Lietuvoje plinta pavojų gyvybei keliantis rūkymas ir nutukimas

Minėtojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto tyrimo duomenys rodo, kad nuo 1994 m. iki 2000 m. rūkymo paplitimas didėjo visoje populiacijoje. Per paskutinį dešimtmetį rūkančių vyrų sumažėjo 1,5 karto, o moterų - nepasikeitė. Statistika rodo, kad tarp rūkalių sparčiai daugėja paauglių ir jaunų žmonių.

Nuo 1994 m. antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo - nuo 10 proc. iki 19 proc. Per šiuos metus minėtasis rodiklis tarp moterų nepasikeitė. 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas - penktadaliui moterų.

Nikotinas - lyg kokainas

Nikotinas, esantis tabako dūmuose, turi įtakos aterosklerozės vystymuisi, sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, didina adrenalino kiekį kraujyje ir priverčia širdį greičiau plakti, todėl širdies raumuo silpsta, vystosi širdies nepakankamumas.

"Cigarečių dūmuose esantys toksinai didina kraujo krešumą. Surūkius dvi cigaretes jau po dviejų valandų galima įrodyti, kad jauno žmogaus kraujo krešumas padidėja. Dėl to šiandien vis daugiau 40-ies metų sulaukusių žmonių ištinka miokardo infarktas. Tai dažniausiai būna daug streso patiriantys vyrai. Miokardo infarktą sukelia staigiai susiformavę kraujo krešuliai, kurie užkemša kraujagysles. Kiekvienas turėtų žinoti, kad rūkantiems rizika susirgti miokardu infarktu padidėja tris kartus", - kalba gydytoja Viktorija Andrejevaitė.

Rūkymas net 7 kartus padidina ir kojų arterijų ligos riziką. Pasak gydytojos, liga pasireiškia skausmu kojose, šlubčiojimu, gali išsivystyti gangrena. Šios ligos rizika auga didėjant rūkymo intensyvumui - surūkomų cigarečių skaičiui, tad vienintelis būdas nuo jos apsisaugoti - mesti rūkyti.

Medikus verčia sunerimti didelis rūkančių moterų skaičius.

"Moterys, vartojančios hormoninius kontraceptikus, turėtų žinoti, kad kraujo krešulių susidarymo rizika padidėja, jeigu moteris rūko", - sako kompanijos "Bayer" medicinos reikalų kuratorė Enrika Kuzinkovienė.

"Vyresnio amžiaus žmonės geriau suvokia rūkymo daromą žalą, todėl jie dažniau priima sprendimą mesti rūkyti. Deja, to negalima pasakyti apie jaunus žmones - jie įsitikinę, kad sugebės mesti rūkyti bet kada. Nikotinas yra labai stiprus narkotikas, kuris pagal priklausomybės laipsnį prilyginamas heroinui ir kokainui. Tai patvirtina statistika - tik 5 iš 70 procentų norinčių mesti rūkyti tai padaro patys, be medikų pagalbos", - pasakoja gyd. V. Andrejevaitė.

Remiantis lietuvių gyvensenos statistika, metusių rūkyti vyrų 2010 m. buvo 19,6, moterų - 12 proc. Anot gydytojos, būtų galima daryti prielaidą, kad visi šie metusieji susidūrė su kokia nors liga.

"Žmonės greitai pasiduoda abstinencijos simptomams ir vėl griebiasi cigaretės. Moterys nesiryžta mesti rūkyti, nes bijo, kad dėl padidėsiančio apetito priaugs svorio. Norą nuolat užkandžiauti tikrai galima suvaldyti - reikia valios ir noro", - teigia pokalbininkė.

Brangu - nebūtinai sveika

Minėtojo tyrimo išvadose skelbiama, kad pastaraisiais dešimtmečiais daugelio pasaulio valstybių gyventojų mityba keitėsi sveikatai nepalankia linkme. Išaugo didelės energetinės vertės maisto produktų, turinčių daug riebalų ir cukraus, vartojimas. Tuo tarpu daržovių, vaisių ir mažai perdirbtų grūdinių produktų vartojama nepakankamai. Tokie mitybos pokyčiai skatina širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančio rizikos faktoriaus - nutukimo atsiradimą.

