Meningitas - ūmi ir audringa, tačiau išgydoma liga

Meningitas - ūmi ir audringa, tačiau išgydoma liga

Nors žaibiški meningokokinės infekcijos atvejai visuomenėje dažnai sukelia kiek didesnį nei įprasta susidomėjimą, Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) gydytojai tikina, jog tai nėra reta liga, o laiku pastebėta ir pradėta gydyti gali nepalikti jokių neigiamų pasekmių. Ši ligoninė visada pasiruošusi susitvarkyti su meningokokine infekcija, nes čia puikiai sustyguotas specialistų darbas, taikomi naujausi diagnostiniai metodai.

Infekcinių ligų poskyris ir Nervų ligų skyrius - svarbiausios ligoninės grandys susidūrusiems su meningitu - neuroinfekcine liga, kuri pasireiškia minkštųjų galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimu.

Pasak KUL Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus Infekcinių ligų poskyrio vedėjos gydytojos anesteziologės-reanimatologės Zitos Vetrovienės, Reanimacijos skyriuje neuroinfekcijos sudaro 20-25 proc. visų susirgimų. Tai gali būti įvairios infekcijos - meningitas, encefalitas ir kitos. Jos gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės, dar vaidinamos pūlinėmis.

Į poskyrį dažniausiai patenka pirminiu meningitu susirgę asmenys, t. y. tie, kurie bakterijomis užsikrėtė lašiniu būdu per orą. Dar galimas ir antrinis meningitas, kuomet bakterijos į žmogaus smegenis patenka jau iš jo kūne, dažniausiai galvos srityje, buvusio infekcijos židinio.

Bakterinį meningitą sukelia įvairios bakterijos, dažniausiai pneumokokai, meningokokai, hemofilus bakterijos. Jos ir sukelia pirminius, lašiniu būdu per orą plintančius meningitus.

"Meningoencefalitas - smegenų ir smegenų dangalų uždegimas, sukeliantis tiesioginę grėsmę žmogaus gyvybei dėl smegenų reguliuojamosios funkcijos sutrikimo bei gyvybinių centrų pažeidimo - gali trikti kvėpavimas, širdies veikla, kraujotaka. Dėl to pacientai dažniausiai guldomi į intensyviosios terapijos skyrius. Meningokokinė infekcija iš kitų išsiskiria greita eiga, dažnai nulemiančia letalią išeitį", - Z. Vetrovienė.

Svarbu atkreipti dėmesį į požymius

Anot gydytojos, pastaruoju metu apie meningokokinius susirgimus buvo pasirodę nemažai informacijos, visuomenėje nuskambėjo keli išskirtiniai atvejai, o tai išėjo į naudą, mat žmonės ima lengviau atpažinti simptomus. "Visai neseniai pas mus gydyta meningokoku užsikrėtusi nė dvejų metų neturinti mergaitė. Pirmoji, įtarusi meningokokinę infekciją, buvo mama, kuri pamačiusi, jog vaikas karščiuoja, aptiko hemoraginius bėrimus", - prisiminė Z. Vetrovienė.

Vaikų sektoriui vadovaujanti gydytoja pabrėžė, jog pūlinis meningitas - dažna vaikų liga. Dažniausiai užsikrečia kūdikiai ir vaikai iki penkerių metų, bakterija pavojinga ir paaugliams bei jaunimui, mat labai sparčiai plinta uždarose patalpose, kuriose vienu metu yra daug žmonių - darželio grupėse, klasėse, auditorijose, klubuose ir t. t. Pūliniu meningitu serga ir suaugusieji, tačiau tokie atvejai yra retesni.

Į NAUDĄ. KUL Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus Infekcinių ligų poskyrio vedėjos Zitos Vetrovienės manymu, pastaruoju metu apie meningokokinius susirgimus buvo pasirodę nemažai informacijos, o tai išėjo į naudą, mat žmonės ima lengviau atpažinti simptomus.

Gydytoja pataria atkreipti dėmesį į neįprastus simptomus - vaikas karščiuoja, tačiau temperatūra nenukrenta po antipiretikų, vaikas mieguistas, dejuojantis, stenantis ar labai dirglus, nenumaldomai verkiantis, besiblaškantis, vemiantis. Odelė dažniausiai žemės spalvos - pilkšva, bėrimo elementai dažniausiai atsiranda sėdmenų ir kojų srityje. Tai gali būti ne tik hemoraginis (kraujosrūvos), bet ir makulopapulinis (raudonos dėmelės) bėrimas.

