Pulmonologijoje svarbus ryšys su pacientu

"Ligoninėje pacientus gydome nuo pradžios iki galo, kol jis pasveiksta ar sustabdomas ligos progresavimas. Gydytojų pulmonologų akiratyje pacientas išlieka visą laiką - juos konsultuojame ambulatoriškai, skiriame reikalingus tyrimus ir, jei reikia, gydome stacionare. Su daugeliu pacientų, sergančių lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, išlieka grįžtamasis ryšys ilgus metus. Pagrindinis ligoninėje veikiančio Kvėpavimo organų ligų centro uždavinys - užtikrinti visą reikalingą pagalbą pacientui, kad jam nebereikėtų jos ieškoti kitur, gaištant brangų gydymo laiką", - sakė Pulmonologijos skyriaus vedėjas, gydytojas pulmonologas Arvydas Valavičius.

Svarbu efektyvi diagnostika

Pulmonologijos skyriuje gydomi pacientai, sergantys plaučių, trachėjos, bronchų ir kitomis ligomis. Pasak gydytojo pulmonologo A. Valavičiaus, ketvirtadalis skyriaus pacientų serga onkologinėmis ligomis - dažniausiai - plaučių vėžiu. Kiti - lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ar infekcinėmis plaučių ligomis (plaučių uždegimai, susidarę pūliniai pleuroje ir kt.). Retesnės ligos - bronchinių astmų paūmėjimai, plaučių arterijų trombinės embolijos ir kt.

"Įvertinant šių ligų išplitimą ir pacientų būklę, skiriamas ne vienas tyrimas, tarp jų - ir intervencinės procedūros, siekiant nustatyti kuo tikslesnę diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo taktiką", - sakė A. Valavičius. Pasak gydytojo pulmonologo, pacientų srautai yra išties dideli, todėl efektyvi diagnostika itin svarbi, kad žmonėms būtų galima suteikti reikiamą pagalbą. Pavyzdžiui, plaučių vėžio detalesniam ištyrimui, piktybinio proceso įvertinimui atliekama diferencinė diagnostika: fibrobronchoskopija su vaizdo sistemomis, kompiuterizuota kvėpavimo funkcija, echoskopija, įvairiapusiškas rentgenologinis ištyrimas.

Į ligą - pro didinamąjį stiklą

Pasak A. Valavičiaus, fibrobronchoskopija yra vienas svarbiausių invazinių tyrimo metodų pulmonologijoje. Sukėlus vietinę nejautrą, lanksčiuoju bronchoskopu apžiūros metu vertinama kvėpavimo takų anatomija, praeinamumas, gleivinės pokyčiai, bronchų sekreto pobūdis bei kiekis. Atsižvelgiant į įtariamą patologiją bei endoskopinius radinius, tyrimo metu paimama medžiagos papildomiems tyrimams: plaučių audinio biopsija, bronchų išplovos ir kt.

Ligoninės radiologai, esant būtinybei, atlieka dar vieną diagnostinę procedūrą - transtorakalinę plaučių biopsiją per krūtinės ląstą. "Atliekant tyrimus, žingsnis po žingsnio ištyrinėjama visa naviko aplinka, įvertinamos visos išplitimo rizikos. Galutinai nustačius visas aplinkybes, kviečiamas gydytojų specialistų konsiliumas ir paskiriama paciento gydymo taktika ", - akcentavo gydytojas A. Valavičius.

Kita onkologinių pacientų gydymo pusė - tai deguonies terapija po gydymo kurso, palaikomasis gydymas ir slauga. Beje, skyriuje taikoma naujovė - ilgalaikio drenavimo sistemos pritaikymas pacientams, kuriems pleuroje renkasi skysčiai. Tai pagerina pacientų gyvenimo kokybę, nes nereikia gultis į ligoninę, atlikti skausmingų skysčių nutraukimo operacijų. "Džiaugiamės atnaujintomis palatomis, kuriose įrengta visa reikalinga įranga šiems pacientams gydyti, tarp jų - naujai įrengta ir intensyviosios terapijos palata", - sakė Pulmonologijos skyriaus vadovas.

Sergančiųjų daugėja

Dar viena gausi Klaipėdos universitetinės ligoninės Pulmonologijos skyriaus pacientų grupė - sergantieji lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). "Skiriame dvi pacientų, sergančių LOPL, grupes: tai dėl obstrukcinio bronchito komplikacijų, ilgalaikio dusulio, kosulio besikreipiantys pacientai, kuriems reikalinga diferencinė diagnostika. Antroji - tai sergantieji LOPL, kuriems būtinas simptominis gydymas, deguonies terapija. LOPL - tai liga, savo simptomais panaši į plaučių vėžį. LOPL diagnozuojama tuomet, kai yra klinikinių ligos simptomų ir bronchų obstrukcija. Jai patvirtinti atliekama spirometrija - tyrimas, kurio metu įvertinama ventiliacinė plaučių funkcija. Šiuo metu yra visos galimybės sustabdyti ligos progresavimą, taikant naujausių vaistų su inhaliatoriais vartojimą.

Pavyzdžiui, bronchinė astma šiais laikais yra gerai vaistais kontroliuojama liga, jos paūmėjimų būna retai, gal tik 1-2 pacientai per mėnesį patenka į ligoninę sunkesnės būklės. Tačiau sergančiųjų bronchine astma, deja, nemažėja. Beje, astma dažniau susergama jaunesniame amžiuje, o LOPL yra būdinga vyresniems žmonėms.", - sakė gydytojas pulmonologas. Pasak gydytojo, rūkymas - yra svarbiausias LOPL rizikos veiksnys. Ligai įtaką daryti gali ir dažnas buvimas prirūkytose patalpose, kenksmingos darbo sąlygos, oro užterštumas, dažnos virusinės kvėpavimo takų infekcijos, genetiniai faktoriai ir kt. Vaikystės ir paauglystės laikotarpiu sutrikęs plaučių vystymasis dėl pasikartojančių kvėpavimo takų infekcijų ar rūkymo gali lemti prastesnę plaučių funkciją.

Pasak Pulmonologijos skyriaus vedėjo A. Valavičiaus, artėjant rudeniui medikų pagalbos prireiks infekcinėmis plaučių ligomis - plaučių uždegimu, bronchitu - susirgusiems žmonėms. "Rugsėjo - spalio mėnesiais smarkiai padaugėja pacientų. Prasidėjus karščiavimui, šaltkrėčiui, ėmus skaudėti šonui, delsti nereikėtų - būtina kreiptis į gydytojus pulmonologus. Nereikia užsiimti savigyda, nes gali prasidėti komplikacijos, atsirasti pūlingų uždegimų.