Anot gydytojos dietologės Editos Gavelienės, tik 8-10 proc. Lietuvos gyventojų domisi, ką valgo.

"Iš praktikos galiu pasakyti, kad žmonės tikrai mažai dėmesio skiria maisto rinkimuisi pagal jo įtaką sveikatai. Klaidinga nuomonė, kad sveika tai, kas brangu. Anaiptol - reikia skaityti produktų aprašymus, o ne žiūrėti jų kainos. Sveikoje mityboje labai svarbu yra maisto įvairovė, nes nėra produkto, kuriame būtų visos žmogui reikalingos maistinės medžiagos", - sakė gydytoja.

Lietuvos širdies asociacija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas antsvorio kilogramas padidina smulkiųjų kraujagyslių,~kuriomis širdis priversta pumpuoti kraują, ilgį maždaug 2 km. Širdžiai tai yra papildomas krūvis, ji padidėja, sustorėja jos sienelės.

"Tai, kad penktadaliui Lietuvos vyrų ir moterų yra nustatytas nutukimas, yra pavojingas skaičius. Apskritai moterims gyvenime yra daugiau provokacinių veiksnių, kurie sukelia kalorijų poreikio pokytį. Šie veiksniai yra susiję su hormonų pokyčiais nėštumo, menopauzės metu. Klimakteriniu periodu nutukimo rizika ne tik didėja, bet ir keičiasi jo pobūdis - atsiranda pilvinis nutukimas. Pastarasis itin pavojingas kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas", - pabrėžia E. Gavelienė.

Svarbu - valgyti reguliariai

Gydytoja teigia, kad šiandien laikas yra taupomas valgymo sąskaita.

"Visi skuba, lekia ir maistas lieka paskutinėje vietoje. O kur dingo tradicija, kai visa šeima susėda prie stalo bendrai vakarienei? Šiandien ji nyksta, nes tam paprasčiau nebelieka laiko. Svorio problemų turintys žmonės dažnai nesikreipia pas dietologus, nes mano, kad reikės imtis drastiškų priemonių - badauti, atsisakyti mėgstamų patiekalų. Tai netiesa. Vienas pagrindinių receptų, norint palaikyti sveiką svorį - reguliarus valgymas. Taip pat svarbu yra saikingumas ir maisto įvairovė", - sakė dietologė.

Anot medikės, moterys į dietologą kreipiasi, kai jų netenkina estetinė išvaizda, o vyrai - kai sutrinka sveikata. 10 proc. sumažinus kūno svorį, kai žmogui nustatytas nutukimas, jau sumažėja trombozės ir padidėjusio kraujospūdžio rizika.

Per praėjusį dešimtmetį nutukimo paplitimas padidėjo daugelyje Europos valstybių. Nutukę žmonės gyvena trumpiau nei turintys normalų svorį. Nutukimas, kaip ir rūkymas, yra daugelio ligų rizikos veiksnys.

Poveikis organizmui metus rūkyti

Po 20 min. - normalizuojasi kraujospūdis ir pulsas. Pagerėja kraujotaka - ypač rankose ir kojose.
Po 8 val. - iki normalaus lygio pakyla deguonies kiekis kraujyje, sumažėja staigaus miokardo infarkto (MI) rizika.
Po 24 val. - anglies monoksido organizme nebėra, plaučiai pradeda valytis.
Po 48 val. - nėra nikotino organizme, uoslė ir skonio jutimai pagerėja.
Po 72 val. - kvėpuoti lengviau, tampama energingesniu.
Po 2-12 sav. - kraujotaka pagerėja visame kūne, lengviau vaikščioti, sportuoti.
Per 3-9 mėn. - plaučių funkcija pagerėja 5-10 proc., palengvėja kvėpavimas, išnyksta kosulys, oro trūkumas, švokštimas.
Po 5 metų - 50 proc. sumažėja galimybė mirti nuo MI, palyginus su rūkančiu.
Po 10 metų - rizika susirgti plaučių vėžiu 50 proc. mažesnė nei rūkančio. Rizika susirgti MI tokia pat, kaip niekada nerūkiusio.