"Sergant žaibine meningokokinės infekcijos forma liga vos per kelias valandas gali baigtis mirtimi. Būtent todėl, net žinant, jog yra daug ligų, kurioms taip pat būdingas karščiavimas ir bėrimas odoje bei gleivinėje, visais atvejais rekomenduočiau kreiptis konsultacijos į gydytojus", - sakė Z. Vetrovienė.

KUL Nervų ligų skyriaus vyresnioji neurologė Rasa Baravykaitė pataria atidžiau stebėti ir kitus požymius - galvos skausmą, pykinimą, vėmimą. Kartais gali pasireikšti šviesos baimė, sprando raumenų įtempimas, vaikai kartais guli meningitui būdinga poza - atvertę galvą atgal ir kojas pritraukę prie pilvo. Taip pat gali būti įvairių sąmonės sutrikimų - nuo dirglumo, mieguistumo iki traukulių ar komos.

"Meningito požymiai yra labai stipriai išreikšti, todėl įtarti juos nėra sudėtinga. Bakteriniai meningitai pasireiškia ir ūmiai, ir audringai. Jei ne pats pacientas, tai artimieji gana greitai kreipiasi į medikus. Dažniausiai kreipiamasi į greitosios medicinos pagalbos medikus, šeimos gydytojus, todėl jie turi būti labai budrūs nustatydami diagnozę", - pasakojo R. Baravykaitė.

Svarbiausias smegenų skysčio tyrimas

"Atvykus į Klaipėdos universitetinę ligoninę pirmiausia surenkama vaiko (jei serga suaugusysis - pastarojo) anamnezė, vykdoma apžiūra, stebimi bendrieji požymiai. Po to atliekami tyrimai - kraujo ir smegenų skysčio kinikiniai ir mikrobiologiniai tyrimai, neurovizualiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija, branduolinio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Mūsų ligoninėje taikoma ekspresdiagnostika - specialūs kraujo ir smegenų skysčio tyrimai, kurie leidžia per kelias valandas preliminariai nustatyti bakteriją, sukėlusią meningitą, ir maksimaliai efektyviai bei greitai skirti gydymą. Šie tyrimai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami visą parą. Ligoninėje taip pat visą parą dirba gydytojų specialistų komanda: vaikų ir suaugusiųjų neurologai, kardiologai, neurochirurgai, infektologai. Tad šioje ligoninėje greitą ir efektyvią pagalbą turime galimybę suteikti bet kuriuo paros metu", - pasakojo Z. Vetrovienė.


Jai antrino ir R. Baravykaitė: "Mūsų ligoninėje gydytojų ir slaugytojų darbas labai gerai organizuotas - pacientai stebimi intensyviai visą parą. Jiems padaromi visi reikalingi tyrimai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje labai didelės diagnostinės galimybės tiek laboratorinių, tiek neurovizualinių tyrimų atžvilgiu. Paciento ištyrimas prasideda jau priėmimo skyriuje - jam atliekami kraujo tyrimai, galvos kompiuterinė tomografija. Šie pradiniai tyrimai padeda jau priėmimo kabinete įtarti neuroinfekciją."

Tiesa, nors minėtos diagnostinės galimybės KUL ir yra labai didelės, R. Baravykaitės teigimu, pacientams, kuriems įtariamas pūlinis meningitas, išvengti liumbalinės punkcijos - smegenų skysčio tyrimo - nepavyks.

Įtariant neuroinfekciją, būtina atlikti liumbalinę punkciją. Bakterinio meningito atveju ligos pradžioje atliktas galvos smegenų magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija, net kraujo tyrimai gali būti be pakitimų. Be to, panašūs klinikiniai simptomai būdingi daugeliui kitų ligų - nuo gripo iki hipertenzinės krizės. Smegenų skysčio tyrimas - iki šiol vienintelė šimtu procentų patikima diagnostinė priemonė neuroinfekcijoms diagnozuoti.

Anot R. Baravykaitės, pats tyrimas įgudusiam specialistui nėra sudėtingas. KUL neurologams bei infektologams jį atlikti tenka gana dažnai. O pacientui patariama žinoti, jog tyrimas yra tikrai labai svarbus ir iki šiol išlieka pagrindiniu diagnozuojant meningitą.

