Lietuvoje - antras tymų atvejis

Rugpjūčio 13 d. ULAC laboratorijoje patvirtintas pirmasis per dvejus metus tymų atvejis Lietuvoje. Tymais susirgęs asmuo – 20 metų studentas, gyvenantis Kauno rajone. Įtariama, kad asmuo galėjo užsikrėsti tymais, kelionės į Italiją metu.

2002 m. Lietuvoje stebėtas tymų protrūkis, o nuo 2003 m. registruoti tik pavieniai tymų atvejai. Paskutinį kartą tymų atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2008 m. Lietuvos gyventojai skiepijami tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina. Vaikai nuo tymų skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (Žin., 2008, Nr. 1-27) - 15-16,6 (?) mėn. ir 6-7 metų amžiaus vaikai. P

agal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009-2013 metų programą suaugusiems, neskiepytiems nuo tymų ir nesirgusiems tymais rekomenduojama pasiskiepyti. Skiepijimo apimtys 2 metų amžiaus vaikų grupėje siekia 97 proc. Tik esant dideliam skiepijimo procentui, eliminuojamos prielaidos protrūkių židinių susidarymui ir ligos plitimui bei jos pasekmėms.

Tymai- tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas "leidžiasi" žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažnos ligos komplikacijos – kurtumas, aklumas, žarnyno sutrikimai.

vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 - 16,6 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Skiepijama kombinuota tymų-kiaulytės-raudonukės (MMR) vakcina.