Lietuviai geriau mirs, bet nesiskiepys

Tuo metu gydytojai epidemiologai akcentuoja, kad mokslas jau seniai įrodė, jog tik skiepai patikimai apsaugo nuo ligų. O nusiteikimas prieš skiepus esą yra labai pavojingas - gali grįžti ligos, kurios seniai buvo įveiktos ir žmonija buvo jas pamiršusi. Tokių atvejų jau pasitaiko.

Antri nuo galo

Pagaliau baigėsi visiems įkyrėjęs šaltasis sezonas, o kartu su juo nustojo siautėti gripas ir kitos infekcinės ligos, kurios šiemet buvo pasiekusios net epideminį lygį. Šią žiemą, regis, sirgo visi: dėl ištuštėjusių klasių buvo uždaromos net mokyklos, darželiai, o įmonėms pritrūko darbuotojų. Deja, ne vieną gyvybę pasiglemžė gripo sukeltos komplikacijos, sutrikdžiusios gyvybinių organų - širdies, plaučių, inkstų - veiklą. Pasak gydytojų epidemiologų, vienintelė patikima apsauga nuo šios iš pirmo žvilgsnio nekaltos, o iš tiesų gyvybę galinčios atimti ligos - skiepai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovė spaudai Beata Bukotaitė informavo, jog kol kas dar nėra susumuoti šių metų skiepijimosi nuo gripo rezultatai, tačiau kasmet lietuvių skiepijimosi tendencijos išlieka tos pačios. Pavyzdžiui, ULAC duomenimis, 2011 - 2012 metų gripo sezono metu pasiskiepijo 3,5 proc. gyventojų bei 9,4 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių.

Klaipėda skiepų žemėlapyje irgi neblizga - visas gripo vakcinas išnaudoja maždaug 60 proc. gydymo įstaigų, o kitoms tenka dalį nepanaudotų vakcinų išmesti. Pagal skiepijimosi mastus Lietuva Europos Sąjungoje - antra nuo galo. Lietuvoje nuo gripo kasmet vidutiniškai skiepijasi apie 5 proc. gyventojų, kitose šalyse - 50-80 proc.

Įdomu tai, jog keliaudami į kokią nors egzotišką šalį skiepijamės be kalbų, nes bijome pasigauti kokį nors geltonąjį drugį ar dar bjauresnę ligą. Tačiau nuo gripo, kasmet nusinešančio žmonių gyvybių, skiepytis nenorime, nes tai esąs tik "farmacininkų išmislas".

Netiki poveikiu

Teigiama, jog antivakcininis judėjimas Lietuvoje nėra itin aktyvus, tačiau keli triukšmadariai esą sukelia daug sumaišties žmonių protuose, nuteikia juos prieš skiepus. Viena iš tokių skeptikių, abejojančių skiepų veiksmingumu, yra 28 metų klaipėdietė Justina L. Nenorėjusi skelbti savo pavardės mergina teigė pirmiausiai abejojanti tuo, jog skiepai padeda apsisaugoti nuo gripo.

"Pati aš niekada nesirgau gripu. Nesirgo ir mano pusseserė, kol kartą sugalvojo pasiskiepyti. Ir susirgo. Dabar ji pateko į užburtą ratą - jei skiepijasi, suserga, bet lengvai, o jei nesiskiepija - suserga sunkiai, ilgai gydosi. Pati pastebėjau, jog skiepai neapsaugo nuo gripo - žmonės skiepijasi, o vis vien serga, čiaudi, kosti, karščiuoja lygiai taip pat, kaip ir tie, kurie neleidžia savęs badyti.

Man rodos, skiepai griauna imuninę sistemą. Dar nepatinka tai, jog prieš skiepijantis nėra atskleidžiama vakcinos sudėtis, nors vaistus gerdami žinome jų šalutinį poveikį. O skiepai apgaubti tarsi paslapties skraiste",- svarstė Justina L.

