Receptas šventėms: saikingai gaminti ir valgyti, o likučius per dvi valandas padėti į šaldytuvą

Per dvi valandas – į šaldytuvą

Viena dažniausių negalavimų po švenčių priežasčių – apsinuodijimas maistu, kuris gali pasireikšti pykinimu, pilvo skausmais, vėmimu ir viduriavimu. Išimtiniais atvejais pasitaiko net fatalinių apsinuodijimų formų, tokių, kaip salmoneliozės protrūkis dėl salmonelėmis užterštos žirnių košės su spirgučiais Klaipėdoje Jūros šventės metu ar dėl pupelių daigų kilusi Esherichia Coli infekcija Vokietijoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenės sveikatos specialistai, komentuodami šią problemą ABC televizijai, siūlo per didžiąsias metų šventes po vaišių likusį maistą įdėti į šaldytuvą per dvi valandas nuo jo pagaminimo pradžios ir neperkrauti maisto dėžučių, kad susidarytų ne didesnis kaip 5- 6 cm maisto likučių sluoksnis – tai padės maistui atšalti labai greitai. "Galite sėdėti prie stalo ir plepėti, tačiau prieš tai sudėkite likusį maistą į šaldytuvą", – sako JAV sveikatos specialistai, atkreipdami dėmesį, kad šaldytuve esančias maisto atliekas reikia suvalgyti per tris keturias dienas.

Specialistų teigimu, atšaldyti maisto likučius per dvi valandas nuo jo pagaminimo pradžios – pagrindas kitos dienos sveikesnei mitybai. Mat didžioji dalis apsinuodijimą maistu sukeliančių bakterijų (Salmonella, Clostridium perfringens, Campylobacter jejuni ir kt.) dauginasi 4,4 – 140 °C temperatūroje. Maisto temperatūrai esant 21 – 54°C , bakterijų skaičius padvigubėja kas 10 minučių, todėl labai svarbu, kad maistas per ilgai neužsibūtų ant stalo ir būtų greitai įdėtas į šaldytuvą, kai nėra naudojamas.

Svarbiausia – nepersivalgyti

Vilniaus dietologijos klinikos "Dietos sistema" gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė atkreipė dėmesį, kad didžiųjų švenčių problema – ne netinkamas maistas ar patiekalai, bet per didelis suvartojamas jų kiekis. Todėl gydytoja pataria visų pirma paruošti maisto tiek, kad likučių ir nebereiktų dėti į šaldytuvą – ne tik kad skanauti tiek, kiek telpa. "O kartą termiškai paruoštas maistas ir šildomas pakartotinai jau nebeturi tos pačios maistinės vertės, – aiškino gydytoja. – Geriausia į šaldytuvą dėti žalius produktus, kad kitą dieną juos būtų galima paruošti stalui".

Paprašyta įvertinti Kūčių stalo ir Kalėdų valgius, dietologė pabrėžė, kad Kūčios – apskritai sveikatai geras laikas, nes bent kartą per metus atsisakoma mėsos. "Antra, kas yra gerai – šią dieną suvartojama mažiau riebalų. Tačiau jei visų dvylika patiekalų pavalgoma kaip reikiant – tai jau tikrai nesveika. Reikia nepamiršti, kad pakanka jų paragauti po truputį. Tuomet nematau nieko blogo ir išgerti stiklinę kisieliaus, ir suvalgyti 50 g kūčiukų.

Aguonos – taip pat visai tinkamas maisto pagardas, juk net per Kūčias jų nesuvalgoma per daug, kad galėtų pakenkti. Kiti tradiciniai Kūčių patiekalai – silkė, žuvis – apskritai geras pasirinkimas. Žuvies reiktų netgi dažniau valgyti", – kalbėjo portalo pašnekovė.

Ką specialistė pasakytų apie įdarytą maistą, populiarų per Kalėdas, kad ir, tarkim, įdarytą kalakutą? "Jei tinkamai paruošiamas, tai visai neblogas pasirinkimas. Kalakutienos mėsa yra vertinga ir, jei kalakutas kepamas orkaitėje, be riebalų – puiku. Tačiau neretai įdarytas maistas ne vieną kartą apdorojamas, bet negaliu teigti, kad jis dėl to tampa blogas, bet, kaip jau sakiau, tiesiog praranda didelę dalį maistinės vertės."

Kokių desertų per Kalėdas dietologė patartų vengti, kokius siūlo rinktis? "Maisto piramidėje yra pažymėtas ir desertas – pačioje viršūnėje, o tai reiškia, jog jis vartojamas labai retai, tik per šventes. O Kalėdos ir yra šventinis laikotarpis, tad nieko blogo paskanauti ko nors ir saldaus. Tačiau kiekvienas savaip supranta desertą. Pavyzdžiui, aš verčiau renkuosi vaisių asorti su jogurtu nei riebų grietininį tortą. Tačiau jei kitam desertas – tik tortas, nieko blogo, jei suvalgys jo gabalėlį", – kalbėjo K. Jasmontienė.

