Priklausomybių gydykla - pelėsių ir nežinomybės gniaužtuose

Situaciją aštrina tai, jog biudžetinė įstaiga, nesulaukusi pagalbos iš savo steigėjo, t. y. savivaldybės, remontui lėšų turi rasti iš vidinių resursų. Tai reiškia, jog dar šį mėnesį centre, kuriame dirba 90 darbuotojų, gali tekti mažinti etatus bei gydymo apimtis. Klaipėdos priklausomybės ligų centre suteikiama ambulatorinė ir stacionarinė pagalba asmenims, turintiems problemų dėl įvairių priklausomybių: alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų, vaistų. Centre konsultuojami ir priklausomų asmenų šeimos nariai.

Perspėjo ne kartą

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė informavo "Vakarų ekspresą", jog šio centro specialistai dar pernai rugsėjį patikrino Klaipėdos priklausomybės ligų centro pirmąjį stacionaro 60 lovų skyrių, esantį adresu Taikos pr. 46, ir nustatė higienos normų pažeidimus. "Penktajame pastato aukšte esančių stacionaro patalpų sienos yra įskilusios, nuo jų atšokę bei atsilupę dažai, kai kur ištrupėjęs tinkas, grindų danga suplyšusi, paviršiai nelygūs, sunkiai valomi ir dezinfekuojami. Įstaiga šiuos trūkumus turėjo pašalinti iki pernai metų gruodžio 25 dienos. Tačiau šių metų sausio 22 dieną gavome iš įstaigos paaiškinimą, kad pažeidimas nėra pašalintas dėl lėšų trūkumo", - sakė A. Šlepetienė.

Kaip numato teisės aktai, visuomenės sveikatos specialistai sausio pabaigoje vėl patikrino Klaipėdos priklausomybės ligų centrą. Ir dar kartą įsitikino, jog padėtis nepasikeitė ir net pablogėjo - kai kur sienos buvo pajuodusios nuo išplitusio pelėsinio grybelio.

Tad Klaipėdos VSC direktoriaus sprendimu buvo sustabdytas centro leidimo - higienos paso galiojimas ir apie tai informuota Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Ligonių į gatvę nemes

Prieš dvejus metus panaikinus apskričių administracijas, Klaipėdos priklausomybės ligų centras buvo grąžintas valdyti Klaipėdos miesto savivaldybei. Pasak savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, gautas turtas nenudžiugino - patalpos buvo prastos būklės.

"Pati gydymo įstaiga yra įkurdinta tam nepritaikytose bendrabučio patalpose. Tačiau ūkiškai tvarkantis, galima bent kažkiek susitvarkyti. Pernai centre buvo atlikti vidaus auditas, veiklos analizė. Paaiškėjo, jog stacionaro paslaugų apimtys mažėja, tačiau nieko nedaroma, siekiant efektyviai panaudoti lėšas.

Galbūt kažko atsisakant galima buvo sutapyti lėšų einamajam remontui? Pavyzdžiui, centras iki audito laikė atskirą patalpą archyvui, kurio išlaikymas nemažai kainavo, o juk galima buvo sutilpti savose patalpose.

Įstaigos vadovas yra kreipęsis į savivaldybę dėl lėšų remontui, buvome įtraukę šį klausimą į strateginį planą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Akivaizdu, kad peržiūrėjus įstaigos veiklą, galima rasti remontui ir vidinių resursų", - teigė J. Asadauskienė. Jos žiniomis, centrui skirtas mėnesio terminas susitvarkyti.

"Turinčių priklausomybių žmonių niekas į gatvę neišmes, jie juk gali gydytis ambulatoriškai", - sakė J. Asadauskienė.

Klaipėdos priklausomybės ligų centro išlaikymui iš biudžeto kasmet tenka per 2 mln. litų.

