Ligoninės: ar politikai pasiduos ministerijos spaudimui?

Šiandien Klaipėdos miesto taryba priims itin svarbų uostamiesčio medicinai ir pacientams sprendimą - nulems Klaipėdos ligoninių likimą.

Sunkiausiu egzaminu gali tapti sprendimas dėl Klaipėdos universitetinės (KUL) bei Klaipėdos ligoninės (KL, buvusi Jūrininkų) junginio.

Sprendimo projekto dėl šių ligoninių formuluotė po antradienio svarstymų Tarybai bus pateikta kiek pakoreguota. Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė informavo, kad pakoreguotu projektu reiškiamas sutikimas, kad KL ir KUL būtų jungiamos neperduodant Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių KUL dalininko teisių Sveikatos apsaugos ministerijai.

"Jungimo būdas - antraeilis dalykas, o pozicija dėl universitetinės ligoninės steigėjo teisių išlaikymo nesikeičia", - paaiškino J. Asadauskienė.

Priminsime, kad ankstesnėje formuluotėje buvo pareikštas sutikimas mažesnę KL, kurios steigėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija, prijungti prie didesnės KUL, pavaldžios savivaldybei.

Ar priims Taryba šį sprendimą - paaiškės šiandien.

Jau rašėme, jog Sveikatos apsaugos ministerija spaudžia, kad savivaldybė KUL steigėjo teises perduotų jai. Tuomet, žadama, sujungus KUL su ministerijai priklausančia Klaipėdos ligonine, uostamiestyje atsirastų trečias Lietuvoje universitetinis medicinos centras.

Tokiai idėjai nepritaria apie 2 tūkst. KUL darbuotojų. Jie raštu yra kreipęsi į savivaldybę, prašydami išlikti įstaigos steigėju, nes kitokiu atveju jie jaustųsi nesaugūs.

"Vakarų ekspresas" pasidomėjo, ką apie tokį spaudimą galvoja Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos procesus atidžiai stebintys nepriklausomi ekspertai - ilgą laiką sveikatos apsaugos srityje dirbęs "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis ir savo sukurtos "Vertybėmis pagrįstos reformos" koncepciją Lietuvai pateikęs Anglijoje dirbantis kardiologas konsultantas Audrius Šimaitis, prieš išvykimą į užsienį dirbęs Jūrininkų ligoninėje.

"Nereikia konfliktuoti"

Valdemaras ANUŽIS

Atkreipčiau dėmesį į tai, jog prie dabartinės situacijos privedė tai, kad kadaise buvo sujaukti, suvelti pavaldumo lygiai - savivaldybėms, kurios turėtų rūpintis pirmine sveikatos priežiūros grandimi, leista būti ir antrojo lygio, tai yra stacionarų, steigėjais. To pasekmės - nuo pirminės grandies atitrauktos milžiniškos lėšos, nes savivaldybės rėmė ir finansavo tuos, kurie turi stipresnį balsą ir didesnę įtaką, tai yra stacionarus. Tai Klaipėdą liečia mažiausiai, bet tokia situacijai tikrai yra visuose nedideliuose miesteliuose. Dėl to pirminė grandis nebuvo stiprinama, nors visą laiką kalbama apie tai, kad investicijos į pirminę grandį ir jos stiprinimas taupo sveikatos apsaugai skirtas lėšas, nes tada reikia mažiau stacionarinių brangių paslaugų.

Manyčiau, kad kalbant apie tokius strateginius dalykus kaip stipraus medicinos centro steigimas, be labai glaudaus bendradarbiavimo su Sveikatos apsaugos ministerija nieko neišeis. Manau, kad už sveikatos apsaugos politiką, jos įgyvendinimą vis dėlto atsakingi yra Seimas ir Vyriausybė, todėl dėl antrinio lygio paslaugos realizavimo savivaldybė neturėtų konfliktuoti su ministerija.

Jei Taryba neatiduotų ministerijai ligoninės gal tragedijos ir neįvyktų, toks stiprus centras atsirastų, bet kokie stacionarai į jį įeis - kitas klausimas.

Ligoninių jungimas, manau, atneštų tik žalos, jokio taupymo nebūtų. Sujungus jos taptų tokios didelės, kad jų svoris nebeleistų lanksčiai elgtis besikeičiančioje situacijoje. Stacionarų dydis yra optimalus ir didinti nereikia, reikėtų tik koordinuoti jų veiklą. Ir tai galėtų daryti vienas steigėjas. Jei bus keli steigėjai, koordinuoti veiklos neįmanoma. Tas pats, kas turėti automobilį, vairą ir pedalus, kurie nė su kuo nesujungti.

"Reikia nepasiduoti šantažui"

Audrius ŠIMAITIS

Manau, kad ministerijos spaudimas atsisakyti savivaldybei ligoninės teisių yra šantažas tiesiogine to žodžio prasme. Kuo blogai, jei tokio medicinos ir mokslo centro steigėjai bus Klaipėdos savivaldybė su ministerija drauge? Akivaizdu, kad ministerija grasina nubausti Klaipėdą dėl to, kad ji turi savo nuomonę. Iš tikrųjų grasina nubausti Vakarų Lietuvos pacientus. Juk visai neseniai jie ketino atimti gerai išvystytas paslaugas Klaipėdoje ir pacientus skraidinti į Vilnių ir Kauną sraigtasparniais. Ši situacija labai primena Maskvos paskelbtą ekonominę blokadą, kai Lietuva deklaravo nepriklausomybę.

Viena iš apgailėtinos Lietuvos medicinos situacijos priežasčių yra Vilniaus ir Kauno diktatas per pastaruosius dvidešimt metų. Ir dabar jie siūlosi "globoti", "padėti" Klaipėdai, jei ministerija bus steigėju. Vilnius ir Kaunas Klaipėdą "globojo" daugybę metų. To pasekmė - buvo blokuotos pastangos plėsti rezidentūrą ir dėl to dauguma finansinių srautų plaukdavo į Vilnių ir Kauną. Tokios globos Klaipėdai nereikia. Klaipėda turi pakankamai akademinio potencialo, kad galėtų drąsiai ir savarankiškai žengti į priekį. Tame kelyje ji galėtų puikiai bendradarbiauti su Vilniumi ir Kaunu kaip lygiaverčiai partneriai.

Tikiuosi, kad Klaipėdos taryba priims sprendimą, kuris atitinka šiuolaikinę dvasią - kad Klaipėdos savivaldybė bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu ir su ministerija kurs medicinos ir mokslo centrą. Tai gali būti esminis lūžio taškas Lietuvos medicinoje. Vilnius ir Kaunas šio nepriklausomo centro bijo visų pirma dėl to, kad jie žino, jog įvykus pokyčiams Klaipėdoje jie patys neišvengiamai turės keistis.

Tikiuosi, kad gegužės 27-oji taps ne tik Klaipėdos medicinos ir mokslo centro gimtadieniu, bet ir esminiu lūžiu Lietuvos medicinoje.