---

Gaminti saikingai

"Vakarų Lietuvos medicinos" kalbinta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ina Kuznecova atkreipė dėmesį, kad daugelio bakterijų, sukeliančių žarnyno infekcijas, dauginimosi temperatūra atitinka žmogaus kūno temperatūrą. "Šaldytuve bakterijos praktiškai nesidaugina, nors ir nežūsta, – sakė specialistė. – Per maistą galima užsikrėsti bakterinėmis (salmonelioze, kampilobakterioze, jersinioze) bei virusinėmis (rota ir norwalk virusine infekcija bei hepatitu A) žarnyno infekcijomis. Žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka pro burną, dažniausiai su maistu, per nešvarias rankas ar šiais mikroorganizmais užterštus aplinkos daiktus. Salmonelioze užsikrečiama vartojant paukštieną, kiaušinius ir jų produktus. Kampilobakteriozė plinta per vištieną, mėsos produktus, taip pat nevirintą, nepasterizuotą pieną ir jo produktus, šigelioze dažniausiai užsikrečiama žmogaus rankomis užterštu maistu – žaliaviniu pienu ir iš jo pagamintais produktais, mišrainėmis, salotomis, maistu, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma".

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, Klaipėdos apskrityje iš nesaugiausių maisto produktų vyrauja vištiena, kiaušiniai, mėsa. Dažniausiai produktai buvo pirkti didžiuosiuose prekybos centruose, išskyrus kiaušinius, kurių didžioji dalis buvo pirkta turgavietėse.

Tačiau I. Kuznecova pabrėžė, kad bet koks šventinis maistas (kepta žuvis, mėsa, šalti užkandžiai, tortai, pyragėliai su kremu ir kt.), kuris pagamintas ir saugomas, laikantis teisės aktų reikalavimų bei deklaruojamų standartų, yra saugus. "O perkant tiek kasdieninius, tiek šventinius maisto produktus, visada reikia atidžiai pažvelgti, ar nepasibaigęs jų vartojimo terminas, ar nepažeista pakuotė, ar produkto prekinė išvaizda yra tinkama, ar jis neturi jam nebūdingo kvapo. Jeigu kyla abejonių, geriau šio produkto atsisakyti", – aiškino portalo pašnekovė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet Klaipėdos apskrityje žarnyno užkrečiamosiomis ligomis perserga apie 2,5 tūkst. žmonių, daugiausia – vaikai iki 17 metų amžiaus. Bakterinės kilmės infekcijos (salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, jersiniozė ir kt.) sudaro apie pusę visų žarnyno užkrečiamųjų ligų.

Pasak specialistės, dažniausiai ūmiomis žarnyno infekcijomis žmonės suserga dėl namuose netinkamai paruošto maisto, nors nemaža dalis – ir dėl maisto tvarkymo įmonėse netinkamai laikytų greitai gendančių maisto produktų, bendrųjų higienos reikalavimų nesilaikymo, nekontroliuojamos gaminamo maisto temperatūros, neveikiančios savikontrolės sistemos, darbuotojų kaltės. "Dėl to 2009 metais Jūros šventės metu Klaipėdoje įvyko salmoneliozės protrūkis, kurio metu susirgo 67 asmenys iš visos Lietuvos. Protrūkio priežastimi buvo vienos maistą gaminančios įmonės palapinėse valgyta salmonelėmis užteršta žirnių košė su spirgučiais, – vieną iš šventinių ligos protrūkių prisiminė I. Kuznecova. – 2010-2011 metais nė vienos šventės metu uostamiestyje nebuvo užregistruotas sergamumo užkrečiamosiomis ligomis, plintančiomis per maistą, padidėjimas".

Specialistė nepagailėjo patarimų, kaip paruošti sveiką Kūčių ir Kalėdų stalą: "Ruošiant ar tiekiant maistą griežtai laikytis asmens higienos, kruopščiai ir dažnai plaukite rankas; baigus gaminti patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių nusiplauti rankas, nuvalyti ir nuplauti stalus, indus, įrankius; pagaminto maisto nedėti į indus, kuriuose buvo laikomi žali maisto produktai; maistą gaminti saikingai, kuo greičiau suvalgyti pagamintą, o likučius ir greitai gendančius produktus laikyti šaldytuve; plauti vaisius ir daržoves, negerti nepasterizuoto pieno; nepirkti gatavų maisto produktų iš nežinomų asmenų. O pajutus bet kokius apsinuodijimo maistu požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmą), nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją".

Ligita Sinušienė,

Dr. Audrius Šimaitis

www.vlmedicina.lt