Bandys susitvarkyti

Kad pacientų dar nevaro į gatvę, patvirtino ir pats Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis. "Stacionaro skyriaus neuždarome, tik teko atsisakyti kai kurių paslaugų, nes pradėjome remontą. Pavyzdžiui, šiuo metu nebevykdome blaivybės motyvacijos įtvirtinimo pagal 12 žingsnių, vadinamosios Minesotos modelio programos", - sakė L. Andrikis, įstaigai vadovaujantis pusantrų metų. Centro vadovo teigimu, patalpų kapitaliniam remontui reikia apie 300 tūkst. litų, tačiau įstaiga tokių lėšų neturi, o savivaldybė, kuri yra centro steigėja, jokios paramos neskiria.

LYGIS. Palatų, kuriose gydomi priklausomybės ligų turintys žmonės, būklė apverktina: kai kur sienos pajuodusios nuo pelėsių, įskilusios, nuo jų atšokę bei atsilupę dažai, ištrupėjęs tinkas, grindų danga suplyšusi.

"Aišku, visiems lėšų trūksta, bet mūsų patalpos jau seniai šaukėsi rimto remonto. Metalinių lovų kojos suplėšė linoleumą, nėra vėdinimo sistemos, todėl patalpas puola pelėsis. Pastatas senas, jam reikalinga renovacija. Pradėjome kosmetinį palatų remontą, tikiuosi, spėsime susitvarkyti iki šio mėnesio pabaigos", - sakė L. Andrikis.

Iki remonto pirmajame stacionaro skyriuje galėjo gydytis iki 60 pacientų. Gydymui priimami ir vyrai, ir moterys. Čia teikiamos mokamos ir nemokamos paslaugos: abstinencijos sindromo gydymo, detoksikacijos nuo alkoholio ir kitos.

Mažins darbuotojų?

Pasak centro vadovo L. Andrikio, šiuo metu įstaigoje vyrauja slogi nuotaika. Mat remontui teks skirti lėšų tik apkarpius savo išlaidas - sumažinus stacionaro lovų skaičių, taip pat ir darbo užmokesčio fondą. Galvos skausmą kelia ir didesnių atlyginimų dėl padidinto minimalaus atlygio išmokėjimas, nes šioms reikmėms įstaigoms papildomai valstybė lėšų neskyrė - vėl tenka ieškoti vidinių rezervų, kurie šiemet dar ir buvę apkarpyti. Į klausimą, ar ketina atleisti darbuotojų, L. Andrikis atsakė, jog taip gali būti, tačiau dar galutinai nenuspręsta.

"Šiuo metu peržiūrime etatus, skaičiuojame, svarstome, kaip optimizuoti paslaugas. Kaip sakoma, devynis kartus pamatuok, paskui kirpk", - teigė direktorius. Anot jo, centre darbuotojų tikrai nėra per daug, o gydytojų psichiatrų net labai trūksta.

"Neseniai atėjo dirbti ketvirčiu etato gydytoja psichiatrė, tai situacija iškart palengvėjo", - sakė L. Andrikis. Centre dirba gydytojai psichiatrai, socialiniai darbuotojai, psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai, turintys nemažą patirtį gydant priklausomybės ligas.

Kamuoja nežinomybė

Klaipėdos priklausomybės ligų centre rūpesčių kyla ne tik dėl apverktinos patalpų būklės. Kaip ir kitos panašaus profilio įstaigos šalyje, taip ir klaipėdiečiai dar nežino, kokia ateitis jų laukia.

Pasak L. Andrikio, A. Kubiliaus vyriausybė buvo pritarusi Ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcijai. Joje buvo siūloma reorganizuoti penkis Lietuvos priklausomybės ligų centrus, tarp kurių yra ir Klaipėdos, sujungiant juos į vieną įstaigą - Valstybinį priklausomybių ligų centrą. O miestuose liktų tik šios įstaigos filialai.

"Kiek žinau, šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri svarsto šią koncepciją ir toliau diskutuoja, ar centrai išliks biudžetinėmis, ar viešosiomis įstaigomis", - sakė L. Andrikis.

Viešosios įstaigos statusas esą būtų palankesnis centrui, kuris galėtų laisviau disponuoti darbo užmokesčio fondu ir prisikvieti trūkstamų specialistų. Be to, anot L. Andrikio, gal tuomet pasikeistų ir požiūris į priklausomybės ligų gydymą, nes šiuo metu ši veikla esą yra atsidūrusi podukros vietoje.