Nors gyventojų Lietuvoje mažėja, sunkių akių traumų - ne

- Su kuo tai labiausiai susiję?, - teiravosi ELTA.

- Sakyčiau, su nemeile sau, aplaidumu, nedėmesingumu savo sveikatai. Žmonės turėtų labiau saugotis, kad išvengtų, kiek tik įmanoma, akių traumų, nes sunkiais atvejais komplikacijos po jų būna labai sudėtingos, ir neretai net operacija ar kelios jų negali išgelbėti regėjimo.

Aš labai gerai pamenu atvejį, kai Kaune po akies traumos operavome vieną pacientą, o šią operaciją telemedicinos tiltu stebėjo mūsų kolegos Švedijoje, drauge su universitete mediciną studijuojančiu jaunimu. Operacija pavyko. Tačiau pačią pirmą dieną, kai iš klinikos grįžo namo, mūsų pacientas prisivaišino ir lenkdamasis paimti nuo žemės kažkokio nukritusio daikto, į stalo kampą atsitrenkė operuota akimi ir vėl ją susižalojo. Pastangų daug padėjom iš naujo operuodami tą žmogų, bet, deja...

- Minėjote, kad skaitėte tarptautiniame simpoziume pranešimą, apie ką jis buvo?

- Skaičiau pranešimą apie sunkias akių traumas, operacijas, komplikacijas, mūsų sukauptą patirtį. Esu Tarptautinės akių traumatologų asociacijos tikrasis narys, dalyvauju ir kitų panašių organizacijų, kurios vienija mūsų profesijos žmones, veikloje. Todėl galiu patvirtinti, kad lietuvių akių traumatologų patirtis bei pasiekimai mūsų kolegas užsienyje tikrai labai domina. Savo ruožtu mus domina kitų kraštų naujovės, platesnės kolegų galimybės, kurių netolimoje ateityje gal ir Lietuvoje turėsime.

---

Simpoziume buvo akcentuota, jog pasauliniu mastu reikia mokyti gydytojus kuo geriau pagelbėti žmogui akių traumų atvejų. Pabrėžta, jog pirminė pagalba turi būti suteikiama kuo skubiau ir kvalifikuočiau, nes nuo to priklauso ir galutinė gydymo sėkmė.

Deja, pastaruoju metu vis dažniau mes Kauno universitetinėse klinikose susiduriame su uždelstais atvejais. Kai kada padėčiai ištaisyti prireikia net kelių gan sudėtingų operacijų, o greito efekto dažnai nebūna. Akių traumatologijoje rezultatas neateina taip greitai, kaip, tarkime, vadinamųjų komercinių operacijų atvejais.

- Ar Jūs pastebite tam tikrų ne visai gerų apraiškų dėl Lietuvos ligoninių tinklo restruktūrizacijos, kai rajonuose siaurinamas ligoniams teikiamų paslaugų spektras, ir vietose ne visada žmonės gali gauti kvalifikuotą reikiamą pagalbą?

- Žinoma, pastebime. Pati didžiausia problema, kad pirminę pagalbą rajono ar miesto ligoninėse teikiantys gydytojai ne visada sugeba susiūti sužalotą akį. Atveža greitoji mums ligonį, kuris prieš tai apsilankė savo vietinėje gydymo įstaigoje. Matom, akis kiaurai sužeista ir kraujuoja. Rajone jam uždėjo spaudžiantį tvarstį arba bet kaip susiuvo žaizdą. Žinoma, padaro klaidų, kurias taisyti, ir gan nelengvai, paskui prireikia Kauno klinikose.

Dar sudėtingesni atvejai būna po to, kai akį kur nors Airijoje, Anglijoje ar Norvegijoje sunkiai susižeidęs, bet rimtos pagalbos ten neieškojęs ar negavęs, koks nors Lietuvos pilietis atskuba į gimtinę, pas mus. Tokiais uždelstais atvejais gydymas būna sudėtingas ir ne visada duoda tokį rezultatą, kokio žmogus tikisi.

- Vasara - atostogų metas, kai kam - ir intensyvaus darbo, kurio galbūt ir akių traumatologams padaugėja, o gal iš tikrųjų taip nebūna?

- Būna. Ir tenka tik apgailestauti, kad žmonės neretai bėdų patys sau prisidaro. Dažniausiai vis dėl to paties, - dėl alkoholio.

Traumų vasarą tikrai nemažėja. Kitu metų laiku - taip pat. Nors, atrodo, dėsningai turėtų mažėti, nes Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek jų buvo, tarkim, prieš dešimtmetį. Vakar, pavyzdžiui, man teko dalyvauti 8 operacijose, viena iš jų buvo labai sudėtinga.

Iš Žemaitijos atvežė mums vieno rajono gyventoją, kuris remontavo kažkokią žemės ūkio techniką. Kalė metalą nenaudodamas privalomų akis apsaugančių priemonių. Metalo nuolauža kiaurai sužalojo akį, pateko į vidų ir įsmigo pačiame jos dugne. Šiandien dar anksti pasakyti, ar operacijos rezultatas bus geras. Jei viskas gerai klostysis, žmogus matys. Vilties yra, bet reikės ir papildomos operacijos, gal - net ne vienos.

---

Akių traumatologų pagalbos, iš savo praktikos žinom, prireikia ir medžiotojams, ir net medžioklės stebėtojams. Turėjom vieną seneliuką, kuris, sako, net nepajutęs, kaip šratas ties akies kampu, prie nosies, "įsigraužė" į veido vidų ir užstrigo už akies. Sako, šalia seneliuko kažkas medžiojo, šovė, šratas atšoko ir tiesiai žmogui į veidą pataikė.

Tokių "atšokimų" į ligos istorijas daug įrašome. Tvarko žmogus kiemą, šienauja veją žoliapjove, akmenuką pakėlė ar kokį stikliuką, o tas tiesiu taikymu - į akį. Labai dažnai susižeidžia grybautojai ar uogautojai - šakomis prasiduria akis. Susižeidžia poilsiaujantys ar po darbų žmonės ir besimaudydami, kai neria į vandenį nepažįstamoje ir paprastai tam visai nepritaikytoje vietoje. Tai šaka ar medžio šaknies atplaiša, tai kokia į vandenį įmesta viela - pavojus akims (ir ne tik joms) taip besimaudant nėra retas reiškinys.

Pagalbos prireikia ir meškeriotojams - jų akis neretai sužaloja metaliniai kabliukai. Autoįvykių metu dažniausiai akys nukenčia dėl sudužusių stiklų.

Būna ir visai kurioziškų aplinkybių: vienas pilietis rimtą traumą patyrė ryte, apsilankęs tualete. Paprasčiausiai trūko apatinių guma ir jos galas sužalojo žmogui akį. Iš retesnių atvejų įsiminė ir kitoks nutikimas: žmonės rengėsi giminės šventei, patalpoje pripildė dujomis daugybę spalvotų šventinių balionėlių. Tie "susiplakė" į krūvą ir sprogo, išversdami kambario sieną, kuri vienam iš "pūtėjų" sužalojo akį.

Todėl pasinaudodamas proga, dar kartą noriu priminti: kiekvienam iš mūsų rūpestingiau reikia saugoti savo akis nuo traumų, ir problemų tuomet bus mažiau.