Piktina neišmanėliai

"Aš skiepijuosi nuo gripo jau 18 metų ir nė karto nesirgau. Piktina tos internete skleidžiamos nesąmonės, esą skiepai tai tik farmacininkų triukas. Arba valgyk citrinas, sustiprinsi imunitetą ir nesirgsi. Nors mokslas jau seniai įrodė, kad tik skiepai patikimai apsaugo nuo ligų. Tačiau nieko apie tai neišmanantys žmonės svarsto apie skiepų naudą ar nenaudą ir dar kitiems tą savo klaidingą nuomonę perša", - piktinosi klaipėdietė gydytoja epidemiologė Jadvyga Malukienė.

Anot jos, pirmąkart susidūrus su infekcija arba įskiepijus vakcinas, sužadinama pirminė imuninė reakcija. Maždaug per 1-2 savaites pasigamina antikūnai ir kitos imuninės gynybos pajėgos. Taip paskiepyti žmonės įgyja apsaugą, tačiau dažniausiai ji nėra ilgalaikė. Tik tuomet, kai įskiepijamos pakartotinos vakcinos dozės, įgyjama ir imuninė atmintis.

"Nežinau, kaip žmones atversti į tikėjimą skiepais. Pastebiu, kad kasmet mažėja norinčių skiepytis nuo gripo. Gal čia ir emigracija prisideda, bet ateina mažiau žmonių.

Tas nusiteikimas prieš skiepus labai pavojingas - gali grįžti ir jau pasitaiko ligų, kurios jau seniai buvo įveiktos ir žmonija jau buvo jas pamiršusi.

Pavyzdžiui, neseniai buvo pranešta, kad Lietuvoje vaikas susirgo karvių raupais - liga, apie kurią seniai nebuvome girdėję. Žmonės daug keliauja dabar po pasaulį, ir visko gali iš ten parsivežti.

Arba kažkodėl vengiama skiepytis nuo žmogaus papilomos viruso, sukeliančio gimdos kaklelio vėžį, nors nuo šios ligos kasdien miršta viena moteris", - sakė J. Malukienė.

Ilgametę patirtį sukaupusios gydytojos manymu, ne visai tobula ir gyventojų skiepijmo tvarka.

"Kalbant ne tik apie skiepus nuo gripo, vaikams tam tikros skiepų vakcinos yra kompensuojamos, tačiau suaugusiems - ne. Labai trūksta gydytojų imunologų, o šeimos gydytojai per daug užversti darbu, kad dar pajėgtų deramai užsiimti imunoprofilaktika. Taip ir lieka katė nelakusi, nes turi per daug šeimininkų", - teigė J. Malukienė.

Pasiskiepijo, bet susirgo

"Tikrai visi turi teisę skiepytis ar nesiskiepyti nuo gripo. Bet kiekvienam svarbu gauti patikimą informaciją. Visai nestebina, kai žmonės visokių, dažniausiai nepagrįstų, istorijų ir gandų apie skiepų "žalą" ir "neveiksmingumą" vienas iš kito išgirsta gatvėje ar parduotuvėje.

Gaila, bet tokių gandų išgirsta ir iš gydytojų", - sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė. Anot gydytojos, žmonėms, kurie sužino, kad "kažkas kažkur pasiskiepijo nuo gripo, bet vis tiek susirgo", reikėtų paaiškinti, kad gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų plitimo metu gripas sudaro tik nedidelę - iki 10-30 proc. visų susirgimų dalį.

"Vadinasi, pasiskiepijus ir išvengus gripo, per 60 procentų susirgimų kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vis vien bus, nes jie nėra valdomi skiepais.

Apriboti šių susirgimų plitimą galima laikantis tokių priemonių: dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti susibūrimų ir panašiai", - kalbėjo A. Syminienė.

Be pašalinio poveikio

"O tiems, kurie diskutuoja apie pačios vakcinos "žalą" sveikatai, noriu pasakyti tokį faktą: šiemet Klaipėdos rajono gydymo įstaigose nuo gripo pasiskiepijo apie pusantro tūkstančio gyventojų. Ir nebuvo gauta nė vieno pranešimo apie kokias nors povakcinines reakcijas.

