"Nuodai, kuriuos pilame į save, it į skardinę, žudo"

Po išblaivinimo prasideda gydymas

Klaipėdos medicinos centro "Mirameda" gydytojo anesteziologo-reanimatologo Alberto Albertjano paklausėme, ar dažnai tenka vykti blaivinti paciento į namus?

Dirbame visą parą, iškvietimų pasitaiko vienas kitas, dažniausiai kviečia išgėrusiojo artimieji, tačiau žmogus turi sutikti pats priimti pagalbą. Jeigu būna be sąmonės, neįmanoma pažadinti, atsiduria reanimacijoje. Tai yra pavojinga, reikia suprasti, kad alkoholis yra nuodas, ne deguonis ar vanduo. Tik kai jo nedaug vartojame, mums linksma, o kai susergame, procesas tampa nevaldomas, tai baisi liga. Nebegali sustoti, tada prireikia specializuotos reanimacinės pagalbos. Mums yra tekę ją kviesti, kai buvo kraujavimas iš virškinamojo trakto, o tai jau kritinė būklė.

Ar tenka blaivinti daugiau nei vieną šeimos narį?

Yra buvę, na, bet ne visą vestuvių pulką. Kartą blaivinome du senukus, vyrą ir žmoną, gulinčius šalia ir vienas kitą švelniai glostančiusčius.

Alkoholis skirtingai veikia kiekvieną organizmą.

Yra alkoholinis apsvaigimas, tai žmonės daro, kad atsipalaiduotų, ir yra alkoholinė intoksikacija. Tuomet išvalę organizmą nuo alkoholio skilimo produktų mes siūlome kompleksines paslaugas, atstatome vandens ir elektrolitų pusiausvyrą, kai žmogus ilgą laiką geria, sveikata vis prastėja, juk nuodus nuolat pila ne šiaip į geležinę skardinę, o į save - ir jie paveikia nervų sistemą, kepenis, inkstus, kasą, širdį. Vien nuo 50 gramų alkoholio žūsta 8 tūkstančiai neuronų, ir labai lėtai atsinaujina. Alkoholio produktų skilimas ilgiau užtrunka. Tai priklauso nuo žmogaus organizmo: vienas gali gerti litrais, kitam užtenka taurės šampano, kad visiškai apsvaigtų.

Man yra tekę vežti į psichiatrijos ligoninę agresyviai besielgiantį vyrą, kurį sunkiai tramdė šešiese: medikai ir policininkai, ir, kol atvežėme iki Bangų gatvės, "prifarširuotą" vaistų, jis buvo jau ramutėlis. Jį parvežėme į namus, o vyras dar barėsi, kad vežėme jį į ligoninę. Kartais nuvažiuojame, ir durų niekas neatidaro, arba kol nuvažiuoji, žmogus persigalvoja. Dėl paauglių blaivinimo tėvai nekviečia, bet kai dirbau Gargždų reanimacijoje, gaivinau 11-12 metų paauglius, ištiktus komos. Su draugais jie gėrė po tiltu naminę degtinę.

Ar blaivindamiesi patys žmonės neprisidaro dar daugiau bėdų?

Jie diena po dienos, mėnesiais geria visokius "rasalus", kopūstų sultis, sūrius skysčius, o tai gali tik pabloginti būklę, nes yra papildomas krūvis kasai. Būna ir taip, kad vos išblaivintas žmogus "paima" 50 gramų, ir vėl įsibėgėja gerti. Artimieji gali duoti netinkamus vaistus, jeigu spaudimas pakilęs, tai dar gali pabloginti širdies darbą. Yra išblaivinimo niuansų, kuriuos žino tik specialistai. Šie visada, prieš imdamiesi pagelbėti, surenka paciento anamnezę, išsiaiškina, kokiomis ligomis jie serga.

Naudojame lašines, vitaminus, elektrolitus, vaistus, kurie atstato sutrikusias kūno funkcijas, reguliuoja skysčių kiekį, pagerina kraujotaką. Trukmė vėl skirtinga: pora valandų ar ilgiau.

Kalbatės ir su ligonio artimaisiais? Kokias metodikas naudojate?

Mes visada pasakome, kad tėra atliktas organizmo išvalymas, padėjome išeiti iš tokios būklės, bet toliau turi vykti gydymas. Pas mus klinikoje yra konsultuojantys dėl priklausomybės ligų psichiatrai.

