Medikai mato blogą ateitį sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis

Sergamumas uždegiminėmis žarnyno ligomis Lietuvoje ir visoje Europoje gąsdina augančiais mastais - medikai konstatuoja, kad šių ligų ateityje daugės, ir apgailestauja, kad serga jauni žmonės, siekiantys profesinių aukštumų.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Gedimino Kiudelio, didžiausia rizika susirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis yra tarp 20-40 metų amžiaus žmonių. "Tuo metu gyvenime siekiama aukščiausių tikslų, pacientai susiduria su sunkiais iššūkiais. Mūsų vykdoma Kauno miesto naujai diagnozuotų pacientų apklausa parodė, kad iš jų 49 proc. dirba, 17 proc. mokosi", - vardijo profesorius penktadienį Seime surengtoje konferencijoje "Imuninės sistemos ligos ir darbingumas".

Nors Europoje uždegiminėmis žarnyno ligomis serga per pusę milijono žmonių, o pasaulyje - apie 5 mln., konferencijos metu kalbėję medikai nuteikė viltingai - nauji atradimai, inovatyvūs biologiniai vaistai padeda ir sunkiausių stadijų ligoniams išlikti socialiai aktyviais. Valstybės mastu susirūpinta, kad šiomis ligomis sergantys jauni žmonės netaptų neįgaliais, galėtų tęsti studijas, neprarastų darbo.

Kadangi uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas) neleidžia dirbti fizinio darbo, medikai siūlo sergantiesiems šiomis ligomis rinktis protinį ar mažiau fizinių pastangų reikalaujantį darbą.

2011 m. Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacijos atliktos apklausos duomenimis, kas antram pacientui pasireiškia sąnarių pažeidimai, kas trečiam - odos.

Konferencijoje kalbėjęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, prof. Jono Valantinas sako, kad pirmas pacientas, sergantis Krono liga, biologine terapija mūsų šalyje buvo gydomas 1999 m.

"Jei reumatologai gali pasigirti, kad turi dešimt biologinių vaistų, mes turime tik du biologinės terapijos preparatus. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas simptominei ligos remisijai. Šiuo metu keliami visai kiti tikslai, mes norime visiškai kontroliuoti ligos progresavimą, kad žmogus būtų visiškai sveikas", - sako prof. J. Valantinas.

Konferencijos dalyviams profesorius įvardijo skaudžią realybę: "Ateitį mes matome blogą, gastroenterologijoje nenusimato, kad turėsime naujų vaistų. Manau, kad artimiausius penkerius, o gal net ir dešimt metų nieko naujo nenusimato. Ko mes norėtume? Kad ligoniui galėtume paskirti vaistą optimaliausiu periodu, kai galime užtikrinti sveikimą. Taip pat norime, kad kompensavimas būtų didesnis, o ne 80 proc. Labai dažnai žmonės negali susimokėti tuos 20 proc., jie nutraukia gydymą, liga atsinaujina, mes tampame bejėgiai prieš ligą. Šiuo metu uždegiminių žarnyno ligų gydymui perkami pigiausi biologinės terapijos vaistai - nėra galimybės medikams rinktis", - kalbėjo prof. J. Valantinas.

Pasak profesoriaus, geriausias efektas pasiekiamas, kai gydymas paskiriamas pirmaisiais ligos metais. "Jei gydymas skiriamas pirmais dvejais metais, efektas gydymo siekia daugiau kaip 40 proc., jei gydymas skiriamas po penkerių metų - efektas siekia vos 20 proc. Gleivinės sugijimas (kas laikoma visišku išgijimu) - pradėjus gydymą biologine terapija siekia 73 proc., senais vaistais - 30 proc.",- sako prof. J. Valantinas.

Pasak medikų, 80 proc. sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis dėl komplikacijų tenka atlikti operacijas, o net iki 70 proc. iš jų reikalinga pakartotinė chirurginė intervencija. 40 proc. sergančiųjų yra patyrę bent vieną chirurginę operaciją, net 85 proc. per penkerius metus yra gydomi ligoninėje. Sergančiųjų Krono liga mirštamumo rizika padidėja 50 proc.