos sužalojimo, todėl tenka dalyvauti teismo ekspertų komandos darbe.

Panašių atvejų galėčiau papasakoti ir daugiau. Visiems ligoniams, kuriems buvo panaudota ši gydymo metodika, buvo pastebėtas vienokio ar kitokio laipsnio būklės pagerėjimas.