Naudojame 25 kadro metodiką. Tai yra įtaigos būdas, tūkstančiai kadrų, įvairūs vaizdai su pasikartojančiomis motyvacinėmis frazėmis, tokiomis kaip "negerk, išardysi šeimą" ir panašios. Akys tų frazių neužfiksuoja, bet pasąmonėje jos išlieka. Be abejo, kad neužtenka išdalinti visiems alkoholikams po filmuką, kad jie pasveiktų; vyksta psichiatro konsultacija, gerai, jeigu joje dalyvauja ir artimieji, ir kartu žiūri tą filmuką. Bet kokia liga, juo labiau turinti socialinį atspalvį, reikalauja psichologinio palaikymo.

Esate ir skausmo specialistas. Geriantieji kenčia didelį galvos skausmą?

Galvos skausmai gali būti dėl įvairių priežasčių - dėl padidėjusio spaudimo, gali jausti migreninius, kitus lydinčius skausmus, bet tai nėra tiesiogiai susiję su skausmo specialisto darbu.

Tarkime, apsvaigusį žmogų netikėtai iškviečia į darbą, ar per porą valandų įmanoma jį pastatyti ant kojų?

Pasitaiko, kai žmogui reikia išeiti į darbą, ir jo pareigos yra atsakingos, tačiau alkoholis taip greitai iš organizmo nepasišalina. Jeigu žmogus gėrė tik tą vakarą, tai yra galimybė išblaivyti greičiau, bet jeigu buvo "daugiadienės", tai užtruks. Ir promilės kiekvienam skirtingai toleruojamos, mes gydome atsižvelgdami į bendrą būklę, tam tikrus požymius, organizmo išsausėjimą, kraujospūdį, pulsą, pakitusius vyzdžius. Ribinio kiekio laikoma 0,4 ar 0,5 promilės, o 2002 metais Lietuvoje žmogus liko gyvas, nors užfiksuotas net 10,3 promilė girtumo.

ŽŪSTA. "Vien nuo 50 gramų alkoholio žūsta 8 tūkstančiai neuronų, kuriems atsistatyti reikia nemažai laiko", - sakė gydytojas anesteziologas-reanimologas Albertas Albertjanas.

Išblaivinimas namuose Klaipėdoje kainuoja apie 250-300 litų. Per du gėrimo mėnesius žmogus iššvaisto kur kas daugiau pinigų. Medikai važiuoja ne greitąja, nešasi lašinę be stovo, viskas vyksta konfidencialiai, kad nežinotų kaimynai. Anonimiškumą mes garantuojame.

Kaip jaučiasi ligonio artimieji?

Vieni išsako problemas, kiti jau nebeturi artimųjų.

O ką jūs manote apie alternatyvius būdus, kaip antai kodavimą?

Viskas yra gerai, jeigu nekelia rizikos sveikatai ir sustabdo gėrimą. Alkoholizmo išsigydyti neįmanoma, tegu priklausomybę turintys žmonės neturi iliuzijų ir neieško pateisinančių priežasčių.

Mistika neturi temdyti sveiko proto

Toksikologai pripažįsta, kad apibrėžti kodavimą kaip grynai medicininį metodą negalima. Tačiau internete mirga komentarai, ir žmonės džiaugiasi nebegeriantys jau daug metų, ir vieni kodavosi pas psichiatrus, kiti - pas būrėjus.

Vadinamosios "torpedos", anot narkologų, yra senas, sovietinis psichoterapinis metodas, kuris nėra sertifikuotas. Po mentimi ir į veną suleidžiami vaistai, sukeliantys pasišlykštėjimą svaigalais, o jeigu išgeriama didelė dozė, žmogų gali ištikti koma arba kiti šalutiniai poveikiai.

"Rimtos ligos negali būti gydomos tokiomis momentinėmis akcijomis, kai suleidžiami preparatai, kurie turėtų atgrasinti žmogų nuo gėrimo. Bet tai nėra geriausia, ką šiuolaikinė mokslinė medicina gali šiuo metu pasiūlyti. Yra standartai, kurių reikia laikytis. Žmonės yra linkę tikėti stebuklais, ir kartais linkę gydytis kalinių priemonėmis, kodavimu - tai yra pasirinkimo dalykai, sakyčiau - nevilties terapija", - sakė Vilniaus toksikologijos klinikos gydytojas toksikologas Robertas Bagaras. Kiti gydymo būdai, pasak jo, yra efektyvūs 60-65 procentus.

Klasikiniai gydymo metodai - nuolatinis tam tikrų vaistų vartojimas, kai jie tiesiog fiziškai neleidžia žmogui vartoti svaigalų, įvyksta alkoholio atmetimo reakcija Kai kurie vaistai narkotines medžiagas padaro neefektyviomis. Vienas iš efektyvių kompleksinio gydymo metodų yra psichoterapija. Tai, kuo žmogus tiki, yra intelekto klausimas, ar pasirinks mistinius gydymo būdus, nevilties terapiją.

