Prostatos vėžys ir alkoholis: kuo ilgiau juo piktnaudžiaujama, tuo labiau alinamas organizmas

Prostatos vėžys - tai priešinės liaukos piktybinė liga, dažniausia vyrų onkologinė liga.

Lietuvoje per metus nustatoma tūkstančiai naujų vėžio atvejų, sergamumas šia liga nuolat didėja.

Dažniausiai serga vyresni nei 50 metų vyrai.

Profilaktiniai šios vyrų amžiaus grupės PSA tyrimai padeda nustatyti šią ligą ankstyvos stadijos ir sėkmingiau gydyti.

Pastebėta, kad gausus gyvulinės kilmės maisto bei nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas didina prostatos vėžio riziką.

Sergantieji prostatos vėžiu pradinėse ligos stadijose gerai jaučiasi, gyvena įprastą savo gyvenimą, kartais klausia, ar gali vartoti alkoholį.

Žinant mūsų vaišingumo tradicijas, pacientui primenama apie galimas alkoholio vartojimo pasekmes, aptariamos onkologinės ligos priežastys bei eiga.

Visi onkologiniai ligoniai patiria nervinį stresą, todėl gali greičiau tapti priklausomi nuo alkoholio.

Sveikas gyvenimo būdas padeda atkurti bei išsaugoti sveikatą, gerą savijautą.

Liūdniausia alkoholio vartojimo pasekmė - tai priklausomybė nuo alkoholio, pasireiškianti tada, kai alkoholis tampa neatsiejama organizmo medžiagų apykaitos dalimi.

Alkoholio priklausomybės metu visada atsiranda ir abstinencija. Tokie ligoniai bet kokia kaina siekia ir toliau vartoti alkoholį.

Priklausomybė nuo svaigalų

Yra kelios alkoholizmo atsiradimo priežastys. Rasta 10 genų, kurie įtakoja alkoholizmo atsiradimą.

Todėl tokie žmonės tampa alkoholikais tik porą kartų nusigėrę.

Kuo daugiau žmogaus organizme yra fermento alkoholdehidrogenazės, skaldančios alkoholį, tuo didės tolerancija alkoholiui.

Turintieji mažiau šio fermento, gali apsinuodyti ir nuo mažų alkoholio dozių.

Turi įtakos ir socialiniai, kultūriniai veiksniai. Priklausomybė nuo alkoholio dažniau atsiranda asmenims, linkusiems į depresiją, turintiems nevisavertiškumo kompleksą, patyrusiems stresą.

Kol didėja tolerancija, priklausomybę alkoholiui nustatyti sunku.

Padidėjusi tolerancija alkoholiui pasireiškia tuo, kad reikia vis didesnių alkoholio dozių tam pačiam efektui pasiekti.

Dažnai vartojant alkoholį, jis tampa organizmo medžiagų apykaitos dalimi, visiškai ją iškreipdamas.

Nustojus gerti, organizmas tai supranta kaip pavojaus signalą ir prasideda abstinencija.

Jos metu pila prakaitas, stipriau plaka širdis, pakyla kraujo spaudimas, trūksta oro, dreba rankos, pykina, atsiranda nemiga, haliucinacijos, net traukuliai, didėja potraukis alkoholiui.

Alinamas organizmas

Dėl alkoholizmo vystosi daugybiniai organų pažeidimai.

Pirmiausia vyksta negrįžtami nervinių ląstelių pakitimai, daugiausia galvos smegenų, vystosi encefalopatija.

Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia kepenų suriebėjimą, kepenų funkcijos nepakankamumą ir net kepenų vėžį, pakenkia širdies raumenį, vystosi kardiopatija, širdies nepakankamumas, sutrinka širdies ritmas.

Kuo ilgiau piktnaudžiaujama alkoholiu, tuo labiau alinamas organizmas, jo imuninė sistema ir galiausiai vystosi įvairių lokalizacijų navikai: burnos, stemplės, skrandžio, žarnyno, prostatos, taip pat prasideda kitos lėtinės ligos.

Sutrinka medžiagų apykaita, organizme trūksta vitaminų, mikroelementų, išryškėja distrofiniai organų pakitimai, jų funkcijų sutrikimai.