Mokamų paslaugų įkainius nustatys ligoninės?

Esą dabartinė tvarka, kai įkainius nustato sveikatos apsaugos ministras, yra morališkai pasenusi ir gydymo įstaigoms trukdo konkuruoti. Ekspertai tokį požiūrį sveikina ir sako, kad iš to išloš tik pacientai, praneša LTV „Panorama“.

Akupunktūra ir manualinė terapija, kosmetinės chirurgijos operacijos ar odontologų paslaugos – tai tik nedidelė dalis procedūrų, kurių neapmoka ligonių kasos, nes jos nėra pirmo būtinumo.

Šių paslaugų įkainius ir siūloma ligoninėms leisti nustatyti pačioms. Seimo Sveikatos reikalų komiteto sudarytos darbo grupės parengtose sveikatos sistemos pataisose teigiama, jog dabartinė tvarka, kai įkainius nustato sveikatos apsaugos ministras, yra morališkai pasenusi ir trukdo konkuruoti.

Esą įstaigos skundžiasi, jog kai kurių paslaugų negali atlikti pigiau, nors galėtų, o kitoms jų net neapsimoka teikti, nes paslaugų skaičius mažas, o sąnaudos didelės.

„Žinau įstaigų, kurios abortų nenori daryti, bet jas įpareigoja tvarka. Bet jos nuo tokių paslaugų, kurios jiems morališkai netinkamos, galės atsiriboti žymiai didesne kaina“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Teigiama, kad mokamų paslaugų kainų mechanizmą įstaigos nustatytų suderinusios su steigėju – savivaldybe arba ministerija. Šiuo metu įkainiai svyruoja nuo kelių litų iki daugiau kaip tūkstančio.

„Rinkoje jau yra sveikatos sistemoje įsikūrusių nemažai ir privačių įstaigų. Vienos jų dirba su Teritorinėmis ligonių kasomis sudarydamos sutartis, kitos dirba be sutarčių, ir jau yra konkurencija, tad pacientas gali pasirinkti. Jei kažkurioje įstaigoje ir būtų noras užkelti kainas, tai pacientas nueis į gretimą, ir toji, kuri užkėlė, bus priversta mažinti“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Viceministrei pritaria ir ekspertai. Jie prognozuoja, jog kainos už gydymo paslaugas, kurių neapmoka ligonių kasos, gali ir mažėti, nes konkurencija dėl mokamų paslaugų šalyje nemaža.

Pasak ekspertų, požiūris, kad ligoninėms reikalingas didesnis savarankiškumas, yra geras, nes jos turi kompensuoti tas sąnaudas, kurias patiria dėl tam tikrų paslaugų teikimo gyventojams.

Nustatyti paslaugų kainas gydymo įstaigoms esą reikėtų leisti ir kitose srityse. Dirbdamos rinkos sąlygomis, jos optimizuotų veiklą – mažintų įkainius, tinkamai išdėstytų pacientų srautus.

„Atsirastu kažkoks efektyvumo popierėlis savotiškas, katalizatorius, kuris leistų pacientui pasijausti gydymo įstaigoje šeimininku. Taip, kaip tu ateini į parduotuvę ir tau nereikia lakstyti paskui kasininką ir prašyti jo malonės, kad jis tau paduotų prekę. Tu ateini kaip viešpats ir gerai jautiesi. Lygiai taip turėtų būti pacientas viešpats ir gydymo įstaigoje“, – įsitikinusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė.

Sveikatos sistemos pataisose siūloma ir dar viena naujovė, susijusi su prevencinėmis programomis – krūtų, gimdos kaklelio, prostatos vėžio tyrimais. Esą valstybinės gydymo įstaigos visų šių lėšų nepanaudoja, todėl siūloma programas leisti įgyvendinti privatiems kabinetams, kurie dabar jie to negali daryti.