Kviečia diskutuoti dėl sveikatos sistemos reformos

Anot A. Šimaičio, toks pasitarimas reikalingas norint išjudinti visas suinteresuotas visuomenės grupes pateikti savo pasiūlymus, kaip geriau teikti aukščiausio lygio paslaugas Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojams.

"Visos šios pusės nėra nė karto susitikusios konstruktyviam, atviram ir viešam pokalbiui-diskusijai", - teigia atviro laiško autorius.

Jis siūlo, kad konferencijoje pasisakytų visų trijų uostamiesčio suaugusiųjų ligoninių vyriausieji gydytojai, pacientų organizacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, universitetų, Klaipėdos savivaldybės atstovai, Klaipėdos universiteto rektorius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti atstovai.

Be kita ko, autorius atkreipia dėmesį, kad šių metų sausio 15 dieną Klaipėdoje įvykusioje konferencijoje "Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos" buvo priimta rezoliucija siūlyti steigti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuriai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba. Tačiau iki šiol nieko nepadaryta, kad rezoliucijos idėjos būtų įgyvendintos.

Viešas laiškas Klaipėdos merui R. Taraškevičiui dėl sveikatos apsaugos paslaugų organizavimo Klaipėdoje

Visų pirma norėčiau dar sykį Jums padėkoti ne tik už suteiktą galimybę praėjusių metų gruodžio mėnesį pristatyti savo idėjas dėl Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos vystymo, bet ir už puikų nuotraukų rinkinį apie Klaipėdą, kuris man primena tą nuoširdžią, atvirą ir geros dvasios kupiną atmosferą susitikimo metu.

Nors nuo mūsų susitikimo 2009 m. gruodžio 17 dieną praėjo ne tiek daug laiko, tačiau per tą laiką Klaipėdos medicinos gyvenime buvo nemažai įvykių. Kai kuriuose iš jų aktyviai dalyvavau pats. Kitus tiesiog stebėjau ir bandžiau suvokti bei perprasti įvykių eigą ir prasmę.

2010 m. sausio 15 dieną Klaipėdoje įvyko konferencija "Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos". Ją organizavo Klaipėdos universitetas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 gydytojų, specialistų, pacientų, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos atstovų.

Konferencijos rezoliucijoje siūloma steigti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuriai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba. Tai būtų kolektyvinis valdymo modelis, kuriame harmoningai derėtų horizontalūs ir vertikalūs valdymo metodai. Apie kolektyvinius valdymo metodus, kaip apie priemonę valdymo efektyvumui gerinti, taip pat užsimena ir Sveikatos apsaugos ministerija, pristatydama reformos metmenis. Tokie metodai Lietuvoje iki šiol nebuvo diegiami.

Vasario 5 dieną parlamentarės Agnės Bilotaitės iniciatyva įvyko susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuriai pristačiau konferencijos išvadas. Seimo pirmininkė pritarė trečiojo universiteto centro įkūrimo idėjai ir taip pat išreiškė mintį apie forumo-diskusijos organizavimą. Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentarai Agnė Bilotaitė, Pranas Žeimys ir Evaldas Jurkevičius. Vasario 20 dieną kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į Klaipėdos savivaldybę su pasiūlymu organizuoti forumą.

---

Gegužės mėnesį įvyko Klaipėdos savivaldybės posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas neperduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjo teisių ministerijai. Klaipėdos savivaldybė pasiūlė Klaipėdos jūrininkų ligoninę prijungti prie KUL, o Klaipėdos apskrities ligoninės steigėjo teises perduoti savivaldybei. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nesutiko su tokia pozicija ir apskrities viršininko pasiūlymu Klaipėdos apskrities ligoninės steigėjo teisės buvo perduotos ministerijai. Vėliau ši ligoninė pasivadino Respublikinės Klaipėdos ligoninės vardu, o Klaipėdos jūrininkų ligoninei suteiktas Klaipėdos ligoninės pavadinimas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų informacija apie tai, kad jie ruošia įstatymo projektą, pagal kurį Seimui bus siūloma įgyvendinti ministerijos siūlomą ir Vyriausybės patvirtintą restruktūrizacijos planą. Plano esmė - sujungti (o ne prijungti, kaip siūlo Klaipėdos savivaldybė, mažesnę ligoninę prie didesnės) Klaipėdos universitetinę ir Klaipėdos ligonines, steigėjo teises perduodant ministerijai.

Viceministras G. Valiukonis teigia, kad jis nieko nėra girdėjęs apie Klaipėdos universiteto bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti rengtą konferenciją, jos rezoliuciją. Jis taip pat teigia nieko negirdėjęs apie šios grupės rugpjūčio mėnesio rezoliuciją, kuria ministerija ir savivaldybė raginama surengti viešą forumą dėl Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos ateities.

Iki šiol spaudoje buvo girdėti tik įvairių suinteresuotų pusių įvairūs pareiškimai su dar įvairesnėmis nuomonėmis. Tačiau visos šios pusės nėra nė karto susitikusios konstruktyviam, atviram ir viešam pokalbiui-diskusijai. Todėl kitas racionalus žingsnis turėtų būti ne svarstymas Seime, bet tokios diskusijos organizavimas. Šioje diskusijoje visos suinteresuotos pusės galės išsakyti savo pasiūlymus bei viziją, kaip geriau teikti aukščiausio lygio paslaugas Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojams.

Dėl to siūlyčiau surengti konferenciją-pasitarimą. Konferencijos tema galėtų būti tokia - "Sveikatos apsaugos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija". Pranešėjais siūlyčiau visų trijų suaugusiųjų ligoninių vyr. gydytojus: Joną Sąlygą, Vinsą Janušonį, Romaldą Sakalauską. Taip pat turėtų pasisakyti pacientų organizacijų, SAM, Seimo sveikatos reikalų komiteto, Vilniaus universiteto, Kauno universiteto, Klaipėdos savivaldybės atstovai, Klaipėdos universiteto rektorius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti atstovai.

Tokia diskusija reikalinga ne tik tam, kad būtų parodyta, jog galima atvirai, skaidriai diskutuoti, bet daug svarbiau, kad pacientai, visuomenė, medikų bendruomenė matytų, jog sprendimai nėra priimami tik ministerijos, savivaldybės ar Seimo koridoriuose bei kabinetuose.

Tik skaidriai, atvirai ir viešai diskutuojant sprendimai gali būti tvarūs, tik jais pasitikės ir tikės visuomenė ir tik jie gali atnešti ilgalaikę naudą. To šiandien labai reikia ne tik Vakarų Lietuvos, bet visos Lietuvos žmonėms.

Dr. Audrius Šimaitis