"Ne nuo kodavimo reikia pradėti. Apskritai, ar jo reikia? Galbūt reikėtų labiau pasitikėti klasikine medicina. Mes klinikoje gydome apsinuodijusius žmones, kai sutrinka vidaus organų veikla. Po to tie žmonės labai dažnai cirkuliuoja aplinkui, matome, kad jie bando gydytis įvairiais būdais, ir efektas būna lygus nuliui. Jie labai pakenkia sau, kai gydo pažįstami ir kaimynai, po neaiškių medikamentų vartojimo atsiduria pas mus reanimacijoje. Mes turime įvairių vaistų, kokių tik yra Europoje, tik neturime smegenų", - sakė toksikologas Robertas Bagaras.

Tačiau specialistas patikino, jog nustojusiųjų gerti yra labai daug, minimaliai vartojant vaistus. Jis taip pat pabrėžė, kad artimųjų palaikymas - vienas stipriausių vaistų, skatinančių gijimą.

Hipnozės seansai

"Alkoholikai yra latentiniai savižudžiai. Savo problemas maksimaliai išsprendžia abstinentai, o retai išgeriantieji - tik 20 procentų. Jie neišnaudoja savo profesinių galimybių, nes intelektas taip pat apnuodijamas. Laisvas žmogus yra tas, kurio niekas nevaldo, tai yra, blaivas", - sakė vilnietis hipnoterapeutas Marius Maksimalietis.

Į hipnozę kai kurie žmonės žiūri skeptiškai, nors mes kasdien esame hipnotizuojami - pateikus informaciją, veikiančią pasąmonę ir pačiam to nežinant - kad ir tos pačios reklamos. Galima žmogų įvesti į gilų transą ir valdyti žmogų, tačiau pokalbininkas sakė to nedarantis.

"Aš manau, jog paciento įvedimas į gilų transą nėra labai veiksmingas. Yra hipnozė, kai žmogaus yra prašoma tiesiog užsimerkti, ir iš žmogaus pasąmonės semiama informacija. Jeigu žmogus priešinasi hipnozei, yra skeptiškai nusiteikęs jos atžvilgiu, tai gydymas nepadeda. Jeigu žmonės ateina rimtai nusiteikę, o ne ieškoti įrodymų, kad hipnoterapeutas yra apgavikas, gali jam padėti", - sakė gydytojas, kuris prieš seansą atsiklausia, ar žmogus šiuo metu gydosi medikamentais, ir jis privalo atsiklausti jį gydančio gydytojo, ar jam galima taikyti hipnoterapiją.

Hipnozės seansas trunka valandą, iš pradžių randama žmogaus motyvacija, jo noras gyventi blaiviai sustiprinamas. O pati hipnozė trunka vos 5 minutes. Iš 100 žmonių 95 esą nesiskundžia, kad šis gydymo būdas nepadėtų. Kartais ateina pakartoti hipnozės po metų ar kitų.

"Hipnozė yra tam tikra faktinė informacija apie alkoholį, kai žmogus, klausydamas pasakojimo, pats patiki, jog tai yra tiesa. Jis labai sustiprėja dvasiškai. Kai jis nustoja gerti dėl to, kad jam labai bloga, tai yra tik laikinas sustojimas, o ne užtvirtinimas pasąmonėje, ne atsvara. Antialkoholinės programos išlieka ilgam, jis pasąmonėje turi atsvarą, suteikiančią jam galios", - sakė hipnoterapeutas, daug metų tyrinėjantis priklausomybės ligas, ir kaip žmogų galima sudominti ir paveikti, įtikinti. Jis pasikliauja Genadijaus Šičko metodika, tačiau yra atradęs ir savąją.

Kad gydytume hipnoze, žmogus turi bent 10 dienų negerti, psichologiškai nusiteikti. Jeigu tai - ne jo valioje, gali kreiptis pagalbos į priklausomybės ligų skyrius, toksikologus. Pirmąsias negėrimo dienas artimieji neturėtų palikti ligonio vieno, nes liovusis gerti, užpuola depresija, nerimas, nemiga, kamuoja įtampa.

Klaipėdos psichikos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis, taip pat praktikuojantis hipnozę nuo 1976 metų, ir tvirtina, jog hipnoterapija yra iš tiesų pakankamai efektyvi, tačiau nėra tokių gydymo metodų, kurie padėtų, jeigu žmogus nenori.