Parduoti savo kraują gėdinga

- Po pernai kilusio kraujo skandalo Lietuvoje sumažėjo donorų skaičius. Ar tai EKA kelia susirūpinimą?

- Pirmiausia norėtųsi pasakyti, kad EKA yra organizacija, vienijanti 23 ne pelno siekiančias kraujo donorystės įstaigas visoje Europoje. Lietuva prie EKA prisijungė 2006 metais ir taip pat prisidėjo prie mūsų misijos. Siekiame kartu su visomis narėmis plėtoti neatlygintinos kraujo donorystės idėją. Taip pat padėti toms šalims, kuriose šie tikslai dar nėra iki galo įgyvendinti. Į Lietuvą atvykau ne dėl to, kad situacija joje kelia susirūpinimą, o kad geriau ją suprasčiau. Pripažįstu, kad dar daug ką turiu išmokti ir sužinoti. Atvykęs dalyvavau labai svarbiuose susitikimuose su Nacionalinio kraujo centro ir Kraujo donorų asociacijos atstovais. O apie pernai čia kilusį skandalą dėl donorų kraujo sužinojau tik atvykęs. Aš labai palankiai vertinu Lietuvos pasirinktą kelią siekiant didinti neatlygintinų kraujo donacijų skaičių. Norime jums padėti ir ketiname bendradarbiauti. Susitikimuose sutarėme organizuoti diskusijas, kad galėtume dalytis patirtimi.

- 2006 metais tuometinis Lietuvos sveikatos apsaugos ministras patvirtino ilgalaikę kraujo donorystės propagavimo programą. Joje įsipareigojama, kad iki 2015 metų 98 procentai kraujo donacijų bus neatlygintinos. Kokia savanoriškos donorytės nauda?

- Pradėkime nuo to, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse jaučiamas labai stiprus spaudimas iš komercinių kompanijų, parduodančių kraujo produktus ir siekiančių įsitvirtinti rinkoje.

Dėl šios priežasties EKA subūrė darbo grupę ir rengia svarbius dokumentus. Ketiname iš naujo pateikti argumentus, kodėl būtina skatinti tik neatlygintiną donorystę. Šis dokumentas bus pristatytas Europos Parlamente ir, manau, sulauks pritarimo.

O kalbant apie mokamą donorystę, pirmiausia kyla bėdų dėl kraujo komponentų saugumo. Yra nemažai mokslinių tyrimų, įrodžiusių, kad neatlygintina kraujo donorystė yra saugesnė.

Juk apmokami donorai, siekdami būti tinkami donacijai, gali nesąžiningai atsakinėti į klausimus. Mūsų pareiga - užtikrinti, kad pacientams būtų teikiamas kokybiškas kraujas, kad nebūtų pernešama infekcijų, tokių ligų kaip ŽIV, hepatitas C ar hepatitas B.

Taip pat svarbu pasirūpinti, kad kraujo pacientams nepritrūktų. Deja, kai kuriose Europos ir kitų žemynų šalyse vyksta arši konkurencija tarp privačių ir ne pelno siekiančių donorystės įstaigų. Nuo to nukenčia pacientai, nes mažėja kraujo prieinamumas. Baisu, kad lemiamu momentu kraujo laukiančiam pacientui jo gali nebūti.

- Tai etikos dalykai. 1997 metais Europos šalys pasirašė Visuotinę žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaraciją, ji įgyvendinta 1999 metais. Joje sakoma, kad žmogus negali gauti finansinės naudos iš savo kūno ar jo dalių. Lietuva taip pat ratifikavo šią sutartį.

Manau, kad absoliučiai neetiška pelnytis iš aukojamo kraujo. Štai kodėl turime remti ir saugoti savanorišką neatlygintiną donorystę.

- Vis dėlto pernai Lietuvoje beveik pusė donorų už paaukotą kraują ėmė atlygį. O kokia situacija kitose Europos šalyse? Kaip atrodo Lietuva jų kontekste pagal donorystės rodiklius?

- 2011 metų duomenimis, Europos Sąjungoje buvo 7 šalys, kuriose donorams buvo mokama už kraują. Gaila, Lietuva yra vieną jų. EKA tikslas yra padėti šioms šalims, kad mokamų donorysčių skaičius sumažėtų.

- Koks yra europiečio kraujo donoro portretas: kokio amžiaus žmonės dažniausiai duoda kraujo, kokie būna jų motyvai?

- Tai dažnas žurnalistų klausimas, bet kartu ir sunkus klausimas. Sunku nupiešti tą tipiško donoro portretą, nes bet kuris aukojantis kraujo gali turėti skirtingus motyvus. Visoje Europoje kraujo duoda įvairių profesijų, lyčių ir amžiaus žmonės. Štai moksliniai tyrimai sako, kad moterys yra mažiau jautrios subjektyvioms nuostatoms. T.y. jos mažiau pasiduoda aplinkinių skatinamam ir palaikomam elgesiui. Tiesa, visame pasaulyje moterys ir vyrai kraujo duoda apylygiai.

- Gal žinote, kokie yra donorystės rekordai - t.y. kiek daugiausiai kartų vienas žmogus yra davęs kraujo?

- Dirbant ne pelno siekiančioje donorystės įstaigoje teko apdovanoti donorą, kuris yra davęs kraujo 100 kartų. Maniau, kad tai daug. Iš tiesų daug, tačiau neseniai sužinojau, kad Australijoje vienas žmogus kraujo yra davęs 1000 kartų. Tai be galo svarbi žinia visiems pasaulio žmonėms. Ji praneša, kad kraujo galima aukoti daug ir tai tikrai nežaloja žmogaus sveikatos.

Doc. dr. Vytenis KALIBATAS - Nacionalinio kraujo centro direktorius:

Man malonu, kad pirmą kartą Lietuvoje vieši Europos kraujo aljanso atstovas. Būdamas šios organizacijos nariu ilgiau nei 6 metus, pastebėjau labai svarbų dalyką. ES bei kitos šalys yra ir skirtingos ir panašios, tačiau labai svarbu neužsidaryti, žinoti, ko būtų galima vienai iš kitos pasimokyti. Dar svarbesnė galimybė dalintis valdymo patirtimi, pagrįsta moksliniais įrodymais. Šiuo keliu ir siekiame dirbti su EKA. Šis bendradarbiavimas nėra pagrįstas nurodymais, kaip turėtų elgtis vieni ar kiti, o būtent dalijimųsi moksliniais įrodymais pagrįsta praktine patirtimi.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"