Peru džiunglių čiabuvius nuo pasiutligės paskiepija šikšnosparniai-vampyrai

Tyrimų rezultatai rodo, jog vidutiniškai vienas iš 15 atokiame plytinčiame Peru Amazonės regione gyvenančių žmonių niekad nebuvo skiepyti nuo pasiutligės, tačiau jų organizmai pasižymi atsparumu šiam mirtinam virusui. Kaip jiems tai pavyksta? Nuo civilizacijos atsiskyrusiems Peru čiabuviams imunitetą pasiutligės virusui „dovanoja“ šikšnosparniai-vampyrai.

„Mūsų tyrimų rezultatai byloja, jog gamtoje gali egzistuoti natūralus atsparumas ar tam tikras specifinis imuninis atsakas į pasiutligės virusą. Tokiu natūraliu atsparumu pasižymi kai kurių čiabuvių genčių nariai, – pasakoja tyrimo autorė Amy Gilbert. – Tai reiškia, jog egzistuoja dar neatrasti efektyvaus gydymo būdai, kuriuos taikant būtų galima išgelbėti tūkstančius gyvybių.“

Pasiutligė – neurologinis susirgimas, kurio užkratą perneša gyvūnai, tiksliau – ant žmogaus odos ar į organizmą patekusios pasiutlige sergančių individų seilės. Mirtina liga gali būti sustabdyta, jei gydymo imamasi kuo greičiau.

Tyrimo autoriai analogiško atsparumo pasiutligei ketina ieškoti ir kituose planetos kampeliuose, kur pasiutligė yra gana išplitusi. Tokiu būdu bus mėginama išsiaiškinti, ar natūralus imunitetas pasiutligei gali būti ne endeminis, o platesnio masto reiškinys. Ankstesniuose tyrimuose aptikta požymių, jog natūraliu imunitetu pasiutligei gali pasižymėti Kanados Arkties regionų čiabuviai.

Peru mokslininkai tyrinėjo, kaip šikšnosparniai gali būti susiję su žmonių populiacijoje plintančiomis ligomis. Tyrėjai 92 apklaustų gretose netikėtai aptiko šešis asmenis, kurių organizmuose buvo pasiutligės viruso antikūnių, nors tie asmenys nuo pasiutligės niekad nesiskiepijo.

„Taip, mus tai nustebino, – pripažino A. Gilbert.

Dvi mokslininkų pasirinktos Peru gentys kenčia nuo pasiutligės, kurią žmonėms perduoda tose pačiose apylinkėse gausiai paplitusios šikšnosparnių-vampyrų populiacijos – pasiutlige čiabuviai suserga šikšnosparniams įkandus ar įbrėžus.

Tyrėjai pabrėžia, jog pasiutligei atsparių perujiečių genetika nėra kuo nors ypatinga. Vis dėlto tai, jog kai kurių asmenų organizmuose rasta pasiutligės antikūnių, dar nereiškia, jog jiems susirgti pasiutlige grėsmės nebėra.

„Nepaisant to, jog radome antikūnių, negalime būti tikri, jog šie žmonės nuo pasiutligės yra visiškai apsaugoti, – tvirtina A. Gilbert. – Antikūniai – imuninis atsakas. Tad lyg ir galima sakyti, jog jie turi tam tikrą imunitetą. Tačiau jis gali būti nepakankamai stiprus. Tad kiekvienas su šikšnosparniais kontaktavęs žmogus turėtų būti gydomas medicininėmis priemonėmis.“

Tyrimo rezultatai skelbiami rugpjūčio 1 d. žurnalo „American Journal of Tropical Medicine and Hygiene“ numeryje.

technologijos.lt