Obuolys — sveikatos šaltinis

Obuolių skonis

Pasaulyje auginama daug rūšių obelų. Obuolių skonis priklauso nuo cheminės sudėties.

Kiekviename vaisiuje yra vandens, fruktozės, gliukozės, obuolių, vyno ir citrinos rūgščių, raugų eterinių aliejų, flavanoidų, keliolika vitaminų, beta karotino, folio rūgšties... Dar aptikta mineralinių medžiagų: geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio... Vaisiai turi sukaupę pektinų, celiuliozės, eterinių aliejų, fitoncidų. Vitamino C daugiausia būna laukinių ir šiaurinių augalų vaisiuose.

Mitybos specialistai giria tas obelis, kurių vaisiuose yra tinkamas C ir P vitaminų santykis. Šie vitaminai intensyvina medžiagų apykaitą.

Obuoliuose esantys fitoncidai sugeba sunaikinti mikrobus. Kuo kvapnesnis obuolys, tuo daugiau jame yra šių veikliųjų medžiagų. Daug fitoncidų turi antaniniai obuoliai. Kadangi dėl skonio nesiginčijama, vieni valgytojai mėgsta saldesnius, o kiti — rūgštesnius obuolius.

Gydomosios savybės

Liaudies medikai tvirtina, kad valgant obuolius, kraujagyslės darosi elastingesnės, todėl obuolių reikia duoti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Obuoliuose esantis kalis ir kitos mineralinės medžiagos gerina širdies darbą. Organinės obuolių rūgštys gerina virškinimą, sureguliuoja rūgštis organizme. Tinka obuolius valgyti sergant cukriniu diabetu, podagra. Obuolių ant stalo ypač turėtų būti žiemą, kai valgome daugiau gyvūninės kilmės maisto. Tvirtinama, jog kasdien valgant obuolius, kraujyje nebus daug cholesterolio, mat jį iš organizmo pašalina pektinai, mineralinės ir kitos aktyvios vaisių medžiagos. Pektinai sugeba iš organizmo išvaikyti net sunkiuosius metalus — šviną, kadmį, gyvsidabrį, kobaltą... Švieži tarkuoti obuoliai valgomi viduriuojant.

Sergant hipertonija ar ateroskleroze kasdien reikėtų sukrimsti net apie pusę kilogramo obuolių. Pagerės savijauta, mažiau svaigs ir skaudės galva, jeigu buvo ausyse ūžesys — liausis.

Olandijos mokslininkai neseniai paskelbė, jog kasdien suvalgant bent vieną obuolį, insulto rizika sumažėja perpus. Mat obuolių baltame minkštime atrasta medžiaga kvercetinas. Jis sumažina uždegimus, o uždegimai yra susiję su arterijų sukietėjimu bei širdies ligomis.

Nuo senovės žinoma, kad obuoliai saugo nuo peršalimo. Neturint vaisių galima išsivirti obelų lapų, žievės ar šaknų arbatos. Obelų lapų arbata lengvina kosulį, gido užkimusią gerklę. Žievės arbata nervus ramina, o šaknų arbata kartu su gydytojo paskirtais vaistais gydo cukrinį diabetą. Iš žydinčių obelų bičių surinktos žiedadulkės gerina širdies veiklą, todėl jas vartoti patariama persirgusiems infarktu.

Obuoliai visaip geri — tiek virti, tiek kepti, tiek džiovinti. Skanūs obuolių kompotai, uogienės, tyrelės, marmeladai, sultys...