Žmonėms, kurie galvoja, kad skiepykis ar nesiskiepyk, sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis epidemija ateina ir praeina, noriu pasakyti, jog šiemet Klaipėdos rajono gydymo įstaigose buvo užregistruota daugiau kaip 500 vien gripo atvejų. O to buvo galima išvengti laiku pasiskiepijus", - teigė A. Syminienė.

Kompensuos kaip vaistus?

Dar pernai Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kurį priėmus būtų pradėtas išlaidų už imunobiologinius vaistus kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Neseniai šis projektas vėl buvo svarstomas Seime.

Teigiama, jog tai paskatintų imunoprofilaktiką, todėl sumažėtų sergamumas infekcinėmis ligomis.

KOMPENSUOS. Seime jau ne vienerius metus svarstoma vakcinas kompensuoti kaip vaistus, kad žmonės labiau skiepytųsi nuo gripo ir kitų užkrečiamųjų ligų, ir sykiu palengvėtų našta valstybės biudžetui. "Fotolia" nuotr.

Šiuo metu šalyje valstybės lėšomis vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, B tipo hemofilus influenza, tymų, parotito, raudonukės, pasiutligės.

Galima pasiskiepyti ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų, tačiau už šias vakcinas reikia mokėti. Pavyzdžiui, rotaviruso skiepų kursas kainuoja apie 400 litų, viena dozė pneumokokų vakcinos - per 100 litų.

Kartu su grupe parlamentarų Įstatymo projektą pateikęs Seimo narys Antanas Matulas teigia, jog kasmet centralizuotai perkamos, pavyzdžiui, gripo vakcinos lieka nepanaudota nuo 15 iki 20 tūkst. dozių, kadangi neįmanoma suplanuoti, kiek bus pageidaujančių skiepytis.

Dėl to valstybė neišvengia nuostolių (maždaug apie 100 tūkst. litų kasmet), o pacientui nelieka galimybės pasirinkti kito gamintojo vakciną. Teigiama, jog vakcinų kompensavimo sistema veikia Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Komentaras

"Naujovės stringa"

Profesorius, habilituotas mokslų daktaras Vytautas Usonis:

"Apie skiepų kompensavimą kalbama jau mažiausiai penkerius metus. Tačiau įvesti naują tvarką nėra lengva, kadangi tektų keisti visą įstatymų paketą, lauktų ilgos procedūros. Tačiau įvedus kompensavimo mechanizmą, laimėtų ir valstybė, ir žmogus. Nereikėtų pirkti dideliais kiekiais, pavyzdžiui, gripo vakcinos, jos laikyti sandėliuose, o būtų sumokama tik už sunaudotą vakciną. Manau, jog siekiant geresnių imunoprofilaktikos rodiklių reikėtų keisti skiepijimo ir vakcinų tiekimo sistemą. Pavyzdžiui, vienos vakcinos, įtrauktos į nacionalinį skiepų kalendorių, yra visiškai nemokamos, už kitas tėvams reikia mokėti. Tenka mokėti visą kainą už vėjaraupių ar rotoviruso vakcinas, nors valstybė galėtų bent dalį tų išlaidų padengti. Čia labai svarbus ne tik ekonominis, bet ir psichologinis aspektas. Skiepų kalendorių žmonės daugiau ar mažiau priima. Tačiau papildomos vakcinos, kurių valstybė nekompensuoja, tėvams sukelia tarsi nepasitikėjimą, esą gal čia kokių farmacininkų, o ne valstybės interesai. Naujos vakcinos gana brangios, todėl nelengva jas įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą. Pavyzdžiui, dar 2011 metais buvo planuojama pradėti vaikus skiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, tačiau ir šiemet dar tai neįgyvendinta. Pneumokokine infekcija serga daug vaikų, ypač daug sirgo šį sezoną. Ne visi tėvai gali sumokėti 100 litų už vieną pneumokoko vakcinos dozę. Į valstybės lėšomis kompensuojamų skiepų sąrašą reikėtų būtinai įtraukti ne tik pneumokokinę vakciną, bet ir skiepus nuo žmogaus papilomos viruso, vėjaraupių ir rotavirusų.