Likvoro (smegenų skysčio) tyrimas nepasižymi jokiomis ypatingomis komplikacijomis bei nekelia daugiau pavojaus nei kiti įprasti intervenciniai tyrimai. "Žmogaus nugaros smegenys baigiasi ties pirmuoju juosmens slanksteliu, o punkcija atliekama tarp trečio ir ketvirto juosmens slankstelio. Nugaros smegenų ten nėra, todėl punkcijos metu sužeisti taip, kad paralyžiuotų, yra visiškai neįmanoma, nors pacientai to bijo. Per visą mano praktiką atliekant liumbalinę punkciją, nėra buvę jokių pavojingų incidentų. Be to, tai nėra itin skausmingas tyrimas, mat prieš procedūrą suleidžiama vietinių anestetikų", - pasakojo neurologė R. Baravykaitė.

Pūlinio meningito gydymas - antibiotikais

Smegenų skysčio tyrimu patvirtinus bakterinio meningito diagnozę, pacientas gydomas antibiotikais, kartu taikoma ir simptominė terapija - mažinamas smegenų paburkimas, užtikrinamas kvėpavimas, palaikoma širdies veikla, mažinamas skausminis sindromas. Sergant virusiniu meningitu gydymas antibiotikais nėra skiriamas. Gydoma simptomiškai nuskausminančiais, dehidratuojančiais, priešuždegiminiais, imunitetą gerinančiais vaistais.

Bakterinio meningito gydymas trunka labai įvairiai - nuo dviejų savaičių iki mėnesio ar dar ilgiau. Viskas priklauso nuo sukėlėjo, organizmo, ligos eigos, komplikacijų, gretutinių susirgimų ir t. t.

Nors meningitas nėra labai dažnas susirgimas, tačiau atvejai ne vienetiniai. KUL per metus nustatoma apie 10-20 meningito atvejų. Jie visi gydomi sėkmingai. Jau apie ketverius metus užsikrėtimas meningokoku nė vienam KUL pacientui nesibaigė mirtimi, daugumai pavyko išvengti ir komplikacijų.

Anot gydytojų, kaip seksis sveikti, priklauso nuo daugelio faktorių. "Mes savo darbe matome daug žmonių, kurie persirgę meningitu ypatingų liekamųjų reiškinių neturi. Bet yra ir nemažai tokių, kurie po persirgto meningito skundžiasi nuolatiniais galvos skausmais, nuovargiu, atminties sutrikimu, intelekto problemomis. Jei meningitas komplikavosi į meningoencefalitą, atsiranda ir židininė neurologinė simptomatika - galvinių nervų pakenkimas, paralyžiai, epilepsija. Ligos pasekmės gali likti visam gyvenimui, - teigė R. Baravykaitė.

Profilaktika - imuniteto stiprinimas

Pasak KUL specialisčių, nors ir yra skiepai nuo meningokoko, tačiau tai nėra patikima apsisaugojimo priemonė. Meningokokas, kaip ir gripo bakterija, turi keletą atmainų, todėl apsisaugoti nuo visų neįmanoma. Pavyzdžiui, skiepai neapsaugo nuo B tipo meningokoko, kuris Lietuvoje ir yra labiausiai paplitęs.

Kadangi bakterinis meningokokas plinta lašiniu būdu per orą, visiškai apsisaugoti neįmanoma. Didelė dalis žmonių yra meningokoko nešiotojai, galintys niekada ir nesusirgti, bet užkrėsti kitus asmenis.

Z. Vetrovienė pataria nuolat gerai vėdinti ir drėgnai valyti patalpas, kuriose dažnai būriuojasi didesni žmonių kolektyvai, ypač - jei tai yra vaikai.

R. Baravykaitė priminė, jog būtina pakankamai gerai izoliuoti sergantįjį ir vengti su juo artimo kontakto. Jei susirgo šeimos narys, kitiems, kontaktavusiems su ligoniu, antibiotikai gali būti skiriami profilaktiškai.

"Labai svarbi saugojimosi priemonė yra imuniteto stiprinimas. Sveikas gyvenimo būdas, t. y. sveika mityba, reguliarus sportas, normalus darbo ir poilsio režimas, gera nuotaika - nors tai dažnai atrodo tik plepalai, bet iš tiesų yra labai svarbu ne tik meningito, bet ir daugybės kitų ligų profilaktikai", - šypsojosi R. Baravykaitė.

IMUNITETAS. "Labai svarbi saugojimosi priemonė yra imuniteto stiprinimas - sveikas gyvenimo būdas, t. y. sveika mityba, reguliarus sportas, normalus darbo ir poilsio režimas, gera nuotaika", - sako KUL Nervų ligų skyriaus vyresnioji neurologė Rasa Baravykaitė.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder