Nuogąstavimai dėl radioaktyvių upėtakių nepagrįsti

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat gauna susirūpinusių vartotojų paklausimų, ar tokia žuvis nepatenka ant mūsų stalo. Pastaruoju metu ypač daug įtarimų kilo dėl prekybos centruose parduodamo Kamčiatkinio upėtakio, todėl į vartotojų klausimus apie šių žuvų kilmę ir saugą atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Herbst.

„Kamčiatkinis vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss) - tai žuvų rūšies pavadinimas. Šios rūšies žuvys natūraliai paplitę šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tačiau veisiasi ir gėluose vandenyse, dėl to dažnai auginamos tvenkiniuose. Vartotojus gali suklaidinti žuvies pavadinimas „Kamčiatkinis“, tačiau tai nereiškia, kad žuvis būtent ten ir sužvejota. Konkrečiu atveju galime patikinti vartotojus, kad mūsų prekybos centruose parduodamas Kamčiatikinis vaivorykštinis upėtakis buvo užaugintas Danijos tvenkiniuose“, - sakė L. Herbst.

Pasak specialistės, prekybos centre vartotojams turi būti suteikta informacija ar žuvis, moliuskai, vėžiagyviai ir pan. buvo sužvejoti, ar užauginti, turi būti nurodytas ir regionas ar šalis, kuriame žuvis sugauta. Jei žuvys, vėžiagyviai, moliuskai buvo sužvejoti jūrose – etiketėje turi būti nurodoma pvz.: „Sužvejota Atlanto vandenyne (t.y. nurodomas konkretus žvejybos rajonas – jūra, vandenynas)“. Jei žuvys ar vėžiagyviai, moliuskai sužvejoti gėluose vandenyse – nurodoma „Sužvejota gėluose vandenyse (ir kilmės šalies pavadinimas)“. Ženklinant dirbtinai užaugintų gėlame arba jūros vandenyje žuvų ir kitų gyvūnų produktus – turi būti nurodoma „Užauginta (kilmės šalies pavadinimas)“.

Šie reikalavimai taikomi ženklinant gyvus, šviežius, užšaldytus, vytintus, sūdytus, rūkytus žuvininkystės produktus. Informacija turi būti pateikiama etiketėse arba atitinkamu ženklinimu, tik mokslinis žuvų rūšies pavadinimas vartotojams gali būti pateiktas kaip pardavimo informacija, pvz., ant informacinio stendo ar iškabos.

„Po 2011 m. kovo 11 d. įvykusios avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje, tam tikruose japoniškuose maisto produktuose radionuklidų lygis viršijo nustatytus maisto produktų taršos lygius. Kadangi ši tarša galėjo būti pavojinga gyventojų ir gyvūnų sveikatai, todėl Europos Komisija nustatė labai griežtas importo iš Japonijos kai kurių prefektūrų ar prie jų esančiuose vandenyse sugautų žuvų ar kitų jūros gėrybių kontrolės taisykles“,- pabrėžė Loreta Herbst.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kontroliuoja kiekvieną iš Japonijos importuotų maisto produktų siuntą dėl radioaktyvios taršos. Nuo 2011 metų kovo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje dėl radioaktyvios taršos ištirta per 1400 įvairių maisto produktų mėginių (maisto papildai, džiovinti jūros dumbliai, sojų padažai). Visi ištirti maisto produktai neviršijo leistinų lygių. Importuotuose iš kitų šalių maisto produktuose padidintos radioaktyvios taršos, kuri galimai būtų siejama su įvykiais Japonijoje, nenustatyta. 2011-2012 m. žuvies iš Japonijos į Lietuvą importuota nebuvo.