Nitratus iš daržovių nesunku pašalinti

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič teigia, kad Lietuvoje atlikti vaisių ir daržovių tyrimai dėl nitratų rodo, jog normaliomis sąlygomis fiziškai neįmanoma per parą suvalgyti tiek daržovių ir vaisių, kad susidarytų sveikatai pavojinga nitratų dozė.

Nauda didesnė už riziką

2012 m. tirtose daržovėse, kurių nitratų kiekis yra reglamentuojamas, nitratų kiekis neviršijo leidžiamos didžiausios normos. Bulvėse nitratų kiekis svyruoja nuo 60 iki 140 mg/kg, braškėse - 54-57 mg/kg, baltagūžiuose kopūstuose - 338 mg/kg, agurkuose - 203 mg/kg, šparaguose - 85 mg/kg.

Europos maisto saugos tarnyba yra paskelbusi mokslinę nuomonę dėl nitratų daržovėse poveikio žmonių sveikatai. Išanalizavę daugiau nei 42 tūkst. tyrimų duomenis iš įvairių Europos Sąjungos valstybių, tyrėjai priėjo prie išvados, kad rizika sveikatai dėl galimo per didelio nitratų kiekio yra minimali. Europos maisto saugos tarnybos nuomone, daržovės yra būtina žmogaus maisto raciono dalis. Daržovių nauda sveikatai didesnė nei galima rizika.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių. Daržovėse ir vaisiuose nėra riebalų, iš jų gauname maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų mineralinių medžiagų.

E. Venckevič teigia, kad nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga, todėl bet kokiame augale nitratų yra. Skiriasi tik jų kiekis. Salotose, špinatuose, gūžiniuose ir lapiniuose kopūstuose, burokėliuose bei ridikėliuose nitratų gali būti didelis kiekis. Daugiausia jų kaupiasi gražgarstėse ir salotose. Kiek nitratų augalai sukaups, nulemia metų laikas, šviesos kiekis, temperatūra, auginimo ir sandėliavimo sąlygos. Kuo mažiau saulės spindulių ir kuo trumpesnė diena, tuo daugiau azoto kaupia augalai. Nitratų kaupimas priklauso ir nuo tręšimo.

„Negalima teigti, kad nitratų kiekis lietuviškose daržovėse yra didesnis ar mažesnis negu daržovėse iš kitų šalių“, - tikina E. Venckevič. Ji primena, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas rekomenduoja pirmenybę teikti Lietuvoje užaugintiems produktams. Pirkdami lietuvišką produkciją remiame savo šalies ekonomiką, saugome aplinką. Kai nereikia daržovių iš toli gabenti, įsigyjame šviežesnių produktų.

Ekologiškos nebūtinai geriausios

Ar galime iki minimumo sumažinti nitratų pačių auginamose daržovėse, „Respublika“ klausė Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo profesoriaus Prano Viškelio.

„Baimė dėl nitratų yra gerokai perdėta“, - tikina profesorius. Reikėtų per parą suvalgyti du kibirus salotų, kad pakenktume sveikatai. Praktiškai suvartojame ne daugiau kaip 150 gramų. Niekada niekas nemirė dėl nitratų daržovėse, todėl Europos Sąjungoje yra panaikintos leistinos normos daugeliui daržovių, tiriamas nitratų kiekis tik salotose ir špinatuose. Kas nevalgo vaisių ir daržovių, negauna mineralinių medžiagų, vitaminų, todėl tokiam žmogui reikia vartoti maisto papildus. Garantijų, kad papildai yra idealus produktas, be jokio šalutinio poveikio, nėra.

Profesorius paneigia mitus, esą geriausia daržoves tręšti mėšlu, o mineralinių trąšų nuosavame darže iš viso neturi būti.

Pavojingiausia tręšti daržoves turiniu iš lauko išviečių. Vaisiai ir pomidorai dar sugeba su tuo „gėriu“ susidoroti, o šakniavaisiai išmatose esančius patogeninius organizmus paima ir sukaupia, todėl tokių suvalgius galima susirgti. Rizikinga tręšti daržus ir šviežiu mėšlu.

„Buvo ištirtos visai netręštoje dirvoje užaugintos daržovės, tos, kurias tręšė mėšlu, taip pat mineralinėmis trąšomis pagal subalansuotas tręšimo normas patręštos daržovės, ir tos, kurios trąšų gavo negailint. Rezultatai nustebino. Daržovės, augintos ekologiškai, tai yra visai netręštos, skurdo, nevyko fotosintezė, todėl nitratų jos sukaupė daugiau, nei galima įsivaizduoti. Taigi žmonės klysta manydami, kad netręšdami užsiaugins sveikesnių daržovių.

Eksperimentas parodė, kad geriausios kokybės užauga subalansuotomis mineralinėmis trąšomis patręšiamos daržovės. Jei kas nori tręšti mėšlu, reikia naudoti perpuvusį arba kompostą.

Tiesa yra ta, kad kol trąšos buvo pigios, ūkininkai ir daržininkai jų pildavo negailėdami. Dabar to daryti neapsimoka ne tik dėl trąšų brangumo. Pertręštos daržovės ir bulvės pūva, blogai laikosi saugyklose.

Profesorius P. Viškelis teigia, kad vienareikšmiškai tvirtinti, jog šiltnamiuose užaugintos daržovės yra prastesnės kokybės nei augusios lauke, negalima. Viską nulemia gamtinės sąlygos. Šiltnamiuose derlius imamas anksčiau, kol dar mažai saulės, kol trumpesnės dienos, todėl ankstyvosios daržovės nitratų gali daugiau sukaupti, tačiau vasarą skirtumų nebelieka.

Informacija

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto patarimai, kaip sumažinti nitratų kiekį daržovėse:

Prieš vartojimą vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite, o dar geriau nulupkite. Nitratai yra tirpūs vandenyje, todėl vien plaunant lapines daržoves nitratų kiekį galima sumažinti 10-15 proc.

Lupant ir plaunant bulves nitratų sumažėja nuo 25 iki 75 proc.

Nuplovus raugintus kopūstus nitratų kiekis gali sumažėti iki 87 proc., nulupus burokėlius - iki 50 proc.

Nitratų sumažėja daržoves verdant ar kepant riebaluose.

Lapines daržoves, kuriose nitratų gausu, galite keletą minučių palaikyti verdančiame vandenyje.

Daugiau valgykite daržovių sezono metu, kai jos auga lauke, nes tuomet jos kaupia mažiau nitratų.

Užsiauginkite daržovių patys, tuomet žinosite, kaip jas tręšėte.