Seimūnė: išsėtine skleroze sergantys pacientai negali būti diskriminuojami

Atkreipti dėmesį į būtinybę optimaliau naudoti išsėtinės sklerozės gydymui skiriamas lėšas ir nediskriminuoti Lietuvos pacientų dėl gydymo prieinamumo siekiama projektu "Vienos ligos kelias".

Šį projektą ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pristatė Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.

Pasak parlamentarės, išsėtinė sklerozė - jaunų žmonių liga, kuri tampa ypač skausminga, kai žmogus praranda darbingumą. Tyrimai rodo, kad net 36 proc. pacientų anksti pasitraukia iš darbo rinkos.

"Jų pasitraukimas reiškia papildomas išlaidas ne tik jiems patiems, tačiau ir valstybei, kuri turi garantuoti gydymą ir socialines išmokas. Visiškai akivaizdu, kad būtina peržiūrėti skiriamas lėšas ne tik sveikatos sektoriuje, bet ir konsoliduoti socialinėje srityje valdomus resursus. Šiuo projektu norime atkreipti dėmesį į tikruosius ekonominius išsėtinės sklerozės aspektus, kurie reiškia, kad valstybė turi optimaliai naudoti išsėtinės sklerozės gydymui skiriamas lėšas ir užtikrinti, kad pacientai netaptų našta. Taip pat, be sauso ekonominio skaičiavimo, būtina atsižvelgti į žmogiškąjį aspektą. Lietuvoje, skirtingai negu užsienyje, niekas nevertina, kiek pacientai kenčia dėl ligos ir jos gydymo, kai jie negauna modernių vaistų, kaip suprastėja jų gyvenimo kokybė, kokią depresiją ir skausmą tenka patirti jiems ir jų artimiesiems", - sako projekto "Vienos ligos kelias" iniciatorė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė D. Mikutienė.

Šiuo metu Europoje jau yra prieinamas naujas išsėtinės sklerozės gydymo metodas - imunomoduliuojantis gydymas. Šis antrosios pakopos gydymas gali būti skiriamas pacientams, kurių organizmas priprato prie pirmosios pakopos gydymo ir yra neefektyvus, bei tais atvejais, kai ligos eiga yra ypač staigi.

"Išsėtinė sklerozė paliečia ne tik pacientą, tačiau ir jo aplinką - šeimai ir artimiesiems dažnai tai tampa nauja, daug kainuojančia našta. Kalbėdami apie šią ligą pamirštame, kad skiriant tinkamą gydymą pacientai gali ilgiau išlikti darbingi ir tokiu būdu taupyti valstybės lėšas. Lietuvos išsėtinės sklerozės pacientai yra diskriminuojami dėl gydymo - gydytojai negali jiems skirti naujausių vaistų, nes jie yra nekompensuojami. Neseniai dalyvavau Europos išsėtinės sklerozės platformos susitikime, kur ypač buvo akcentuojama, kad Europos Sąjungos šalyse pacientai jokiu būdu negali būti diskriminuojami", - sakė Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė sekretorė Aldona Droseikienė.

Kaip teigia projekto "Vienos ligos kelias" iniciatoriai, vertinant išsėtinės sklerozės gydymą ypač svarbu atsižvelgti į tai, kaip sumažėja ligos paūmėjimai, neįgalumo progresavimas, darbingumo praradimas, atitolinimas, pasitraukimas iš darbo rinkos, vėlesnis slaugos poreikis ir gerinama gyvenimo kokybė.

Dėl santykinai aukšto sergamumo rodiklio Lietuva priskiriama didelio išsėtinės sklerozės paplitimo regionui - šiuo metu išsėtine skleroze šalyje serga beveik 3 tūkst. žmonių.