Nusiraminkite: Lietuvoje organų donorus persekioja tik siaubo filme

Asociacija „Donorystė“, siekdama kuo labiau populiarinti organų donorystę, ir norėdama supaprastinti donoro kortelės įsigijimo procedūrą, nuolat rengia donorystę propaguojančias akcijas. Tačiau iki šiol visoje šalyje tėra vos 16 tūkst. tokios kortelės turėtojų.

Sklando baimė

Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie Nacionaliniame transplantacijos biure yra pasirašę nesutikimą dovanoti savo organus ir audinius. Tokių, pasak biuro Komunikacijos skyriaus vedėjos Rasos Pekarskienės, yra 549. „Tačiau iš tų žmonių, visiškai nesutinkančių, yra tik 49, likusieji dovanoja ne visus savo vidaus organus ar audinius, pavyzdžiui, nesutinka dovanoti širdies ar akies ragenos ir panašiai“, - aiškino R.Pekarskienė.

Negana to, kad organų donorystei ryžtasi tik nedidelė dalis lietuvaičių, pasak „Vakaro žinių“ skaitytojo, sklando gandai, jog sutikus būti donoru, žmogui iškyla grėsmė tapti taikiniu. Neva tave pagrobs, atims gyvybę it kokiame siaubo filme, o organus galiausiai realizuos. Į redakciją kreipęsis klaipėdietis, kuris pats, beje, prieš kelerius metus gavo donoro kortelę, aiškino, kad uostamiestyje tokių įbaugintų žmonių vis daugėja. Ką daryti, klausė žmogus.

Asociacijos „Donorystė“ prezidentas Arminas Bartkaitis tokius gandus vadina tiesiog niekiniais. „Aišku, aš galiu tikinti, kad tai nesąmonė, kad taip negali būti - niekas manimi nepatikės. Tačiau pasvėrus visus faktus ir įrodymus, daugelio nuomonė pasikeistų“, - neabejojo A.Bartkaitis.

Tiki tik naivuoliai

Pagrindinis faktas, galintis paneigti šią pačių žmonių išgalvotą, anot A.Bartkaičio, nuomonę yra tas, kad dar nė vienas žmogus Lietuvoje, kuris pasirašė sutikimą būti donoru, nėra tapęs nusikaltėlių auka.

Kalbintas Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis „Vakaro žinioms“ taip pat patvirtino, jog Lietuvoje nėra užfiksuoto nė vieno įvykio, kuris galėtų patvirtinti šį gandą. „Tai yra nesąmoningas gandas, kuriuo žmonės naiviai tiki. Kiek man žinoma, Lietuvoje nėra užregistruotas nė vienas įvykis, kuriuo būtų nagrinėjama tokio pagrobimo ar nužudymo dėl organų transplantacijos versija“, - patikino R.Matonis.

A.Bartkaičio nuomone, tokius gandus paleidę žmonės taip tik pasiteisina, kodėl nenori atlikti šio geranoriško veiksmo. „Pasirašant donoro kortelę, nėra jokių medicininių duomenų apie tą žmogų. Apie 30 procentų žmonių, kad ir turintys donorystės sutikimą, dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų ir panašiai negali jais tapti po mirties“, - aiškino A.Bartkaitis.

Visiškai konfidencialu

Kartais donorais žmonės netampa ir dėl tokių priežasčių kaip tingėjimas. Donoro kortelės pasirašymas šiek tiek užtrunka, reikia vykti į gydymo įstaigą arba dalyvauti akcijoje, tačiau tai užtrunka. A.Bartkaičio teigimu, šiuo metu yra vykdomi darbai ir ateinančiais metais galima tikėtis, jog donorystės sutikimą bus galima pasirašyti greitai ir paprastai - internetu.

Pasirašius donorystės sutikimą būtų palengvinta giminaičių dalia. Dabar visų artimųjų yra klausiama, ar jie sutinka, kad mirusiojo organai būtų panaudoti transplantacijai. Po žmogaus smegenų mirties, jeigu įmanoma, organų darbas palaikomas aparatų - vėdinami plaučiai, žmogus yra šildomas, tad giminaičiai turi apsispręsti dėl tokio žingsnio, išgelbėsiančio gyvybę kitam. Pasak A.Bartkaičio, žmogus, turintis donoro kortelę, tik palengvina giminaičių apsisprendimą.

Galiausiai donorų registrą tvarkantis Nacionalinis transplantacijos biuras yra visiškai konfidencialus. Tai patvirtino ir R.Pekarskienė. „Duomenys nėra atskleidžiami nei medikams, nei eiliniams žmonėms“, - užtikrino moteris.

Nomeda MARČĖNAITĖ - menininkė:

Pati turiu donoro kortelę. Pasirašiau sutikimą, kad palengvinčiau savo artimųjų dalią, nusprendžiant apie mano organų transplantaciją. Dabar juk kai miršta žmogus, apie jį sprendžia artimieji: paaukoti organus donorystei ar ne. Dažnai giminaičiai net nežino velionio noro ar nenoro.

Todėl, manau, žmonės pasirašydami sutikimą supaprastintų visą sistemą.

Esu visiems oficialiai pareiškusi savo mirties atveju laidojimo sąlygas, tai yra norėčiau būti kremuota. Tai man jokio skirtumo, kad sudegins be kokio nors mano organo.

Jei aš važiuodama automobiliu užsipločiau, tai visai norėčiau dar būti naudinga.

Visiškai nebijau būti donore, o tokie gandai, manau, sklando tik tarp neišprususių žmonių. Gal kur pasaulyje ir būna panašių atvejų.

Tačiau juk tiek daug protingų jaunų žmonių, neturėtų jie nei skleisti tokių gandų, nei prisigalvoti.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"