Nepasiturintiems gyventojams sunkiai prieinamos gydymo paslaugos

Analizuodami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamų surinkimą, valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais padidėjus bedarbių ir socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičiui valstybės biudžeto asignavimų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis dalis į PSDF padidėjo 40 proc. Jei tokios tendencijos išliks ir ateityje, PSDF biudžeto pajamos nedidės, todėl bus ribotos galimybės tenkinti gyventojų sveikatos priežiūros poreikius.

Auditoriai pažymėjo, kad dėl sumažėjusio gydymo įstaigų finansavimo dalį suteikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų savo lėšomis turi padengti pacientai, todėl nepasiturintiems gyventojams mažėja gydymo paslaugų prieinamumas. Be to, yra pavojus, kad sumažinus apmokėjimą iš PSDF biudžeto ir mažėjant gydymo įstaigų ištekliams ateityje blogės paslaugų kokybė.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybė už sveikatos priežiūros paslaugas moka ne pagal faktinį, o pagal suplanuotą šių asmenų skaičių. Dėl to valstybės biudžeto išlaidos įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis gali būti nepagrįstai padidintos arba sumažintos.

Auditorių nuomone, teisingai ir pagrįstai surinkti biudžeto įmokas ir pereiti prie atsiskaitymo už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis pagal faktinį asmenų skaičių padėtų Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras. Jis iki šiol tinkamai neveikia.

Valstybiniai auditoriai, įvertinę, ar efektyviai valdomas privalomasis sveikatos draudimas, pasiūlė tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą.

Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, netoleruotina, kad šiandien pacientams tenka mokėti ir už tokias medicinines paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasos. Auditoriai neturėjo galimybių įvertinti, ar sveikatos priežiūros paslaugų kainos yra pagrįstos, ar sveikatos priežiūros įstaigos PSDF biudžeto lėšas naudoja taupiai ir efektyviai, nes Sveikatos apsaugos ministerija nėra parengusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudų apskaičiavimo metodikos.

2009 ir 2010 metais nesurinkus planuotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir sumažinus apmokėjimą gydymo įstaigoms, sumažėjo jų pajamos. Tačiau sprendimą, leidžiantį iš PSDF rezervo kompensuoti lėšas, kurių gydymo įstaigos neteko dėl sumažinto finansavimo, Vyriausybė priėmė tik 2010-ųjų pabaigoje.

Mokamų paslaugų apskaitą turėtų vykdyti sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau jų pateikiami duomenys nėra tikslūs, ne visi duomenys registruojami informacinėje sistemoje, todėl audito metu nebuvo galimybių atskirti ir įvertinti, kuri suteiktų mokamų paslaugų dalis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka priskiriama tik mokamoms paslaugoms ir kuri iš PSDF biudžeto lėšų apmokamoms paslaugoms. Teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuota, kokias paslaugas pacientai turi gauti nemokamai.

Pažymėta, kad teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse neatsižvelgiama į teikiamų paslaugų kokybinius rodiklius. Taip neužtikrinama, kad būtų geriau atstovaujama apdraustų pacientų interesams.

Vyriausybei pateiktose Valstybės kontrolės rekomendacijose siūloma parengti ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis mokėjimą į PSDF biudžetą pagal faktinį, o ne pagal suplanuotą šių asmenų skaičių ir patikslinti biudžeto rezervo naudojimo tvarką, numatant rezervo lėšų skyrimo kriterijus ir skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarką. Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma įgyvendinti priemones, kurios padėtų efektyviau valdyti ir vykdyti privalomąjį sveikatos draudimą.

PSDF pajamų didžioji dalis - apdraustų asmenų ir už juos draudėjų mokamos įmokos, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, ir papildomi valstybės biudžeto asignavimai. PSDF biudžeto pajamos tiek 2008 m., tiek 2009 m. siekė 4,5 mlrd. Lt, 2010 m. - 4 mlrd. Lt. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos 2008-2009 m. neviršijo fondo pajamų. Kasmet apie 3 mlrd. Lt PSDF lėšų skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.